Kaip priimti sprendimą dėl aborto?

#529
QUOTE(Giuste @ 2012 02 16, 14:53)
Ne, as taip nemanau, ne, bet nenoriu vel pradet ta diskusija, viskas ka noreciau pasakyti, issakyta daug kartu rolleyes.gif


Ta prasme, manote, kad galima įstengti pamiršti? Ar kad negalima?
Kažkuria prasme galima pamiršti. Kartais labai traumuojančios patirties žmogus nepamena, jis ją užmiršta, t.y. išstumia į pasąmonę, yra toks psichikos gynybinis mechanizmas. Bet tai ne pati geriausia išeitis, nes vėliau ar anksčiau tai pradeda įgauti destruktyvią formą.

QUOTE
Joo as jautri groziui, zinote labai gailiuosi, kad mano jaunysteje nebuvo tokiu forumu, buciau ismokusi ir daugiau tokiu pasisakymu wink.gif


Šmaikštuolė biggrin.gif
Atsakyti
#530
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 02 16, 13:49)
Manau pamiršti gali tik visai degradavusi moteris, kuri skendi svaigaluose. Taip, graužatis jau tikrai nieko nepadės, bet visiškai šio įvykio iš atminties tikrai neištrins.
O kiek giliai pavyks paslėpti šį įvykį temos autorei, tai tik laikas parodys. Bet pamiršti, kaip nieko nebuvę, tikrai ne.

Zinote, kai as pradejau skaitineti si foruma, as laaabai nustebau, kaip pasikeite laikai, o su jais kartu ir poziuris, net jausenos.
Tarybiniais laikais i abortus niekas demesio nekreipe, net didziausios liezuvautojos apie tai nekalbedavo, nes buvo taip iprasta iki nuobodybes...
Dabar, atsiradus kontraceptikai, poziuris laaabai pasikeite, gal ir i gera, nezinau g.gif
Ir pamirsdavo moterys, o i klausimus, kiek turejai abortu, neatsakydavo, nes neprisimindavo rolleyes.gif
Taigi man tai ir iki siol nera siejama su degradavimu, senas poziuris, bet sunku ji israuti rolleyes.gif
Atsakyti
#531
QUOTE(Moonte @ 2012 02 16, 14:53)
O kam butinai reikia pamirsti, su tuo reikia ismokti gyventi, padaryti isvadas ir gyventi. Tos patirtys formuoja mus kaip asmenybes.


Taip. Tikrai taip. Nei vienas žmogus nepragyvena gyvenimo, nepatyręs vienokių ar kitokių netekčių.
Atsakyti
#532
QUOTE(Giuste @ 2012 02 16, 15:00)
Zinote, kai as pradejau skaitineti si foruma, as laaabai nustebau, kaip pasikeite laikai, o su jais kartu ir poziuris, net jausenos.
Tarybiniais laikais i abortus niekas demesio nekreipe, net didziausios liezuvautojos apie tai nekalbedavo, nes buvo taip iprasta iki nuobodybes...
Dabar, atsiradus kontraceptikai, poziuris laaabai pasikeite, gal ir i gera, nezinau g.gif
Ir pamirsdavo moterys, o i klausimus, kiek turejai abortu, neatsakydavo, nes neprisimindavo rolleyes.gif
Taigi man tai ir iki siol nera siejama su degradavimu, senas poziuris, bet sunku ji israuti rolleyes.gif


