Knygos, knygos, knygos...*70

Sveikos.

Vis pasiseka neplanuotai nueiti į biblioteką ir, aišku, neplanuotai pasiimti po keletą knygų Tai krūvelę pasipildžiau dar trimis knygomis: kažkurią dieną parsinešiau Charlaine Harris ,,Gyvi ir mirę" (šią dabar ir skaitau), o šiandien- Kathryn Stockett ,,Pagalba" ir Jeff Lindsay ,,Deksteris. Tamsūs sapnai". Ir kada aš viską perskaitysiu

O perskaičiau porą knygų, tai Algimanto Čekuolio ,,Faktai ir šypsenos". Puiki knyga, tik pirmasis skyrius sunkiai skaitėsi, tai kai kur akim tik permečiau, nes visos tos atominės bombos manęs visiškai nedomina. Na, o toliau tai sunku buvo ir atsitraukti. Labai daug skirtingų temų ir, kas svarbiausia, apie politiką beveik nėra rašoma Na, ir kas labiausiai man patinka Čekuolio knygose (neskaitant informacijos gausos), tai būtent rašymo stilius: įdomus, nemažai lengvo humoro. Rekomenduoju

Ir Alice Hoffman ,,Trečiasis angelas”

Meilė būna gera ir bloga. Kai kada meilė padeda žmogui pakilti virš savo silpnybių, o kartais beviltiškai užgriūva tada, kai mažiausiai jos nori ar lauki.

Neįtikėtinai įdomus, užburiantis pasakojimas apie trijų moterų meilę trim vyrams, kurie nebuvo joms skirti. Kietakaktė Madlina Heler beviltiškai susižavi sesers sužadėtiniu… Frida Luis, kaimo gydytojo duktė, pabėga iš namų ir tampa nenusisekusios roko žvaigždės mūza… O gražuolė Brina Evans verčiama ištekėti, nors tebemyli savo vyrą, su kuriuo susituokė slapčiomis. Romano centre – Liusė Grin, kaltinanti save dėl tragedijos, kurios liudytoja tapo vos dvylikos metų.

Keturios moterys, trys istorijos, kurių pagrindas- meilė. Ir visos tos istorijos gan panašios, jose galima rasti tas pačias sudėtines dalis: susižavėjimą, meilę, mirtį. Tačiau visas jas jungia tik tai, kad kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu moterys pažins viena kitą, bet nebūtinai žinos šiuos nutikimus. Kas dar? Tas pats viešbutis ir ta pati istorija apie tris angelus: Gyvybės, Mirties ir Trečiąjį…

Vienam prisėdimui- vienas skyrius. Nors galima iš karto ir visus tris perskaityti. Kiekvienas skaitytojas turėtų rasti labiausiai jam patinkančią istoriją. Man labiausiai patiko trečioji. Ji ir sudėtingiausia, ir spalvingiausia, ir tragiškiausia. Ir toji mergytė- dar visai mažytė, o mąstanti kaip didelė ir mačiusi tiek, kiek kitas ir per visą savo gyvenimą gali būti nematęs. Tas pasakojimas užburia ir nepaprastai įtraukia. Būtent šioje istorijoje sudedami visi taškai ant i- nebelieka klausimų, kurie kilo skaitant ankstesnes istorijas.

Tačiau kitų taip pat nederėtų visiškai nuvertinti. Pirmoji- kalba apie meilę, kuri užklumpa visiškai netikėtai ir dažnai net ne laiku. Banaloka, tačiau puslapiai patys verčiasi. Antroji istorija mane mažiausiai palietė, vangiai skaitėsi, nors ji irgi turi kažką savito. Apskritai, kalbant apie visas tris istorijas, tai man patiko tai, kad jose jautėsi moterų skirtingumas, tai, kaip skirtingai jos elgiasi, vertina ir jaučiasi.

Ir viršelis- man jis tikrai patiko. Būtent jis ir privertė daugiau pasidomėti šia knyga.

