Daržininkės entuziastės

Apžiūrėjau daržą - rukola ir salotos jau kalasi Dar lyg mairūnas vienam induke kiša galvą Klausimas - ar nuimt plėvę ir nešt į šviesą, kai jau visai virš žemės išlįs, ar jau tokius tik iškišusius galvą daigelius?

Ir ar tikrai kol po plėve dygsta nereikia laistyti? Nes gėlės man tokios jau pasausėjusios atrodo, nors tie indukai kiaurai drėgni.

Justesea, jei sausa - purkšk Jei kažkas išdygo, plėvelės dar gali nenuimt, jei ji augimo nestabdo, bet į šviesą - būtinai

oi gerai, kad visai netyčia tokią temutę suradau. Šauniai jūs čia patirtimi dalinatės. Mes sodą turime jau berods ketvirti metai.Tiek laiko ir darže eksperimentuoju, šiltnamyje. planuoju mažinti vis apsodintą plotą, bet kažkaip neišeina. Tai gal reikia išsiaiškinti, ką racionaliausiai yra auginti ir nesiblaškyti daugiau. Vis niekaip nesukuriam gražios aplinkos, o juk augaliukams užaugti laiko reikia. Blaškomės tarp namo remontų ir daržo ir gaunasi, kad nei to , nei to normaliai nesusitvarkom.
Jungiuosi prie jūsų , jei tik priimat.

Glamour, aišku kad priimam

Ką sodinat, kokia dirva?

Pas mane tas pats Visi tik palinguoja galva ir sako " dar daug darbo reikia"... ir baksnot kur jų manymu "reikia"
Tik vieni pasakė kad dar neilgai gyvenat, ilgainiui susitvarkysit

O klausykit, apžiūrėjau aš salotų daigelius, apžiūrėjau rukolos ir abiejų vienodai atrodo - toks mažutis stiebiukas apaugęs baltais pūkeliais, o jo gale arba bumbuliukas arba iškelta sėklytė, čia taip ir turi būti

Ir dar klausimas - rukolų lovį padėjau ant miegamojo palangės, bet ten beveik visada pradaryta mikroventiliacija ir truputį pučia, nesušals?

Žiūriu dabar laidą Svajonų sodai, tai ten sako, kad tik pirmą parą reikia būti plėvele uždengus ir tai kartais pravėdinti. Ir ten pasėjo prieskonius ir iškart ant palangės padėjo, o aš kaime Valstiečių laikraštyje paskaičiau, kad geras sodininkas žino, jog daiginti reikia tamsoj, o kai sudygsta, nešti į šviesą. Tai kur ta tiesa?

Jei teisingai supratau... Plėvele uždengus laikau kol sudygsta - dėl to kad neišgaruotų drėgmė ir vienodesnė temperatūra laikytusi. Gi išdžius pradėjusi dygt sėkla ir viskas - nebeišaugs niekas. Jei sėklos staigiai sudygstančios kaip pvz pipirnė tai akurat užtenka vienos paros, tų aplamai galima nedengt. Bet tokios kur savaitę dygsta?
Apie šviesą... vėlgi yra tokių sėklų kurios tik šviesoje dygsta. Dažniausiai smulkios, beriamos ant paviršiaus. O kur į žemę įkištos tai koks skirtumas - tiek kad ne ant palangės dažniausiai šilčiau būna, sudygsta greičiau

Na va pas mane ant palangės bent naktį tikrai šalčiau nei sandėliuke, šilčiau gal tik ryte, jei saulė ne į debesis kyla, nes rytų pusė. O kaip man dabar žinot, kurios iš mano sėklyčių šviesą mėgsta? Ant pakelių tai visų buvo pavaizduota, kad puse cm į žemę reik įkišt, tik, atrodo, špinatai trys cm.

Dar norėjau dėl svogūnų sodinukų paklaust - jie visai turi slėptis po žeme? Nes maniškių kai kurių galiukai išlindę, nors lyg stengiausi visus pakišt, bet labai giliai negrūdau, tik kad vos pasislėptų. Kažkodėl iš jų tikėjausi greito veiksmo, bet kol kas nė krust.
Papildyta:
Ir dar keistas dalykas - bazilikus, kaip ir kitas sėklytes, pabarsčius apdėjau plonu sluoksniu žemių, bet dabar visos tos sėklytės matosi paviršiuje, tik didesnės atrodo. Gal jos čia taip dygsta? Padidėja iš pradžių, todėl ir išlindo iš po to plono sluoksnio. Ar aš čia vėjus kažkokius kalbu?