Mano mama, tetos turėjusios abortų jaunystėje, bet iki šiol negali apie tai kalbėti, kaip sako slegia kas buvo padaryta. Kartais pamąsto kokie tie vaikai būtų buvę, sako norisi ir daugiau pamąstyti, bet pačios supranta, kad tai niekur nenuves, tiesiog užgniaužia tai savyje ir gyvena toliau... Bet karts nuo karto prisiminimai iškyla ir nebūna gera nuo jų...
Atsakyti
#533
QUOTE(Giuste @ 2012 02 16, 15:00)
Zinote, kai as pradejau skaitineti si foruma, as laaabai nustebau, kaip pasikeite laikai, o su jais kartu ir poziuris, net jausenos.
Tarybiniais laikais i abortus niekas demesio nekreipe, net didziausios liezuvautojos apie tai nekalbedavo, nes buvo taip iprasta iki nuobodybes...
Dabar, atsiradus kontraceptikai, poziuris laaabai pasikeite, gal ir i gera, nezinau g.gif
Ir pamirsdavo moterys, o i klausimus, kiek turejai abortu, neatsakydavo, nes neprisimindavo rolleyes.gif
Taigi man tai ir iki siol nera siejama su degradavimu, senas poziuris, bet sunku ji israuti rolleyes.gif


Iš tiesų imant statistinius duomenis, abortų ženkliai mažėja ir mažėja kiekvienais metais. Todėl, manau, kad yra gerai, jog apie tai kalbama. Kita vertus, žmonėms yra sunku išmokti priimti kitokį požiūrį ir jo nesmerkti. Lygiai taip pat sunku išmokti įsisąmoninti, kad negalima kito asmens versti padaryti tokį ar kitokį sprendimą, nes tas, kuris verčia daryti vienokį ar kitokį sprendimą, turi būti pasirengęs išsrėbti ir to sprendimo pasekmes, t.y. kartu prisiimti atsakomybę. Kiekvieną savo gyvenimo sprendimą turi priimti tik pats žmogus ir daugiau niekas. Kiti gali tik gerbti jo sprendimą ir palaikyti jį. Kol žmogus dar abejoja ir nėra priėmęs sprendimo - galima su juo diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, jei jis nori ją girdėti. Bet kai jis jau apsisprendęs - nebereikia jam vėl sukelti sumaištį ir išmušti iš vėžių, siekiant primesti savo valią.
Atsakyti
#534
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2012 02 16, 14:00)
Ta prasme, manote, kad galima įstengti pamiršti? Ar kad negalima?
Kažkuria prasme galima pamiršti. Kartais labai traumuojančios patirties žmogus nepamena, jis ją užmiršta, t.y. išstumia į pasąmonę, yra toks psichikos gynybinis mechanizmas. Bet tai ne pati geriausia išeitis, nes vėliau ar anksčiau tai pradeda įgauti destruktyvią formą.
Šmaikštuolė  biggrin.gif

Istengti pamirsti...nezinau ar galima istengti, cia priklauso nuo moters, koks jos poziuris i nestumo nutraukima, niekada nepatarciau to daryti su skaudancia sirdimi, tuomet sunku pamirsti, jei isvis galima pamirsti.

Mano mociute pasakojo, toki na biauru, bet man visam gyvenimui istrigusi dalyka, kad anksciau, jos jaunysteje, moterys, po kiekvieno lytinio akto, visa tai kas palikdavo po vyro, nesdavo i skudureli susukusios laidoti blink.gif
Tamsumas zmoniu, klaikus tamsumas rolleyes.gif
Papildyta:
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2012 02 16, 14:08)
Iš tiesų imant statistinius duomenis, abortų ženkliai mažėja ir mažėja kiekvienais metais. Todėl, manau, kad yra gerai, jog apie tai kalbama. Kita vertus, žmonėms yra sunku išmokti priimti kitokį požiūrį ir jo nesmerkti. Lygiai taip pat sunku išmokti įsisąmoninti, kad negalima kito asmens versti padaryti tokį ar kitokį sprendimą, nes tas, kuris verčia daryti vienokį ar kitokį sprendimą, turi būti pasirengęs išsrėbti ir to sprendimo pasekmes, t.y. kartu prisiimti atsakomybę. Kiekvieną savo gyvenimo sprendimą turi priimti tik pats žmogus ir daugiau niekas. Kiti gali tik gerbti jo sprendimą ir palaikyti jį. Kol žmogus dar abejoja ir nėra priėmęs sprendimo - galima su juo diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, jei jis nori ją girdėti. Bet kai jis jau apsisprendęs - nebereikia jam vėl sukelti sumaištį ir išmušti iš vėžių, siekiant primesti savo valią.