Gal banalu, bet vėl (nes jau skaičiau ją "teisingu" paauglystės metu) įnikau į "Džeinę Eir"...
Nes laiku nenuėjau į biblioteką kitų knygų. Nes nusipirkau ją neseniai, dėl nuosavos bibliotekos pilnavertiškumo (taip sakant...) Nes nebegaliu atsitraukti.
O visa kita pačios suprantate...
P.S. Perskaičiusi dar žiūrėsiu ir filmą (su Mia Wasikovska)

sveikos senokai čia besilankiau, apsikrovus darbais..
keletą knygų buvau pradėjus, bet nepabaigiau, dabar skaitinėju pameistrį, tai patinka. kažkaip pasiilgus aštrių pojūčių dar šiandien bibliotekoj pradėjau skaityt jau skaitytus erškėčių paukščius, tai labai geras jausmas skaityti.. be galo myliu tą knygą..
o iš to ką perskaičiau neseniai, tai labai patiko Jackson The Lottery
Loterija labai keista istorija apie taip vadinamą loteriją, per kurią kaimo gyventojai traukia popieriaus lapus ir tas, kuris turi pažymėtą lapą, laimi. ir tą, kurį laimėjo žmonės apmėto akmenimis.. tai tas laimėjimas iš tikrųjų yra pralaimėjimas. Mintis šios istorijos yra ta, kad žmonės net ir dabar neatsisako tradicijų net nepagalvodami, kad jos yra įkaltos į mūsų galvas ir gali būti neteisingos. ir, kad kiekviena bendruomėnė turi atpkirpimo ožius, ant kurių viską suverčia, kad patys pasijaustų geriau..

Dar viena perskaityta knyga:
S.J.Watson "Kol nenuėjau miegoti"-[I]psichologinis suklastotos atminties trileris,kūriniui suteikiamas intriguojančio trilerio pagreitis, tik „gaudymą ir šaudymą“ čia atstoja svaiginami sąmonės vingiai, o detektyvinę romano įtampą palaikančiai mįslei suteikiama ne vien plokščia kriminalinė, bet ir psichologinės dramos dimensija. Regis, čia yra viskas, ko reikia nūdieniam skaitytojui, ieškančiam nebanalios, tačiau kartu ir nenuobodžios skaitymo pramogos.Sutinku su kiekvienu žodžiu Negalvojau pirkti šios knygos,bet knygu mugėje pardavėja įkalbėjo. Pradėjus skaityti dar pykau,kad pirkau,nes parašyta pirmu asmeniu,bet paskui to net nepastebėjau,parašyta labai įtraukiančiai,gyvai,pati romano idėja neyprasta.Jau likus nedaug skaityti,supratau,kas ten nutiko,bet ilgą laiką nesupratau,kodėl herojės vyras ne visa tiesą sako.
Oficiali anotacija-Ryte Kristina nubunda svetimame miegamajame, greta nepažįstamo vyro. Pažvelgusi į veidrodį nustėrsta, nes jos atspindys atrodo pasenęs dviem dešimtmečiais. Veidrodžio pakraštyje priklijuota nuotrauka žmogaus, šalia kurio ji pakirdo, su prierašu: "Benas, tavo vyras."
Po patirtos, kaip pati mano, automobilio avarijos, Kristina suserga tam tikra amnezijos forma, todėl geba prisiminti tik pastarąsias 24 gyvenimo valandas. Kasryt atsibunda užmiršusi savo biografiją ir privalo ją sužinoti iš naujo: kas toks yra sutuoktinis Benas, kas tokia ji pati, kur jie gyvena, ar turi vaikų.
Romano pagrindą sudaro dienoraštis, kurį rašyti paskatina daktaras Nešas, be jos vyro Beno žinios tiriantis Kristinos negalią. Užrašai tampa vieninteliu į praeitį vedančiu keliu; kiekvieną rytą jai, suprantama, tenka priminti apie dienoraštį; antraip Kristina nė nežinotų, kad ji egzistuoja.Rašymas padeda atskleisti pamirštus dalykus

O rytoj jau turėsiu naująsias Coben ir Gerritsen knygas Iš knygos.lt užsisakiau,patinka jie man ir kainos neblogos,ne ką brangiau nei leidykloje ir atveža greitai,o jeigu netyčia ką suklysta ,tai dar ir dovanų prideda

1.pardavinesi? imciau
2.Donora jau turiu,o Cobeno nepirkau,lauksiu atsiliepimo Kainos ten tikrai

Siandien gal jau Beketta pradesi? Nu ir atomazga ten

1. Imk 15 Lt
2. Cobena pardavinesiu
3. Becketta jau pradejau,siandien vaika dainuot vezu,tai belaukdama jo ,manau puse perskaitysiu

Ok,tai palaukiam kol Cobena perskaityysi,tada abi kartu paimsiu

Labas vakaras,

Pavasaris - norisi prisiminti malonius dalykus ir patirti ką nors naujo. Prisiminiau, kad labai gerus įspūdžius paliko Waltari "Sinuhė Egiptietis", kuri kita jo knyga nenuviltų?

