Supratau...
Kaip tapo lengva, paprasta gyvent,
Kai supratau, kad nepakeisiu aš kitų likimo...
Kad neklausys manęs nei saulė, nei lietus...
Kad žiemą snigs ne obelų žiedai...
O rudenį jau neišvysiu lapų žalio pabudimo...
O žmonės: jie yra ir bus, kokie yra...
Kokiais jiems būt patinka ir kokie jie gimę...
Su savo norais, savo atradimais, savo paklydimais...
Savais keliais, savais dievais ir savo supratimais...
Kiekvienas toks kitoks, nepaprastas, nepanašus... Todėl gražus...
Nors kartais, oi, kaip norisi jame kažką pakeisti -
Mintis, veiksmus, atradimus...
Net kitokius jausmus ir kitokias svajones...
Bet taip ne jam, o man tebūtų patogu!!!
Kaip tapo lengva, paprasta gyvent,
Kai supratau, kad keist galiu save... ne kitą...
Savas mintis, veiksmus, atradimus...
Savus jausmus ir tik savas svajones...
Ir... O, stebukle!
Kai keičiuosi aš - aplinkui keičiasi kiti!!!
Iš visų vagių kvailiai patys blogiausi: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. [Johanas Volfgangas Gėtė]
Žinojimas veda į vienybę, nežinojimas - į susiskaldymą.
(Ramakrišna)
(Ramakrišna)
Tikra aktyvi draugystė tai savitarpio parama. Mano draugas pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos. Johanas Volfgangas Gėtė
Gyvenimas- žaidimas, kuriame žongliruojame penkiais kamuoliukais. Tie kamuoliukai- darbas, šeima, sveikata, draugai ir principai. Vieną dieną supranti, kad darbas- guminis kamuoliukas. Jei leisi jam nukristi, jis atšoks. Bet kiti keturi kamuoliukai-šeima, sveikata, draugai bei principai- stikliniai. Jei leisi nors vienam nukristi, jis bus nepataisomai sugadintas.
Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo žinojimo. Dėl jo visas pasaulio blogis.
[Levas Tolstojus]
[Levas Tolstojus]
Neleiskite išblėsti šviesai, besiliejančiai iš vidaus.
/Maya Angelou/
/Maya Angelou/
Mokėjimas laukti yra didelė sėkmės paslaptis.
Iš Jude Deveraux knygos "Pirmieji įspūdžiai".
Kai sūnūs veda arba dukros išteka, dažnai reikia prikąsti liežuvį.
Neteisinga nekreipti dėmesio į praeitį ir apsimesti, kad jos iš vis nebuvo.
Kai esi vieniša mama, tampi bosu, nori to ar ne. Negali sakyti: "Palauk, kol tėvelis grįš". Savo vaikui turi būti ir tėtis, ir mama, išmoksti būti viršininku.
Laikas atsakys į visus klausimus.
Kartais norint pradėti nauja, reikia sugrįžti prie seno.
Kai sūnūs veda arba dukros išteka, dažnai reikia prikąsti liežuvį.
Neteisinga nekreipti dėmesio į praeitį ir apsimesti, kad jos iš vis nebuvo.
Kai esi vieniša mama, tampi bosu, nori to ar ne. Negali sakyti: "Palauk, kol tėvelis grįš". Savo vaikui turi būti ir tėtis, ir mama, išmoksti būti viršininku.
Laikas atsakys į visus klausimus.
Kartais norint pradėti nauja, reikia sugrįžti prie seno.
QUOTE(Nichola @ 2012 03 26, 13:34)
Nepykit uz off-topic'a
bet gal kuri nors prisimenate tikslia Mikes Pukuotuko fraze apie medu... kazkas panasaus "smagiausias momentas ne tada kai laizai medu, o laukimas to ..." na ar kazkaip panasiai ... 


Visada yra smagesne akimirka pries valgant medu, negu jo jau paragavus...`` Mikes Pukuotuko ismintis
Nemyliu nieko nieko ir nemylėsiu niekados. Pasakė Pūkuotukas, užlipęs ant tvoros... O jei ką nors pamilsiu, iškart nebemylėsiu, užmerksiu akį vieną ir greitai pasislėpsiu. Nes man Knysliukas sakė, kad meilė - negerai, tai panašiai, kaip gripas, sklerozė ar tymai. O Nulėpausis tarė: kad meilei reik aukos, dalintis balionėliais, medum ir visu kuo. Medaus - oi niekam niekam neduosiu niekados, todėl ir nemylėsiu, sėdėsiu ant tvoros.
QUOTE(Nichola @ 2012 03 26, 13:34)
Nepykit uz off-topic'a
bet gal kuri nors prisimenate tikslia Mikes Pukuotuko fraze apie medu... kazkas panasaus "smagiausias momentas ne tada kai laizai medu, o laukimas to ..." na ar kazkaip panasiai ... 


Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka, prieš pat valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi.