Santykiai su sūnumi

O aš tai palaikau Antano pusę. Jau vien tai, kad jis čia kreipėsi pagalbos, rodo, kad žmogui rūpi ir vaikas, ir geri santykiai su buvusia šeima. Ir savo klaidą jis suvokia - ar labai jau daug tokių vyrų pažįstam?

Deja dabar vaikams išėjimas į lauką nėra pramoga. Reikėtų pasukti galvą ir bandyti sudominti kažkuo kitu. Pabandyti išsiaiškinti kuo jis susidomėjęs šiuo metu. O šiaip tik sėkmės bendravime.

Įdomu būtų ką pasakytų kita pusė. Iš kur toks nenoras? mes dabar girdim tik ką sako tėtis.

Pas mus yra kita situacija, ne su tėčiu, o seneliu. Mano sūnus su juo nenori bendrauti, jis net telefonu nenori su juo kalbėti. neskambino jam ilgai, o kai senelis pradėjo vaiką spausti, jis pasakė kad mama neleidžia skambinti. Iš pradžių man buvo šokas, kad mano tėtis mane kaltina kad vaiką nuteikinėju, kad neleidžiu su juo bendrauti., bet sūnus pats man vėliau prisipažino kad taip pasakė ir mes kai pasikalbėjom, prieita prie tos išvados, kad visgi mama ir lieka bloga, nes senelis atsakymo "ne" nepriima ir visiškai nepaiso vaiko norų. Tas priežastis kodėl vaikas nenori bendrauti su seneliu aš žinau, tiesiog forume nerašau. jas matom visi, tiek aš, tiek vaikas, tiek aplinkiniai žmonės ar giminaičiai, bet pačiam seneliui atrodo kad viskas yra gerai, ir jis nesupranta ką daro negerai.

Gal ir pas jus yra priežastys, tik jūs jų nematot ar nenorit matyti? Ar bandėt kalbėti su vaiku, kodėl nenori jis su jumis išeiti kur nors? Iš pasakojimo galvoju kad mama žino priežastis. Gal vaikas jai pasipasakojo ir ji bando užstoti? Kaip bebūtų ar tėvai ar ne, bet į vaiko norus turėtų atsižvelgti. Įdomu ką vaikas dieną veikė? Gal jis tikrai buvo pavargęs ir tik uodegą prisėdęs? O ateina tėtis ir nekreipia dėmesio kad sakoma ne ir dar į lauką išsitempiama.

Mano 8 metų berniuko neįmanoma atitraukti nei nuo elektrinių prietaisų nei nuo razečių, gal patartumėte ką daryti, jau nežinau...ką ir daryti gal yra kokių svetainių ar ko ką jam galėčiau parodyti kad jis daugiau nenorėtų lysti kur nereikia ?

mano dukrai 8 metai,ji siemet eis y antra klase,per pereitus metus mane mokytoja y mokykla kviesdavo kas antra diena del dukros elgesio pamoku pertrauku metu.ji pikta ji nekontroliojama,ji visiskai neklauso suaugusiuju ,meluoja o kai prigauni meluojant vistiek nustato avinelio snukuti ir sako nieko nezinau..kai buvo mazesne susirgom bronchine astma du kartus jau vos iki ligonines danesiau mano rankose merdejo,nuo tada visi jos gailejo rupinosi mylejo,bet nepasakyciau kad labai lepino.dabar kai paaugo neina su ja susitvarkyti..tuoj rugsejis vel y mokykla,ir vel speju bus tos pacios problemos mokslai jai sekasi labai gerai ,kas mokytoja jos labai ir stebina ji laisvai skaito nuo 3 metu rasyt ismoko per pirma pusmety pradinukuose 6 metu,susisneka rusiskai angliskai..gabumu ji tikrai turi,bet daugiau juos leidzia blogiem dalykam,pavyzdziui kaip apsivogti parduotuvei....mum visiem sokas buvo,ne taip ja auklejam...zodziu daug visko mono sirdy spaudzia,jau pati matau kaip keiciasi mano bendravimas su ja,pradzioj graziuoju bandydavau ramiai jai aiskint kad taip ir panasiai elgtis negrazu negalima,bet jai per viena ausy yena per kita iseina...dabar jau rekiu grasinu dirzais,bet ir tai nepadeda,baudziu laisves ribojimais ir panasiai...vienu zodziu padekit kas galit kaip man susvelnint dukrytes elgesy,as ja labai myliu bet man jau truksta kantrybes... o jai tik 8 metai,su ja tokia man ir baisu pagalvot koks bus jos elgesys 14 metu jai dabar ko nesugalvosiu

Gal jai truksta demesio?
Gal Jus ja pastoviai barat del to, kad ji negraziai elgesi?Gal retai sakot, kad mylit?
O mokykloje draugiu turi?

Taip ir su mano dukra buvo, bet, dėje, nesugebėjau susitvarkyt iki galo.. tiesiog, elgiausi taip kaip jūs, bet pasiekus paauglystę kažkiek sušvelnėjo jos elgesys.. Nors, ir prasidėjo visoki maištavimai, bet vistiek, elgėsi geriau..