Justesea, stiklainy svogūnai laiškus išleidžia greičiau, nes šaknys greičiau gauna to, ko joms reik.
O šiaip dėl grūdimo po žeme, lyg nereikėdavo sukimšt? Kažkiek turi kyšot? čia aš apie tuos smulkiuosius, jei augini ne laiškam, tai lyg ir visus sukišdavau.

supratau, kad man sklerozė
ką miglotai atsimenu, norint greičiau gaut laiškus iš stambiųjų susodintų svogūnų (ne sodinukų, o cielo svogūno), nupjaudavom viršūnėles...


Papildyta:
Įdomiojoj agronomijoj aprašytas bandymas, kai buvo paimtos javų sėklos, balandūnių sėklos ir rietmenių sėklos (šios dvi - piktžolės), ir daigintos šviesoje ir po puodeliu (tamsoje).
javų sėklos dygsta ir šviesoje, ir tamsoje, bet tamsoje daigai bus išblyškę: šioms sėkloms dygti šviesa nereikalinga, bet ji dygimui ir nekenkia.
balandūnių sėklos digs tik šviesoje, o po puodeliu visiškai nedigs: joms sudygti reikia šviesos.
rietmenių sėkla, priešingai, sudigs po puodeliu tamsoje, o šviesoje nedigs: šviesa jų dygimą sulaiko.

taip kad įvairovė didelė, bet bėda štai kur - esu perskaičius gausybę agronominės literatūros, bet niekur nerašoma, kur daiginti kokias sėklas - šviesoje ar tamsoje
gal tikrai vadovautis ta paprastąja logika, kad tos kurios sėdi žemės viduje, gali pabūt ir tamsoje dygstant, tos kurios išbarstomos paviršiuje, turi turėt šviesos?

ištrauka iš knygos J. POPOVAS "SODAS IR DARŽAS NAMUOSE"

Žiemą ir pavasarį, kai ypač reikia daržovių, po atviru dangumi pas mus niekas neauga. Kaip tik per šiuos sezonus ir galima užsiauginti gausų derlių "namų daržuose". Dalykas patikrintas ir ne itin sunkus.
Susikalėte dėžes, atsinešėte žemių, pasodinote sudygusias sėklas - ir laukiate derliaus. O jo nėra. Kodėl? iš pirmo žvilgsnio jūs lyg ir padarėte viską, kad augalas augtų ir derėtų. Kambaryje šilta, radiatoriai tiesiog kepina. Šviesos ant palangės pakanka, jūs įrengėte ir papildomą apšvietimą. Laistote gausiai, tręšiate, nuo augalo nupučiate vos ne kiekvieną dulkelę, o jis nedėkingasis nenori normaliai augti, žydėti ir derėti.
Kokia čia galėtų būti priežastis? Tik tokia - jūs paprasčiausiai neatsižvelgėte į kokias nors svarbias savo augalų biologines ypatybes. Deja, nors kambarinė žemdirbystė turi gana seną istoriją, paslapčių dar yra daug.
Pavyzdžiui, gerai žinoma, kaip svarbu augalui yra šiluma (temperatūra). Daržovėms, kaip ir daugeliui kitų augalų, žalinga tiek labai žema, tiek labai aukšta temperatūra. Kambariuose šiuo atžvilgiu lyg ir neblogai. Šiuolaikiniuose namuose su centriniu šildymu ištisus metus termometras rodo +18-20 laipsnių. Daugeliui daržovių tai visiškai tinkama temperatūra, juk, pavyzdžiui, šiaurės vakaruose ir vasarą lauke retai būna šilčiau. Bet kai hidrometeorologijos centras praneša: temperatūra +18, nepamirškite, kad tai vidutinė temperatūra pavėsyje. O tiesioginiai saulės spinduliai augalą sušildo iki +35 ir daugiau laipsnių. Todėl tik taip atrodo, kad žmogaus būste augalamas visiškai pakanka šilumos. O iš tikrųjų jos per maža, kad daržovės derėtų rudenį ir ypač žiemą, kai saulė taip retai tepažvelgia į kambarius.
Šildyti galima elektriniais šildymo prietaisais, pavyzdžiui, paprasta elektros lempute su reflektoriumi.
Daržovės auga greitai, todėl ir šviesos joms reikia daug. Ji - energijos šaltinis. Ypač šviesą mėgsta agurkai, pupelės, pomidorai, kukurūzai, melionai, arbūzai. Augalai skiria net šviesos spektrinę sudėtį. Augaluose, apšviestuose spinduliais, kurių bangos ilgis artimas mėlynajai spektro daliai, susiformuoja daugiau baltymų. O raudona šviesa stimuliuoja angliavandenių susidarymą.
Gerų rezultatų auginant daržoves gaunama apšvietus jas dienos šviesos lempomis, 40 vatų. Liuminescencinių lempų paviršius yra didesnis, todėl augalai bus apšviesti daug tolygiau, iš visų pusių, jos ne taip greitai perdega, kaip kaitrinės, yra patogios vamzdelių formos ir beveik neįkaista, jas galima įtaisyti net lempų tankmėje.
Nepamirškite, kad draudžiama liesti lempos elektrodus (metalinius dangtelius vamzdelio galuose) - gali nutrenkti srovė. Taip pat reikia žinoti, kad nuo smūgio lempa gali sprogti. Tai nieko baisaus, jei tik skeveldros nepaklius į akis. Todėl, jei tenka ilgiau dirbti su liuminescencinėmis lempomis, užsidėkite apsauginius akinius arba skydelį, tokį, kaip suvirintojų.
Leningrado agrofizikos institute tikrinta, kaip šviesa veikia pomidorus. Ji buvo įjungta ištisą parą. Kartu buvo tiriamas ir skirtingas temperatūros režimas. Vieni pomidorai buvo auginami patalpoje, kuroje dieną buvo +25, o naktį tik +15, kitiems ištisą parą buvo palaikoma +25 temperatūra.
Pomidorai, augę vėsios nakties sąlygomis, atsiliko maždaug dviem savaitėmis. Ir vaisių jie užaugino mažiau beveik per pusę. Geriausiai augo ištisą parą apšviesti pomidorai, kai patalpoje nuolatos buvo palaikoma aukšta temperatūra - dvigubai greičiau negu tos pačios rūšies augalai, augę lauke, o užderėjo net tris keturis kartus gausiau. Jau po mėnesio ar pusantro buvo galima skinti pirmuoius vaisius, iš kiekvieno kvadratinio metro pririnkta iki dvidešimties kilogramų maistingų vaisių.

