Santykiai su būsima anyta III

O ji iš vis patį faktą žino, kad tuoksitės? Nes jei vyras neužsiminė, kad va vestuves jau planuoju, gal ji dar nežiūri į jus rimtai?
Jei žino, kad tuokiatės, bet vis tiek nebendrauja, tai tada pfff, nekviesčiau ir aš. Bet jeigu nežino, tai gal ir bendravimas pasikeistų, kai suprastų, kad Jūsų vyras jau išsirinko pačią pačiausią
Bet kokiu atveju linkiu Jums sėkmės ateityje su anyta, nes kažkokia lengvai keista atrodo su tuo bėgiojimu nuo Jūsų

Kreipkis į mane TU Žinot nežino, tik pasakė, kad nuo vasaros jau gyvensim kartu, tai ji iškart oi tai kaip čia, kodėl čia negali gyvent, sako tu su ja (manim) nebendrauji, tai kaip mes čia gyventi galim, o ji sako, va susituoktumėt, tai mylėčiau, sako prisimink šiuos ždžius ką katik pasakei. Ir baigės tuom.. Bet aš netikiu, kad taip lengvai šast ims ir pradės bendraut, tikrai labai jau nekaip pasijaučiau, aš jai LABA DIENA, o ji pažiūrėjo ir pabėgo, kitą kart šalia stovėjo irgi pasisveikinau, o ji nei bū nei me, nu sorry, kažkaip vien iš pagarbos, kad jo mama pakviesčiau, bet jei jis pats nenori, tai tikrai neprašysiu, nes tikrai maloniai nesijaučiu su tokia situacija..

Iš esmės, viskas priklauso nuo vyro. Nu neliepsi gi jam per prievartą kviest tos mamos. Vis dėl to, aš kaip ponia mandaguolė tai norėčiau, kad vyras informuotų savo mamą. O jei sakai, kad tikriausiai neitų mama, tai ir Jūs abu gerai jausitės, kad pasakėt ir jin neturės už ką ant Jūsų su vyru pykt (tikriausiai pyktų tik ant Tavęs, nes vaikeliui savo viską atleistų, tai manau tik dar labiau suprastėtų santykiai).

Na taip esi visiškai teisi Na, bet aš nesu nuotaka ragana ir nesakau jam, kad nebandai kviest, vis gražiai pasiūlau, o gal vis dėlto pakviečiam, bent iš mandagumo, ne sako sužinos poto, pati kalta, kad negražiai elgias. Na gal dar persigalvos ir likus kelioms dienoms pakvies vienu ar kitu atveju faktas, kad aš liksiu blogietė, nes kaip čia iš jos sūnelio dėmesį atimu, o čia žiūrėk dar ir su visam.. Ypač, dar kai jo paklausiu, o kodėl tavo mama nesusirado kito vyro - atsakymas - VISĄ GYVENIMĄ PASKYRĖ MAN.. tai oi manau dar teks visko patirt su ja.. Nu atrodo nėra ji blogas žmogus, tikrai labai gera jam ir ne iš tų labai prilipusių, bet pakankamai rūpinasi, bet jaučiu, kad man dar teks ir paašarot su ja , na bet tikėkimės, gal viskas bus gerai

Tu labai rimtai pasikalbėk su savo būsimuoju, ir mamą BŪTINAI pakvieskit į vestuves. Iš to, ką nupasakojai, ir man panašu, kad ji neblogas žmogus, tiesiog nežino kaip reaguot - čia jos sūnus su viena, jau pati mama ją pripažino ir pamilo, čia šast su kita.. ji ir nebežino, kiek čia kitų dar gali būt. O jau jeigu pasakytumėt, kad rimtai mąstot ir netgi tuokiatės, manau, ji tikrai atlyžtų ir norėtų bendraut, ir susidraugautumėt
Atsižvelk į mūsų visų čia pasakytus argumentus (beje, man panašu, kad Jūs abudu dar labai jauni, ar klystu?...), pašnekėk su būsimuoju, ir būtinai pakvieskit mamą. Jeigu įmanoma, ir Tavo pačios tėvus. Nes tokių dalykų nuslėpimas nuo pačių artimiausių žmonių žinok nieko gero neduos, tikrai..

Ir labai pritariu Auksaklaupei - jeigu informuosit, pakviesit, o ji neis - bus akivaizdu, kad jau čia joje problema bet greičiausiai bus visai atvirkščiai

Na pakalbėsiu, bet manau jis laikysis savo , na dar jaunučiai, mum po 23 metus , aišku rimtai esam vienas kitam įsipareigoję ir t.t. Tikrai norėčiau bent pabandyt kažkokį kontaktą su ja užmegzt, bet ir išdidumas suveikia.. O mano tėvų, tai tikrai nekviesiu, nes nebendrauju tiesiog su jais, ten jau sunkesnė situacija..

na, man nepatiktu, jei pakviestu pries kelias dienas. Suprasciau, kad nenori matyt, o pakviete tokiu metu, kad nespeciau pasiruost ir neiciau. Kazin ar po tokio "kvietimo" galima bus ateityje ko gero tiketis.


