QUOTE(Moonte @ 2012 02 14, 12:59)
As nesu pasidariusi aborto, bet rupinuosi, pagimdytais, neva normaliu motinu, apleistais, paliktais vaikais.
Moonte, rupinates jais, o sirdyje toks jausmas, kad geriau jau jie butu negime?
QUOTE(Moonte @ 2012 02 14, 15:41)
Va tai pagrindinis siuo metu akcentas, sioje istorijoje.
Mano manymu, pagrindinis akcentas, kad autore nori to vaikelio. Nezinau nieko, kas galetu labiau keisti situacija.
QUOTE(LadyBitch @ 2012 02 14, 15:46)
Kažkuri Dama siūlė pasitarti su psichologe. Taip, šiomis dienomis ji buvo mano geriausia draugė. Jos kaip specialistės komentaras - aš nesu pasiruošusi
Neveltui nestumas tesiasi 9 menesius. Turbut nesuklysiu pasakiusi, kad dauguma moteru, pastojusiu neplanuotai (ir ypc pirma karta) atsiduria disesniame ar mazesniame chaose (priklausomai nuo aplinkybiu), isgyvena baimes, netikrumo, abejoniu, nepasiitkejimo savimi ir pan. jausmus. Sakyciau naturalus jausmai, sitaip keiciantis situacijai ir tolimesniam gyvenimui. Bet gamta dave pakankamai laiko - 9 menesius - su visu tuo susigyventi.