Matai
Pim metant metrodeksata mums skausmai tikrai atsiranda. Bet aš kartais galvoju,gal jie grynai pchichologinio poveikio. Tiesa kai man keitė metrodeksta kitu vaistu,. tai jo poveikis jautėsi kokias geras 2 savaites, kadangi gėriau jau ir naujus vaistus, tai jaučiausi super gerai, o paskui vienų naujųju nepakako.Bet palengva organizmas prisitaikė.
O kol aš mečiau medroli tai buvo kuriozu.Sakoma kad medrolio staiga nutraukti negalima, reikia labai palengva.Nes panašu,kad jau priklausomybė buvo atsiradusi.ir kol ji nutraukiau tai vargau.Juokingiausia kad taip užskaudėdavo sanarius, kojas, kad nors kauk, nei eit nei gulėt negalėdavau.Išgeriu doze , nuima.Užtat galvoju,kad čia jau priklausomybė. Paskui trupinau tas tabletkas trupinukais gėriau palengva mažindama,Paskutiniam etape gerdavau po trupinuka kai užskaudėdavo.gerai tik kad pamažu tie skausmo priepuoliai atsirasdavo vis ilgėjančiais periodais.Pradžioj neišgėrus medrolio iškart po keleto valandų pasijusdavau prastai ir susigaudydavau,kad neišgėriau vaistu... o paskui negerumas atsirasdavo tik antroj, vėliau ir 4 dienoj, tada supratau ant keik organizmas prie jo priprato.Tai išgerdavau trupiniuka ir vėl iki kito priminimo.Taip palengva skausmai retėjo ir galų gale baigėsi.
Na galiu pasakyti,kad kokius vaistus mes su savo Ra begertume, bet normaliai sveikom nebesijausim.Man čia žeima taip pirštai kojos susitnge buvo.Pasiskundžiau daktarei, tyrimus pažiūrėjo ir sako...tipo tyrimai geri, vaistų pakanka, o kad kas nors kur nors neveikia, tai taip jau bus.

Niu taip ir yra. Pavyzdžiu karta naktį atsibudau nuo gero tokio skausmo...Alkūnė taip užskaudėjo,kad nei pakelt rankos, nei kaip jos padėt.Paskui kartą dešinė ranka atsijungė.Nu ranka yra, skausmai tai šeip sau. Netgi maži, o neveikia jokie pirštai, riešas irgi. Vienu žodžiu nė puoduko paket neina, nė vaistu išlupt.

NIu po 3 dienų praėjo.Va tada persigandau baisiai, kad net nakti sapnavau,kad man atėmė abi kojas ir negaliu paeiti.
Tas dešinės rankos atėmimas... man toks šokas buvo.....baisu. Rieškias nežinai ne nuo ko, bet kada užplauks atisjungs kokia galūnė ir kukuok. Juokingiausia.kad teoriškai aš turiu darban eiti. Per 3 dienas pas joki reumatologa nenueisi. Kaip gauti bileteni.nes praktiškai nė vairuot, nė duru užrakint. Prie kompo irgi nesigauna, nes ranka neklauso o ka nuveikt su kaire

NIu ir pasidžiaugiau, kad maniškis manęs darban neleidžia. Tipo taip ar taip pensijos negausim niekas.
Ai priplepėjau.Seniai man tokie kalbadieniaii buvo.

Tiesa aš aktyuviai dabar savanoriškoj veikloj reiškiuosi.kad jaustis naudinga nors biški. Ir kad tarp žmoniu išeiti, ne tik su savo bėda namie sėdėt. Tai žinot yra pas žmones blogesnių dar ligų. ir taip kažkaip iškart stipresnis pasijauti. Savanaudiška pasakysit.
Ai dar dėl leliukų. Man tai taip jūsų jaunų gaila. Gerai man ,kad vaikus užauginau sveika būdama, norėčiau aišku dar leliuko, bet jau pati nesiryšiu... ir vyras nesutiks. Nes tipo liga galiu perduoti. Dabar tik iš vaikų namų lieka paimt. Maniškis dažnai apsidžiaugia,kad vaikai gimė sveiku laiku. Kažkaip man žiauriai nesinori savo ligos savo zuikiam perduot.Nors kaip suprantu tai tikimybė vistiek lieka, nes kas žino .Nors daktarė man sakė,kad mano RA nepaveldimas.... bet nesu aš taip jau garantuota.
O kaip jum planuojančiom leliukus, kokie genetiniai tyrimai siūlomi ar paliekama savivalei ri dievulio valiai viskas.