Sveikos, mielosios! Papasakosiu savo kovos su pienlige istoriją - gal kuriai iš Jūsų padės, kaip padėjo man.
Perspėju, kad gydymo metodas - mano saviveikla, tačiau nemanau, kad jis pavojingesnis už cheminių vaistų, visokių antiobiotikų dideliais kiekiais vartojimą, juolab, kai ši liga linkusi dažnai atsinaujinti ir tos chemijos, alinančios organizmą, reikia vis dažniau, dar ir dar...
To "vartojimo" kaina mus "kandžioja", bet laaa-bai maloniai nugula į farmacininkų kišenes.
Taigi, mano "istorija". Kaip suprasit, tai šis "metodas" - mamoms ir ne mamoms, tik ne kūdikiams ir ne vaikams

Manau, kad pienligę įsitaisiau tada, kad imuninė sistema nebeatlaikė kelis metus besitęsiančio streso, įtampos... 2011 m. vasario mėn. pajutau pirmuosius požymius, kurie vis stiprėjo. Griebiausi visokių liaudiškų metodų, kuriuos Jūs pačios žinote, na, bet viskas buvo tik tam kartui. Nulėkiau pas ginekologę, paėmė mėginį, prirašė Macmiror žvakučių, kažkokių stiprių antiobiotikų (pavadinimo nebepamenu) man ir gyvenimo draugui). Praėjo, pamiršau. Šiais metais vėl įtampa, vėl stresas ir... rezultatas. Birželio mėnesį susirgau iš naujo. Ilgai nekentėdama nusipirkau Clotrimazol žvakučių, dėjausi nakčiai, bet dieną ramybės nelabai turėjau. Su paskutiniąja žvakele kaip ir aprimo, o po kelių dienų vėl "įsibėgėjo". Ir vėl pas šeimos gydytoją, vėl siuntimo, vėl laukti rytdienos, porytdienos?.. Štai tada ir ėmiau "improvizuoti".
Kai niežti apsiplaunam soda? Soda naikina pelėsius ir grybelius? Kišam česnaką, kuris labai stiprus gamtinis antiobiotikas?
Sudėjau viską į loginę seką ir ėmiausi gydytis pati. Labai paprasta, nemokama, nevargina, greitai.
Receptas:
1. Kiekvieną dieną arbatinis šaukštelis valgomosios sodos, ištirpintos 0.5 puodelio vandens. Praėjus pusvalandžiui po sočių pusryčių ar pietų (pamaniau, kad taip saugiau, nes tuščią skrandį soda gali kaip puodą "išblizginti"). Soda, kaip minėjau, naikina pelėsį ir daugelį mikroorganizmų - tai kodėl jos nepaduoti į kraują?
2. Vakare, po lengvesnės ar sotesnės vakarienės, o kai kada ir du kartus - ryte ir vakare - nemaža skiltis česnako. Ne "dantukas", o skiltis, na, tokio vadinamo "žieminiu" česnaku, didelė skiltis.
Supjaustau ant medinės lentelės tokiais gabaliukais, kad galėčiau praryti nekramčius ir viską nuryju, užgerdama jogurtu, kefyru ar pasukomis su gerosiomis bakterijomis. Nebijokite ir ryte, nes nekramtote, o kefyras ar jogurtas skrandyje "kvapą" užgesina.
Susitarėme, kad česnakas - stiprus antibiotikas, tad, jei skrandukas leidžia, galite tai atikti ir tris kartus. Prieš tai nepamirškit pavalgyti!!!
3. Dviems savaitėms atidėjau į šoną visus "firminius" intym. higienos prausiklius - prausiausi tik vandeniu arba vos pačiupinėjusi šlapia ranka ūkišką muilą (kad beveik nebūtų putų, tik vos vos slidumas) apsiprausdavau vakare, o ryte - tik vandenėliu. Beje, po muilo, labai sausai nusišluoščius dar patepdavau arbatmedžio aliejuku. Iš paviršiaus ir kiek smilius pasiekia - gilyn.
Viskas. Dabar gyvenu kaip visada, prausiuosi su prausikliais, tik kai lupu česnaką maistui, tada nusilupu skiltelę ir "sugeriu" su kefyru ar ką po ranka turiu. Ir sodos šaukštelį vienąkart savaitėje vandenuke išsitirpinu, makteliu ir greit kokia vynuoge užkandu. Profilaktiškai.
Bandykit, mergaitės. Jei bent vienai Jūsų padės, tai džiaugsiuosi pagelbėjus. Atsargiau elkitės tos, kurių skrandukai silpnesni. Gal sodą ir česnaką vartokit iškart po valgio, kol skrandis pilnas ar pradėkit nuo mažesnių kiekių, pvz., 1/3 šaukštelio vis padidinant... Gal iš lėto, po mažiau, vis didinant, bet ne dvi, o tris savaites...Žodžiu, esat protingos, pažįstat savo organizmą, pačios ir eksperimentuokit. Iš kitos pusės, cheminiai vaistai irgi ne gėris - vieną gydo, o kitą gadina, ar ne?