Reumatoidinis artritas.IV tema

dėl to mėnesio gėrimo ir aš suprantu, kad čia yra labai trumpai...
Hm, o bendra savijauta pradėjus gydytis sulfasalazinu gali rodyt, sufleruot , kad netinka tas vaistas ? Nes MB iki pradedant gydymą jautėsi beveik puikiai, o jau maždaug trečią parą gavus vaistų atsirado naujų skausmų, ypač nugara tarp menčių, mentys... Ar normalu paūmėję skausmai?
Aš sakau, kad čia dar ir nervai žaisti gali, nes diagnozė irgi nelinksma, nors nebuvo visai netikėta ( MB tėvukui tas pats ir jis jau visai susuktas)

Patarkit ir man kaip elgtis, užuojautų aišku nereikia, bet nebežinau kaip palaikyti, visko neigimas, nusistatymas prieš gydymą

sutapimas cia turbut su tu skausmu paumejimu.kaip suprantu TB neseniai diagnozuotas.zinok visi praeina ta neigimo stadija ir ta stadija yra visiskai normali.stenkites kiek imanoma gyvent iprasta gyvenima.per daug neklausinek ka skauda,nes tai nervuoja daznai,bet jei matai,kad nugaryte labai skauda,paklausk,gal nori,kad svelniai pamasazuotum (tik svelniai ir siltomis rankomis).kaip vaikui aiskink,kad gydymas skirtas butent tam,kad ateitis butu sviesesne.kuo anksciau pradedi gydyti,tuo prognozes geresnes.paaiskink,kad jo tevukas toks susuktas,nes anksciau tiesiog nebuvo normaliu vaistu tokiom ligom gydyti,todel jo situacija tokia prasta.o dabar,jis pats turi investuoti i savo ateiti,ty.mankstintis,saziningai gerti vaistus,reguliariai lankytis pas reumatologus ir neapsileisti! Vsio.isdesciau visa litanija

ech, panašius burtus aš jam ir sakau, ypač dėl tėvuko.... Sakau, tau tikrai kitokia situacija , nes tu daug anksčiau suzinojai apie ligą, negu tėvukas ir bus taikomas gydymas.... Va tada prasidėjo... Jis labai bijo, kad būtent gydymas nepagreitintų ligos. MB iš tų kur propaguoja naturalumą, kuo mažiau medikamentų... Domisi, tikslaiu domėjosi medicina dar iki diagnozės... Pastoviai į homosanitus įvirtęs, o ten jei žinot apie vaistus nieko gero nerasi

Beje, jis labai kalba apie skausmą pats, man net klausti nereikia. Blyn, kad kokia rimta depresucha neprisikabintų, o tai pati bandau iš jos kapstytis

Ko gero mum reikia kokio placebo

Labukas

Norėčiau tau patart......... Mano geriausios draugės vyras kaip tik šia liga serga. serga gal kokie 6 metai jei ne daugiau. Supranti buvo laikas, tas pirmas ligos užėjimas, kai jam blogėjo labai staigiai nepaemnu vargo jis apie metus. tada prieš tuos 6-7 metus jam vaistų neskyrė jokiu...visai. Draugė net i ministerija dasimušė ir jai išaisškino, kad čia tokia liga, biletenius tik rašo o gydimo neskiria, nes LT vaistų jai gyditi nėra. Na pasakė mankštintis, mankštintis ir dar mankštintis.
Tai va dabar jis jaučiasi neblogai. Pasakysiu teisiai...pernai tai aš nė nesupratau kad jies serga, teoriškai žinojau, bet praktiškai nesimatydavo nieko. Birbo .... kuitėsi darže, ir namie ... nesiskundė, normalaii vaiksčiojo.
O va šiemet jam pencijinis amžius suėjo (na jis pareigūnas) nu ir prasidėjo....viskas skauda, paprašai arbatos, sunku iki virtuvės nueit...paprašai nueit mokesčiu sumokėt, tai eina ir ant kiekvieno suolo ilsisi. Supranti jam svarbu judėt, o jam matyt nervai,nes darbo neranda ir psichologinis nusiteikimas daro savo, jis prastai jaučiasi....... Ir teko matyti kita vyriiški, kuris ta liga serga. na eina jis kaip tankas, doirba, savo versla kuria.... kartais eina susuktas, ebt eina, dirba, nosies nenukabina,