butent. Neaisku, kiek ten ju pries tai buvo, tai gali galvot, kad va ir sita laikina.

siulyciau pakviesti, ir butinai. isvis nelabai isivaizduoju kaip ir kokie turi buti komplikuotiu santykiai su pacios tevais, jeigu net i vestuves nekvieciama ir nesakoma.. kaip supratau anyta net isvis nezino to fakto, kad tuokiates, nors as jos vietoje jau db neitin palankiai reguociau, kai pranesat tik kelias savaites pries, nors niekas kelias savaites pries nenusprendzia zenytis ir jusu sprendimas yra is seniau. susidariau nuomone, kad ji maloni ir silta moteriske, tik siektiek priplaukusi su "dar nepasiruosusi" ir t.t. kaip supratau jos sunus iki tol turejo tikrai gera mergina, todel irgi sunku, na va kad nepasiseke, tevai pergyvena tokius dalykus. bet ir jus man ne maziau paplauke, matosi, kad jauni, bet zinokit pasakyciau, kad dar tikrai protu ne 23 metai

---
Maniske anyta po visu cirku labai pasikeite!!! Vyras atsileido greiciau, tai poto ji tiesiog man skambindavo atvaziuok, atvaziuok ir dabar jau labai meili.. ir visai kitaip bendrauja, nors dar kartais nevengia panoreti isnaudoti mano tevus ir vis su tais finansiniais savo/musu reikalais labai jau ne i ta puse vadovauja, bet dabar kai jau graziai "atsikerti" nutyla ir klapsi tik akytem ir mygom keicia tema. dziaugiuosi. pagaliau galiu be itampos vaziuoti ir bendrauti. kazin ar ilgai
Nors as vis galvoju, kas jos galvoje gali detis. kadangi apskritai labai reikalauja demesio (kad vaziuotume pas ja ir sestadieni, ir sekmadieni BUTINAI). o mes tiek nevaziuojame, tiesiog aplankome mano tevus, jo tevus, o bent viena diena norime pasidziaugti vienas kitu, tai ji vis paskambina atvaziuokit, o jis sako ne, ir ji galvoja, kad cia as ji atkalbineju o man net pasakyti nieko nereikia, jis pats nori pabuti ir su manim vienudu

Tai, kad esmė ta, kad mes iškart planavome niekam nesakyt, vienu du švęst, nes tai mūsų šventė, bus tik du geriausi draugai - liudininkai. Tiek, kad ant galo man vis lenda mintys gal vis dėlto reikėjo bent tėvus pakviest, bet maniškis sako ne, jau nusprendėm, kad vieni, kadanors iškelsim ir jiem šventę. Nematau čia jokio priplaukimo mūmyse, kad nenorime tėvų aiškinimų, burbuliavimų prieš mūsų šventę ir t.t. o tai tikrai būtų, todėl norim tiesiog pasimėgauti šia švente vieni, o poto jau galėsim ir su tėvais. Na o dėl anytos, net nežinau ar ji jau tokia miela moterytė, taip ji puiki mama, bet netikiu, kad tokia bus ir man, aišku ir neprivalo, bet nereikia čia prieš mumis taip nusistatyti, gi negaliu žodžiais suprantamiau pateikti situaciją, na bet stengiuosi

Patys matot ir situaciją žinot, tačiau čia žinokit niekas blogai nepataria aš manau, kad mamą įskaudinsit ir susigadinsit santykius, juolab kad jai ši nuoskauda liks visam gyvenimui, nors ir nieko nesakytų... bet Jūs darykit, kaip norit, deja, visi mokomės iš savų klaidų
O kai turėsit savo vaikų, pamąstysit, kaip jaustumėtės, jeigu savi vaikai jums nepraneštų apie tokius savo gyvenimo pokyčius.

Šiaip galų gale, jei nieko nedarot, manau, užtenka pasakyt, kad "mama, mes tuokiamės. Šventės nedarom, nenorim, kad kas žinotų, kad kas ateitų, tiesiog tave informuojam". Nes čia jau mes visos kalbam apie nuslėpimo faktą...
Na žodžiu, neįkalbinėjam, tiesiog pasakom savo nuomonę

Matai ko tereikėjo, kad vyras imtusi veiksmų
Džiaugiuosi už tave



O šeip visokių santykių yra su tėvais, mano pačios tėvas nesutinka dalyvauti mūsų vestuvėse, bet mum tai jau nebekelia jokių emocijų...įdomaus charakterio jis žmogus yra...turi principų truputį kaip mažas vaikas...
Bet mums tėvai abiems yra labai svarbūs, todėl džiaugiamės, kad su mumis bet jau trys iš keturių tėvų džiaugiasi kartu

ziuriu, kad vaikuti planuojate... tai dabar pasakykit, tik atvirai, kaip jus pasijustumet anytos vietoj suzinojus, kas SAVAS VAIKAS MAMAI apie vestuves nepasake???? Man butu labai skaudu. Net ne tas zodis, kaip skaudu. Po to tai jau tikrai nesitikekit, kad anyta jus i seima (ir i sirdi) priims.