Turbūt nė viena jo knyga per daug nenuviltų. Man iš visų skaitytų į Sinuhę panašiausia "Turmsas nemirtingasis".

Ačiū, bandysiu ryt į biblioteką užsukti. Pasiilgau geros, "kabinančios" knygos.

Sveikos
Anas skaitytojų klubas apmiręs Tai skaitinėju čia. Kaip tik nesenai perskaičiau Pagalba. Nors knyga ir stora, bet skaitosi gan greitai. Kai nunešiau į biblioteką, bibliotekininkė klausė mano nuomonės apie ją. Matyt gan populiari knyga. Taigi, pati knyga labai įdomiai parašyta, nes buvo vietų, kai juokiausi, buvau nustebusi, buvau liūdna ir nusimunusi, o kai kur net pikta. Knygos turinys tikrai vertas dėmesio. Tik man kliuvo vertimo kokybė, o labiausiai erzino ypač dažnai pasikartojantis "laiškų atidarymas"

Vakar baigiau skaityti Karin Alvtegen - Gėda. Knyga iki vidurio buvo įdomi, kol bandžiau susipažinti su herojėmis. Patiko jų psichologinis apipavidalinimas. Tačiau vėliau neapleido jausmas, kad tos emocijos vis kartojasi kaip užburtame rate. Man trūko veiksmo, trūko didesnės intrigos. Viskas taip viena linija ir nuvažiavo iki pat pabaigos (čia aš vertinu daugiau herojų vidinių išgyvenimų liniją). Slogi, niūri knyga. Nors rašymo stilius man patiko, patiko sakinių struktūros, kai kurie vaizdingi išsireiškimai. Net nežinau, ar autorė mane sudomino paimti į rankas kitą jos knygą

Dabar lentynoje laukia Simon Beckett - Mirties chemija ir Tess Gerritsen - Dvynės. Lėksiu dar į biblioteką šiandien, nes mačiau, kad Miserere laisva. Labai detektyvai užkabino, o ypač po perskaityto John Katzenbach - Ne tas žmogus detektyvo. Gal yra skaičiusių kitas šio autoriaus knygas? Įdomu, ar jos taip pat tokios geros?

Papildyta:

Aš kaip išbadėjusi laukiu tavo nuostabių ir išsamių aprašymų, kuriuose tiek daug įdedi savęs.

Laba diena

Mano namų lentynos vėl pasipildė nauja gyventoja - Zypanna Zatelh "Grįžtantys su vilkų šviesa"

*Mano mintys buvo panašios perskaičius šią knygą: "Ši knyga mano dūšioj paliko slogutį, kurį nedelsiant norėjosi išsklaidyti linksmesne, šviesesne istorija. Kažkokia labai jau slegianti ir liūdna pasirodė man ši knyga, labai stipri ir gniuždanti kaltė, jokio šviesesnio spinduliuko, niūruma ir liūdnuma ištisai... Nei patiko, nei nepatiko, tiesiog prislėgė...".

**Katzenbach'ui esu prisiekus amžiną meilę tačiau iš skaitytų trijų jo knygų geriausia man taip ir liko "Ne tas žmogus". "Kilnus tikslas" man būtų antroje vietoje, o va "Analitikas" kažkaip nelabai patiko. Liko dar neskaityta "Pamišėlio istorija".

***Dėkui už gerą žodį Tik niekaip dabar neprisiruošiu parašyti atsiliepimo, nes galva tiesiog dūzgia nuo kitų reikalų ir minčių, susijusių su išvažiavimu į Vokietiją. Po savaitės emigruoju tik nežinia kuriam laikui Tai dabar tik skaitau, paprasčiausiai mėgaudamasi pačiu skaitymo procesu, kad nuvyti jaudulį ir visokias baimes dėl būsimos kelionės.