QUOTE(Karusia @ 2012 04 20, 11:08)
dabar bus jau mėnesiui, nes tai trečias kartas, kai ieškau.
kadangi susitarimai nevykdomi, pasiimsiu pati iš mokyklos, kaip kad imdavau iš darželio. Pasėdės pas sargą, jei namo kelio neranda - per tvorą.
buvo toks momentas ir mums. Pareinant namo kalniukas- ant jo vaikai. Irgi ėjau parsivesti kurį laiką. Paskui jis vėl pasiprašė pats. Sako pasitikėk- aš padarysiu. Padaro kol kas.
Su nerimu laukiu vasaros. aišku, mums psichoterapija jau padeda, jau matosi jos rezultatas- jie ten mokėsi ir mokosi- reikia atsiklausti, prieš einant, prieš imant. Mokosi, kad atsiklausus tikimybė jog atsakymas bus teigiamas padidėja. Aš prašiau jos, kad pirmiausia apie ką ji su juo padirbėtų- tai šeima, šeimos samprata, jausmų įvardijimas aišku. Psichologė irgi tiek gali. Pradės lankyt, gal paprašyk
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2012 04 20, 11:14)
Alfija - aptarinėjame, tai, kas neaišku arba kodėl - kodėl parėjus iš kiemo nusiplauti rankas ar persirengti, kodėl valgyti šiltą maistą, o ne dvi porcijas ledų. Bet šitas dingimas iš namų - man buvo labai netikėtas, nes man regėjosi, kad jau įveikėme ankstesnes bėdas. Juolab kad to laiko jai - nebuvo daug.
Papildyta:
aCiprašau, man tris valandas per lietų ieškoti - irgi per sunku. Lai nesistengia, ir iki šiol nepasakyčiau, kad labai stengėsi, teisiog seniai bebuvo TOKS įvykis, bet bent jau man bus ramiau, kai žinosiu kur ji yra.
na bet jei ji savaitę pabus pasistengus, tai tu juk bausmės laiką sutrumpinsi?
Išgyventą baimę, nerimą- suprantu.