QUOTE(Karusia @ 2012 04 22, 13:16)
Aš galvoju nuo pat vakaro, skambinčiau VTAS, prašyčiau jų žmogaus susitikimui kur nors pas juos (abejotina, ten itin mažos patalpos) arba kur viešoje erdvėje. Gal net pas pažįstamus į kavinę, jeigu kas - išvestų per tarnybines patalpas. atsitraukimo planus kuriu
Atvirai pasakius, norėčiau tuos visus susitikimus perkelti į vasarą, kai jau baigsis mokykliniai stresai.
pakalbinau vaiką, ar pamena močiutę, ar norėtų susitikti. "aha, norėčiau, sakyčiau ar dovanų daug atvežei?"
tai vaikai iš močiučių ir senelių labai laukia dovanų. Duksis devynis metus turėjo močiutę(mano mamą), senelio jau neužtiko. Tai jis laukdavo močiutės- ir dovanų. Ir tos visos dovanos, beveik visos dabar prisiminimų skrynelėj guli. Na jis prašydavo ko matęs- tai kokių senų močiutės raktų. Nuo senoviškos spynos, tai kažkokio seno senelio laikrodžio, tai dar kažkokio tokio. Ir močiutė jam atveždavo. Na dar skanėstų. Bet va visa tai tai buvo tokios tikros brangenybės su istorijom, ir tokios- na močiutės ir tiek.
Manau, kad tą kitą močiutę kur jis dar turi gyvą ir sveiką irgi įsivaizduotų taip pat. Tik ta močiutė , greičiausia, tokių įsiavizdavimų apie anųką neturi.
Tai taip ir Braškytei, jai norisi dovanų- pagal tai pamatuoti kaip myli ir kiek. Susipažinti.
Bet iš tiesų tai gal kaip užėjo tai močiutei, tai taip ir praeis tas noras susitikti. Išgirdus žodį kavinė