QUOTE(kniuksė @ 2006 05 09, 09:08)
Oi oi oi

. Per išeigines turėjome svečių. Buvo atvažiavusi draugė su šeima. Jos mergaitė - antrokė. Nors ir šioks toks tarp mūsų vaikų amžiaus skirtumas yra, bet sutaria jie

. Na, o aš maniau iš gėdos numirsiu

. Ką išdarinėjo mano bernužėlis... Matyt norėjo pasirodyti prieš panelę. Jam, ko gero, atrodė, kad jis - kietas vyrukas

. Aš bandžiau jį raminti gražiuoju, po to bandžiau piktuoju

. Bandžiau nekreipti dėmesio. Jokie variantai nepadėjo. Net neišsigando, kai pasakiau, kad išimsiu 3 pupas

. Išėmiau - jis vėl savo. Sakau "gerai, išimsiu dar tris". O jis net nereaguoja

.
Prisiminiau savo vaikystę - tai bernai lygiai tokie pat buvo. Bet dabar, į visą tai žiūrint suaugusio žmogaus akimis, ir kai dar tas bernas yra tavo vaikas - jis atrodo ne kietas, bet toks kvailas

, kad norįsi nusišauti
Puikiai tave suprantu
Maniškis darželyje auklėtojai rimtu veidu pasakė "Go home" ("Eik namo") ...tai įsivaizuojat

Man ir pikta ir taip pat juokinga buvo...aišku ir daržely nubaustas buvo ir aš namie Bob'ą nukėliau laipteliu žemyn... Viana mintis galvoj: " Ir kada tai baigsis???"
Papildyta:
QUOTE(Egliukas @ 2006 05 09, 14:33)
Maniškė irgi neseniai "susirgo" ausų liga.

O tada mama pasidarė ragana, bet gal pirma aš išmokau rėkti, o tada vaikas "negirdėti".

Bet kokiu atveju mano keturmetė ryškiai pasikeitė (viskas labai panašu ir į jūsų aprašytas situacijas): pasidarė labai aktyvi - sienom eina, žaislus išmėto ir nesitvarko, rūbus numeta (nors susilankstyti tikrai moka), išdykusi, artistė (skauda koją, piršelį arba pradeda verkti be ašarų jei negauna ko nori ir pan.). Su visu tuo galima dar susodoroti. Bet kas įdomiausia, pradėjo
meluoti ir mušti brolį 
ir kaip rašėt kažkuri - neklausyti nei lauke (neduoda rankos arba su dviračiu toliausiai nuvažiuoja), nei kai kuriose kitose viešose vietose. Jei turėjau mažą angeliuką, tai pas jį apsilankę ožiukai per kuri laiką pavirto į velniukus. Taip nefainai ant dūšios, vis vyrui guodžiuosi ką ne taip darom ir tariuosi kaip toliau elgtis, nes iš paprasto derybų vedimo ar to rėkimo nieko doro nesigauna. Dukra pikčiurna jau visą savaitę: pati ant manes ir brolio rėkia, neleidžia nei aprengti, nei pamyluoti, trepsi kojom ir aiškina "nelysk prie manęs", "palik mane ramybėj" ir pan.
Žodžiu, paskaičiau, apsiraminau ir imsimės
Getter patarimų,

gal kas gero pavyks per žaidimus.
P.S. labai kategoriški mamų auklėjimai,
vikte, nelabai malonūs. Gal geriau pasidalinkime savo patirtimi ir patarimais, o ne pulkime smerkit kitų, ne tokių idealių mamų. Manau nėra nei vienos mamos, nesudavusios savo brangiausiam kūdikiui per užpakaliuką, o kitą kartą nesusivaldžius ir persūdai (kaip mano atveju tai ir buvo vaiko pasikeitimo priežastis). Bet visada yra galimybė pamąstyti ir pakeisti santykius su vaikais.
Aš irgi kaip ir tu

Nebegaliu nustot rėkt...nu NEGALIU niekaip...atrodo tvardaus tvardaus...gražiuoju gražiuoju, bet kai jis man atsako ką nors tokio

tai nesamoningai pakyla balsas....o jis man atgal tuo pačiu

ir dar sako "Nerėk ant manęs"

Nžn aišku tas plakatas naudos duoda...Bet norisi rezultato IŠKART, DABAR...o tam reikia laiko...ir reikia man pačiai pasikeist....
O kas juokingiausia kad aš jau 7m dirbu su vaikais, daržely...ir dar neikart nesu užrėkus ant svetimo vaiko

Visad griežtai jei reikia, bet be rėkimų...o vat su savu atrodo stabžių nėra...paleidžiu gerklę...o po to gailiuosi, nes suprantu kad jokios naudos iš rėkimo NĖRA