Sveikutės,
nors vakar rašiau, kad manęs nebus čia keletą dienų, bet nebegaliu be šio forumo

AČIŪ dideliausias visoms už palaikymą

Va kodėl ir traukia kasdien čia užsukti-jūs, mielosios, patiriančios tą patį, kenčiančios tą patį ką ir aš...Nemoku apsakyti kaip šįkart skaudu buvo ir jei atvirai net nežinau kodėl šįkart taip skauda širdį.
Man buvo ne pirmas, o jau trečias stimuliuotas ciklas, kurio metu ir akupunktūrą dariausi, ir arbatėles gėriau, ir saviškį maitinau įv. papildais ir t.t.Vakar buvo l.sunku-valdžiausi visą dieną (vistik darbe buvau

), o pratrūkau vakare-kai mano mergytė pasiėmė lėlę žaisti ir sako-mamyte, aš pati pasigimdžiau leliuką, jeigu tu negimdai...Dar valdžiausi.Bet po kiek laiko ji pribėgo ir pabučiavo mano medialioną ant kaklo ir sako-Dievuliuk, prašau, atsiųsk broliuką

Va tada nebegalėjau, pradėjau taip verkti, taip širdį skaudėjo, kad net MB išsigando,puolė raminti
Kažin kaip psichologai paaiškintų, kad 4 metukų mergaitė pasako TOKIUS žodžius būtent tokį vakarą??? Ji ne pirmąkart taip elgiasi, ir visada sako tada, kai aš palūžusi esu.
Orchiduke> man labai labai gaila tavęs, ir savęs, ir visų mūsų, kenčiančių tą laukimo dalią

Nežinau ar aš važiuosiu rytoj pas S. Gal darysim trumputę pertrauką nuo stimuliavimo-kaip ir tave, mane vaistai beveik iš proto išvarė, niekad nebuvau tokia pikta, verksnė ir rėksnė
P.S.Beje, man mmm dar nepramušė-maudžia viską ką begali, o du atlikti NT užsispyrę rodo I

Pradėjau bijoti, kad nebūtų kokia cista susidariusi