taip kad su šia liga sveikata tikrai priklauso nuo nusistatymo. aišku pasakyk,kad gerai,jog jam jau vaistus skiria., reiškais bus geriau. dirbs ir gyvens,
aišku psichologiškai jam labai sunku, nes tėvukas ussuktas.(pamenu kokia aš depresija gavau kai pamačiau RA paguldyta ant patalo moteri) užtat geriau būtų, kad nebijotų kalbėt su tokaiis pačiais sergančiais, akd gydytusi, ir nenuleistų rankų ir viskas bus gerai. visgi medicina i prieki žygiuoja.....

Cia man kaip is mistikos srities skamba Na aisku, jeigu tikesim samokslo teorijom, kad visi farmacininkai ir medikai mus tik nugrezt iki paskutinio siulelio nori ir tiesiu taikymu i kapus nuvaryti, tai gal taip... Tai aisku, turi salutinio poveikio tie vaistai, bet ju teigiamas poveikis gi stipresnis uz salutini.
Man atrodo, pati ligos pradzia, kai isgirsti diagnoze ir puoli skaityti internete visu baisybiu, vaistai dar neparinkti/neveikia, yra sunkiausia. O po to nenori nenori turi apsiprasti ir gyventi. Kai suzinojau, kad sergu, jau irgi isivaizdavau save invalido vezimelyje po 5 metu, bet ne viskas taip blogai, kaip tom pirmosiom akimirkom atrodo. Laikykites

nu jo apie ta šalutini poveiki, man toks anegdotas buvo.
pradžioj gėriau sulfazamina, rodėsi žiaurus šalutinis poveikis, paskui metrodeksata... tas roėdsi dar žiauresnis. paskui kava gėriau su daktare viena, tai ta žvengia... tipo vaikiška doze juk geri, iš kur ten tau teik šalutinio poveikio................ nu vienu žodžiu.... juokinga.
užtat dabar nebeiojua tu šalutiniu.Nu vaisytu be reikalo nieks nekiša. kas svarbaiu ar nepaeit poo 5 metų ar paeit su šalutiniu poveikiu Dabar man kai liga apstabdė tai net vaistų pamažino..paliko minimuma keik reikai,kad liga neėstų labai .
taip kad daktarais tai apsitikėt reikai... bent jau man taip atrodo

Pilnai sutinku
O jei nepasitiki daktaru - tai keisk ji, ieskok tokio, kuris tau keltu pasitikejima. Gi ir daktaru visokiu yra, vienai ir tai paciai ligai gydyt kitokius vaistus skiria.

Pries menesi kita buvo cia naujoku uzsuke, jei neklystu, kurie irgi labai buvo pasiryze kovot su liga ir ieskot alternatyviu metodu, kazi kaip jiems sekasi, nebegirdet nieko is ju?...

Ačiū mergiukai už mintis Nugis gyventi reikės, aišku dabar laikas susitaikymui, kad yra taip ir nekitaip, o daryti reikia viską jau dabar galvojant apie ateitį....

Tiesa, kaip yra su tuo HLA B27? Juk ir sergantiems RA tas antigenas randamas? Nes MB simptomai ir į RA panašūs, sąnarių skausmas, tinimas ( nesimetriškas)...
Nu aišku, medikai žino, o aš bele knaisiojuos kaži ko ieškodama, bet biški kartais galai nesueina.

Ar jums visiems tirtas HLAb27??? Jis kaip suprantu rodo polinkį sirgti reumatinėmis ligomis, taip?


