Įkraunama...
Įkraunama...

globėjai plepa toliau

QUOTE(Germinė @ 2012 03 30, 12:59)
Laikykis,Alfija 4u.gif ir laikyk Džiugą 4u.gif Labai gaila,kad yra tokių žmonių.Ir kad jie laužo ir taip sulūžusius mūsų vaikelių likimus verysad.gif


Ačiū. Žinai kur jie tegul eina. Tai va ten tegul ir eina. Ne vien mano, yra ten tokių ne vienas. Iš mūsų klasės 5 vaikai.
Juokingiausi jog mokytoja sako aš jį paruošiu , kad jis stotų į kitą muzikos mokyklą, nes muzikos mokslus jis tęsti turi. Tai toks gilus klausimas- jis visškas vėpla be jokių gabumų turi mokytis kitur? O kodėl. Ir kaip ji taip galvoja, kad aš nors kiek nors ja pasitikiu ir taip jau sutiksiu su jos paruošimu mirksiukas.gif . Gal aš dar pagalvosiu.
Tokių žmonių pilna visur. Čia va man keturis metus akis bandė atverti. Tai tas kas pasakojo beveik teisios. Be šitų dar yra ir puikių žmonių ten. Manau, o gal nėra ir jos yra visiškai teisios.
Atsakyti
Alfija - grįžtant prie prisvatumo ir atviro sakymo kitiems: aš nežinau kaip kitiems, bet Braškei bent iš pradžių nebuvo ribos "mano - kito", 'savas - svetimas", "vieša - privatu". Dėl to jau turėjo nemalonumų su draugais, bet ji tyoks vaikas, kad reikia kelis kartus pakartoti išmoktas pamokas. Norėtusi apsaugoti nuo didesnių gumbų, negu jau turi. Kad išmoktų taikytis prie visuomenės normų, nes tos normos "ten" - buvo mano galva - nenormalios.
Atsakyti

Karusia, man yra taip. Prieš vienuolika metų tai aš tikrai nei supratau, nei galėjau priimti to- kad kiekvienas, taip pat ir vaikas, pats nugyvens savo gyvenimą ir kad aš to vaiko nuo nieko neapsaugosiu. Kaip benorėčiau. Man atrodė jog aš galiu. Maždaug prieš aštuonis metus pradėjau suprasti, jog aš nepajėgi to padaryti- jei nuo vieno kažko pasaugau atsitinka kažkas kitas. Bliaudavau, piktindavausi kaip čia taip- pasaulyje vaikas prapuls. Prieš penkis metus pradėjau suprasti ir priimti tai, kad mano vaikas tikrai pats nugyvens savo gyvenimą, ir kad aš net ne tik kad nuo kažko- aš nuo nieko jo negaliu pasaugoti. Dar daugiau, kad aš su tais saugojimais jam tiktai trukdau.
Atsakyti
QUOTE(Vistik @ 2012 03 29, 13:39)
Manau, kad jau priima.




as nesakau vaikui kad negimdziau jos. nematau tikslo ir reikalo. Bent jau iki siol ir siuo metu. man vyras nesako ir neprimena, jog buvau kt vyro zmona. Jei tai sakytu ir primintu, jauciausi ne kaip. Nenoreciau tai girdeti kartas nuo karto.
Atsakyti
Reikia patarimo. Auginu vaikutį nuo metų iki dviejų, esu vaiko priežiūros atostogose. Už šiuos metus man priklauso mėnuo atostogų, ar jis išliktų, jei pasinaudočiau galimybe auginti vaikutį iki trijų metų? Gal kas susidurėte ir su praktine dalimi imant vaiko priežiūros atostogas iki trijų metų dalimis?
Atsakyti
QUOTE(arna @ 2012 04 02, 14:12)
Reikia patarimo. Auginu vaikutį nuo metų iki dviejų, esu vaiko priežiūros atostogose. Už šiuos metus man priklauso mėnuo atostogų, ar jis išliktų, jei pasinaudočiau galimybe auginti vaikutį iki trijų metų? Gal kas susidurėte ir su praktine dalimi imant vaiko priežiūros atostogas iki trijų metų dalimis?