Laabai sutinku ir pritariu, ir as taip mastau drinks_cheers.gif
Atsakyti
#535
QUOTE(Moonte @ 2012 02 16, 14:53)
O kam butinai reikia pamirsti, su tuo reikia ismokti gyventi, padaryti isvadas ir gyventi. Tos patirtys formuoja mus kaip asmenybes.


Taip, bet visų pirmiausiai reikia turėti galvą ant pečių ir nesigulti su pirmu pasitaikiusiu, reikia pagalvoti apie pasekmes, nes 100% apsaugos jaunai, vaisingai moteriai nėra.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Liepa18*: 16 vasario 2012 - 14:12
#536
QUOTE(LadyBitch)
Man ašara ištryško, kai pradėjo kalbėti, kad <...> elgiuosi kaip man lengviau ir geriau, o ne vaikui...

Vis tik manau, kad būtent taip. Betgi nėra čia nieko antžmogiško. Sudėtinga nuoširdžiai jausti atsakomybę ir įsipareigojimą už tą, kurio iš dalies dar kaip ir nėra. Iš esmės tokia atsakomybė labiau išprotaujama nei natūraliai kylanti. O savigaila ir baimė, maitinamos liūdnos asmeninės patirties, piešia niūriausius scenarijus tiek savam, tiek įsivaizduojamam kūdikio gyvenimui...

QUOTE(LadyBitch)
Todėl kad ir kokia bebūtų rizika, aš nerizikuosiu kūdikėlio gyvenimu su sąlyga "GAL pasiseks".

Kai susiduria gyvybės ar mirties klausimas, tarpinių variantų „gal“ nebelieka. Deja.

QUOTE(LadyBitch)
Nežinau kaip čia bus, vienas Dievas žino, tikiuosi, kad nesigailėsiu, kad išmoksiu vėl šypsotis...

Bus gerai. Karti patirtis, bet ji neatima iš Jūsų galimybės būti laiminga.
Atsakyti
#537
QUOTE(Giuste @ 2012 02 16, 15:10)
Mano mociute pasakojo<...>
Tamsumas zmoniu, klaikus tamsumas rolleyes.gif



blink.gif Dar nebuvau tokio girdėjusi.
Atsakyti
#538
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 02 16, 14:10)
Taip, bet visų pirmiausiai reikia turėti galvą ant pečių ir nesigulti su pirmu pasitaikiusiu, reikia pagalvoti apie pasekmes, nes 100% apsaugos jaunai, vaisingai moteriai nėra.

saukstai po pietu.
Atsakyti
#539
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 02 16, 15:10)
Taip, bet visų pirmiausiai reikia


Jei visi gyventų taip, kaip reikia, tai jau seniausiai būtų rojus žemėje.
Bet kažkodėl to nėra.
Atsakyti
#540
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 02 16, 14:08)
Mano mama, tetos turėjusios abortų jaunystėje, bet iki šiol negali apie tai kalbėti, kaip sako slegia kas buvo padaryta. Kartais pamąsto kokie tie vaikai būtų buvę, sako norisi ir daugiau pamąstyti, bet pačios supranta, kad tai niekur nenuves, tiesiog užgniaužia tai savyje ir gyvena toliau... Bet karts nuo karto prisiminimai iškyla ir nebūna gera nuo jų...

Na cia nuo kiekvienos moters priklauso individualiai, kraupu aborta darytis, kai jau islauktas terminas iki kiek jis daromas,o kai ten mazytis tas gemalelis...Puiku, kai keiciasi toks mano poziuris, nors vienas dalykas siame purviname pasaulyje i gera rolleyes.gif
Atsakyti