J. POPOVAS "SODAS IR DARŽAS NAMUOSE"

SVOGŪNAS


Greičiau laiškai išauga iš galvučių, pasodintų baigiantis žiemai. Žemėje auginamus svogūnus reikia laistyti vandeniu su trąšomis. Į litrą vandens dedama 1,5-2 g amonio salietros, 2-3 g superfosfato ir 1,5 - 2 g kalio chlorido. Pavasariop galvutės dažniausiai būna padžiūvusios, taigi prieš sodinant jas patartina parą pamirkyti vandenyje.
Iš pradžių svogūnams daug šviesos nereikia, bet kai laiškai paauga iki kelių centimetrų, ryškus apšvietimas tiesiog būtinas. Kitaip laiškai išaugs blyškūs, beskoniai, juose nesusidarys vaistinių medžiagų. Pilnaverčiuose laiškuose yra tiek daug vitaminų, kad vaikui per parą visiškai pakankam 30 g šio žalumyno.

salotos
Salotos palyginti greitai auga, ypač patręštos, yra nereiklios dirvožemiui, apšvietimui ir laistymui. Sėklos sėjamos į 1 cm gylį. Išdygsta greitai, 4-5 dieną, o derlių galima skinti jau po kelių savaičių.

POMIDORAI
Namuose galima bandyti auginti ankstyvųjų šiltnaminių veislių pomidorus.
Žiemą pomidorams reikia kuo daugiau šviesos, šviesa turi būti ryški, vienam kvadratiniam namų daržo metrui su pomidorais reikia 8-9 40 vatų galingumo dienos šviesos lempų. 1 kv. m. plote galite auginti iki 35 augalų. Antra, ankstyvųjų veislių pomidorų galite nuimti iki šešių derlių per metus. Paskaičiuota, kad patalpoje, kur pakanka šviesos ir aukšta +25 oro temperatūra, pomidorų derlius 18 kartų didesnis už derlių lauke.
Norėdami greičiau gauti derlių iš kitų pomidoro kartų, dauginkite vegetatyviškai. Pomidoro ūgliai labai lengvai įsišaknija. Nulaužykite baigusios derėti pomidoro žalias atžalas, ir jums nereikės gaišti laiko su sėklomis. Derlių gausite visa puse mėnesio anksčiau.
Yra dar vienas būdas, kaip aspirūpinti šviežiais pomidorais, kai trūksta vitaminų. Vasarą išrinkite kelis lysvėje pačius didžiausius pomidorus. Persodinkite juos į vazonus ir iki pat vėlyvo rudens neleiskite jiems vesti vaisių. Apskainiokite visus pumpurus. Artėjant žiemai turėsite vešlų augalą su neišnaudotomis vaisių užuomazgų atsargomis. Belieka pernešti augalus į kambarį ir jau čia "duoti jiems laisvę" - leisti žydėti ir derėti.

KRAPAI
Krapų sėklas pamirkykite porą dienų prieš sėją. Laiku supurenkite žemę, laistykite ir patręškite, ir krapai bet kuriuo metų laiku pradžiugins jus kvapiais lapeliais. Kelis augalėlius palikite neapskabytus, ir turėsite savų sėklų kitam kartui.
Žiūrėkite, kad žemė su krapais dėžėje neperdžiūtų. Kitaip jie liausis augę ir pražys, o žiedų mums nereikia.