Rimulėėė, koks buvo sulfasalazino šalutinis jums?

man kažką tyt\rė ir sakė mano artritas nepaveldimas... o koks tyrimas, net nežinau.,..per dauig skaudėjo ,kad tyrimu rūpinčiausi.apsidžiaugiau,kad nepaveldima ir vsio, ens vaikam nenorėčiau tos ligos.

Buvau pas jus uzsukus, ieskojau, kaip mamai padet, bet ten toks atvejis, kad vargu ar kas pades. Ji nei vienu mediku nepasitiki (bet kvieciasi net i namus privaciai ir ju nurodymu nevykdo) , nes kazkada ligos pradzioje ja issiunte i sanatorija, dare masazus, o jai buvo didelis nusedimas ir negalima buvo masazu (cia is jos pasakojimo tiek zinau). Skyre prednizolona, dar kazkokius, bet ji prednizolono negere visai, kitus vaistus gere mazesnem dozem, nei jai paskirta, visa gyvenima buvo labai nervinga, o dabar issivyste depresija, bet antidepresantu negeria, nes bijo salutinio poveikio. Bande begales vaistu, bet ..po menesi ar trumpiau, nes nuspresdavo, kad nepadeda. Artritu ji serga gal 30 metu ir tik neseniai prikauste prie lovos, taciau turbut ne artritas o iskrypes stuburas nuo kreivo sedejimo. Dabar mastau, kad gal liga net nebutu taip smarkiai progresavus, jei ji atsizvelgtu i mediku nurodymus, bet deja ji toks zmogus, kad viska zino geriausiai
Pas reumatologa tik po 2 sav. uzrase, todel ir pradejau internete ieskot informacijos, tik kad nieko tinkamo neradau, kolkas nedarau nieko su keliais, vaistu savo nuoziura gert nesinori.
Is viso to, ka prirasiau, manau, kad invalido vezimelio artimiausiu metu maziausiai bijot reikia, vaistu taip pat daugiau yra, man tik del skausmu baisu ir ligos paveldimumo (vis tik 3 vaikai yra).

Nu Ziv aš tai tikiuos,akd gal tau ką kita ras, nu nepergyvenk.O nuo skausmo tai pagerk ir valerijono kokio... o tai galva pačiuož dar.
Aš biški mažoka nuskausminamųju popernai gėriau irgi buvau pikta kaip velnias.... paskui susigriebiau,mkad ir šeip pikta ir vaikam be reikalo kliūva...pagėriau antidepresantu.Dabar gerai viskas.SAišku kai labai pavargstu visteig dirglesnė būnu, nu tai valerijono ikalu.... o tai kažkaip prieš vaikus sarmata.... nesinori kad iš vaikystė sprisimintų pikta mama.

Aš esu antidepresantus bandžius,bet man keistai nuo jų buvo.Liepė vakarais gerti,tai naktim nemiegodavau,o dienom negalėdavau būt žvali.Ačiū D.,kad juos bandžiau gulėdama ligoninėj,o tada nusprendžiau,kad man jų nereik.Dar naudojau vienkartinai gal 20k.panikos atakom slopint.Turėjau labai sunkias PA tuo metu,kai artritas atsirado,o gal kiek anksčiau atsirado-nepamenu jau.Tai nežinau ar čia tokia išraiška buvo tos būsenos,kad kažkur viduj buvo sunku susitaikyt su tokia liga,nes iš išorės visad atrodė,kad viskas ok man ir visai nesuku plaučių dėl artrito.Čia galbūt panašiai,kaip paskutinį kartą atsidūrusi operacinėj pradėjau visa drebėti tiesiog nevaldomai ir labai smarkiai.Nebijojau visai operacijos,bet pasąmonėj matyt kažkur buvo nerimas ir jis pasireiškė per drebulį.Jis dingo tik tada,kai mane raminamaisiais užmigdė.Kol nemiegojau-vis drebėjau.O panikos atakos kažkuriuo metu,keletą mėnesių kokius 5k.per savaitę.prieš miegą užpuldavo.Privesdavo iki vėmimo.