Jau viską išsiaiškinau.
Atsakyti
sveikos sulaukusios šventų Velykų 4u.gif
Atsakyti
Kelk aukštyn, puriena, gintarinį žiedą,
Jau seniai žilvitis Aleliuja gieda.
Atpirkėjui lenkias obelys už lango,
Vyturio giesmelė kyla jau į dangų.
Kai varsom auksinėm žemė puoštis ima,
Varpas visus šaukia į prisikėlimą.
Sklinda žvakių kvapas, ir vargonai gaudžia.
Pajunti, kaip rankos maldai susiglaudžia.

user posted image
Atsakyti
Su praėjusiom šventėm! Gražaus, šilto pavasario ir geros nuotaikos!
Germine, labai gražūs žodžiai 4u.gif
Atsakyti
klausimas?
vyresnele, 4 su puse. Mano akimis sunkiai valdosi su emocijomis, kai reikia baigti malonius dalykus, pvz. Penktadienį buvome koncerte, o po jo su draugais nuvarėm į kavinę. Vaikai lakste visur žaidė, kai atejo laikas skirstytis pas ją banda ožių, bet dar tokių sukalbamų. Per Velykas, pirmą kartą po 7 mėn. gyvenimo šeimoj, liko nakvoti pas pusseseres, su kuriomis vienoj lovoj miegojo, žaidė, lakstė ir darė ką norėjo. Atvažiavom vakar vaikų, tai mūsiškė į mus nelabai ir reagavo, o kai pasakėm, kad važiuosim namo, tai iš tėvų pagėgo pas sesę į namus, nusiavė batus, atsistojo kampe ir stovėjo su ašarom akyse. Papūtus lūpą nelabai su kuo ir atsisveikino išvažiuojant. Mašinoj lūžo, o kai atvažiavom namo, tai bliovė krokodilo ašarom. Nežinau, gal nemoku aš jai aiškint vaikiškai. Sakau, kad viskas turi pradžią ir pabaigą, kad į svečius atvažiavus ateina laikas, kai reik išvažiuoti ir pan. Tai gal kas paprotins mane kaip elgtis man, kaip aiškint?
Atsakyti
QUOTE(šeimos kaklas @ 2012 04 10, 12:29)
Tai gal kas paprotins mane kaip elgtis man, kaip aiškint?

Aš tai manau, kad tai daugiau jums patiems širdį skauda , negu tai yra problema. Paprasčiausiai sąmoningai norite ar isivaizduojate, kad vaikas būtinai turi atbėgti jūsų pasiilgęs, kristi an kaklo ir būti tik su jumis. Ir aišku tas noras normalus. Tačiau. Pasakysiu iš patirties, dauguma vaikų taip elgiasi kaip jūsų vaikai. Ir nieko čia keisto. Kai dar mažiukas sūnus buvo, kažkaip tuo metu labai daug kas man palikdavo pažiūrėti savo įvairaus amžiaus vaikus ir šiaip atvažiuodavo draugės su vaikais, turėjom vietos, nedirbau, tai praktiškai visi vaikai išvažiuodavo iš mūsų bliaudami ne savu balsu, su klausimu kada vėl atvažiuosim. Buvo net , kad dėjom langus ir atvažiavo su vaikais tų langų matuoti darbininkas, tai jie kaip įsigrūdo su mūsų sūnum, tai išvažiavo visa gerkle bliaudami -ar mes čia dar atvažiuosim...Ir sūnus ir dukra, buvo tokių atvėjų, kad patempę lūpą važiuodavo namo. Normalu čia. Niekaip čia aiškinti nereikia, tiesiog važiuojam namo ir viskas.
Atsakyti
nelabai ir aiškinu g.gif namo ir viskas. mes turime namus ir nelabai norime, kad kas atėjęs darytų tvarką. g.gif Gal mano Braškei aiškiau, nes kažkoks visiškai girtas į mūsų duris laužėsi, kai parėjom namo - radom besidaužantį g.gif
o gal šiaip ji be manęs niekur nenakvoja g.gif
Atsakyti