Kreipkitės į arčiausią pedagoginę psichologinę tarnybą ir konsultuokitės su psichologu, nes kai dar paaugs- atšaus- pati ten ir eik ir nenuvesite. Gali būti kad reikės pagalbos. Vienareikšmiškai niekas neatsakys ir nepadės. Aš savo sūnus auginau taip baisiai griežtai, kad šiurpo visi aplinkiniai. Dabar vėl šiurpsta kad toks puikus rezultatas gavosi -laukė kada jiem maištą pakels. ketvirtasis yra mano globojamas tai irgi jam teko sunki mano ranka bet jam nei kiek nesunkiau nei mano biologiniams, o kadangi rezultatas puikus tai ir tikiuosi taip ir toliau. Mergaitė mano-aišku lepūnėlė bet ji nerizikuoja bandyti ribų. O šiaip tai manau mitas kad gražiom pasakom galima vaikus išauginti be griežtumo ir drausmės.Bieniems jos daugiau reikia, kitiems mažiau ir iki 5 metų tiesiog jau turi būti su auklėjimu susitvarkyta. Taip kad jau pavėlavote savo jėgoms kažką padaryti. ieškokite pagalbos nes galite dar labiau pakenktr\i arba kankintis. O po to paklaus- kam tu man leidai taip elgtis?

Pritariu Andro...Mano dukrai 10 metų, turiu bėdų su jos klausymu, as vieną žodį - ji 10 prieš. Bet čia aš matau kelias priežastis:
1. Per daug su ja kalbėjau, aiškindama, kodėl ji turi vienaip ar kitaip daryti. Manau, kad reikia pasakyti ir vaikas turi iškart padaryti, per daug šnekų leidžia jiems manyti, kad jie labai savarankiški ir jų nuomonė svarbi (t.y. net svarbiausia...), o kartais net svarbesnė už tėvų.
2. Neturėjau auklėjant paramos iš vyro (gal ir pas jus taip?). O vis tik, kai abu tėvai išvien - visai kitas rezultatas.

Tiesiog pasakysiu, kad šiuo metu gyvenu su kitu vyru, kuris per daug nesileidžia su ja į kalbas, tai ji papurkštavo, paverkė, bet kuo toliau tuo geriau...ji pradeda girdėti ir klausyti. Vis tiek griežtumas turi būti ir abu suaugę šeimoje turi būti vieningi auklėjime.

p.s. ji ir toliau yra mylima ir net gi kartais lepinama, bet jau žino, kad jei pasakyta daryti taip - tai turi taip daryti, jei pasakyta, kad visa šeima dabar valgo, tai ji turi ateiti ir kartu pavalgyti, o ne po 15 min. suteikti malonę savo atėjimu...na kažkas panašaus

pas mane kaip tik ir vyksta persilauzymai nors ir ne mano draugo vaikai,bet jis labai grieztas ir pasisove isaukleti mano lepunelius pirmiausia tai man paciai reikejo tapti grieztesniai(o esu labai atlaidi),atrode kad per grieztai ir taip toliau...o dabar dziaugiuosi kad vaikai atsikelia pasikloja lovas nusiprausia ir tada eina tvarkingai pusryciauti(anksciau apsimiegoje lovoje valgydavo sumustinius!),padejo mane girdeti,nebereikia saukti kad visi kaimynai girdetu tapti grieztai ir nebenusileisti buvo laaabai sunku,savaite be saldumynu ir t.to dabar pati dziaugiuosi kai matau kad vaikai stengiasi buti geresni,tvarkosi neatsikalbineja manau reikia tureti savo zodi vaikui,pasakei taip ir turi buti be jokiu kodel ir t.t

As issiskyres, sunui 9. Issiskyre jau seniai. Iki siol nors aisku buvo kartais problemu viskas lyg ir normaliai buvo, as su sunumi kas antra savaitgali praleisdavau.
Ir praeitas savaitgalis buvo geras. Kazkada anksciau buvome isvaziave kiek su dviraciais, ir jam gal tai pasirode per ilga. Ketvirtadieni, nors mes su juo turejome buti nuo penktadienio, pakvieciau ji i koncerta, jis sutiko, paprasiau, kad atvaziuotu su dviraciu ir prasidejo problemos, jis mat eis pescias. As sutikau, bet buvau ne patenkintas, tada susitikus truputi pasibareme.
Na, galvojau penktadieni susitaikysimes, taip ir buvo. Atejo pas mane savaitgaliui, penktadieni viskas buvo gerai, nors su dviraciu vel ne labai norejo vaziuoti, bet nuvaziavome prie ezero, ir viskas buvo gerai. Siandien pasiuliau vaziuoti su dviraciais i turgu, vel oziai.
Tada as pasiuliau jam grizti pas mama, ka ir padareme. Problema tame, kad noriu buti su sunumi, tai musu savairgalis, myliu ji. Bet na, man irgi ne patinka, kad negalime susitarti, prasiau, kad jau nebekalbetu apie tai, kai reikia vaziuoti su dviraciu, bet jis vel. Praktiskai po kiekvieno konflikto su sunumi, kyla konfliktas ir su jo mama, kuri manes visiskai nepalaiko, turi savo nuomone aisku, ir leidzia sunui ka nori ta daryti. Bet kai as maziau su juo, mums aisku ir sunkiau, ir tas palaikymas butu labai reikalingas kartais.
Sitoje situacijoje kai susitikome tikejausi, kad ji pasakys, kad jeigu tetis sako vaziuokime su dviraciais, tai ir reikia vaziuoti, bet ji pasake, kad na tada eik namo. Na, man tai ne geriausiais variantas. Suprantu irgi sunu, jis jau auga, pradeda savo nuomone tureti, bet vis del to man kazkaip dar noretusi, kad as galeciau si bei ta spresti. Zodziu, siuo metu jauciuosi ne laimingas, o kai dar su ex pradedame pyktis, tai is vis ji sumaiso mane su zememis. Kaip man tureti gerus santykius su sunumi, kurie man tokie svarbus...?