Labai aciu, merginos!
visa sirdimi jauciu jusu visu palaikyma. Deja, savo maziuko jau neturiu...
Gausiai kraujavau ir per apziura jis tiesiog iskrito...iki rytojaus dar paliko ligoninej. Labai tikiuosi, kad abrazijos man neprireiks.
QUOTE(Ramune! @ 2012 04 06, 10:07)
Labai aciu, merginos!
visa sirdimi jauciu jusu visu palaikyma. Deja, savo maziuko jau neturiu...
Gausiai kraujavau ir per apziura jis tiesiog iskrito...iki rytojaus dar paliko ligoninej. Labai tikiuosi, kad abrazijos man neprireiks.
ojej Devuliau uzjauciu labai ,zinau kaip tau yra sunku dabar mes su tavim laikikis
QUOTE(Ramune! @ 2012 04 06, 09:07)
Labai aciu, merginos!
visa sirdimi jauciu jusu visu palaikyma. Deja, savo maziuko jau neturiu...
Gausiai kraujavau ir per apziura jis tiesiog iskrito...iki rytojaus dar paliko ligoninej. Labai tikiuosi, kad abrazijos man neprireiks.
vaje Ramunyte
QUOTE(Ramune! @ 2012 04 06, 07:47)
Jei is tikruju nesivyste vaikelis ir del to ivyksta persileidimas, tai turbut taip ir turi buti...tik as jau galvojau, kad pakankamai buvo skirta mums isbandymu iki pastojimo
ypatingai liudna, kad taip atsitinka toms, kurios taip ilgai laukia...
Ramune, nors cia nesu dazna dalyve, bet perskaicius tavo posta, norejau paguost .... nes pati per visa ta perejau. Tik mums buvo 17 savaiciu ....
Kita karta irgi nezinosiu kaip ar dziaugtis, ar ka daryt suzinojus apie
Musu skyrelio mergaitems, tai yra 100 kartu skaudziau, todel, kad mes pereinam begale proceduru, su didziausiu tikejimu, o vat kartais taip atsitinka.
Laikykis, isliudek ta laika, paverk - cia normalu, ir toliau pradek svajot
QUOTE(norma @ 2012 04 06, 10:23)
Ramune, nors cia nesu dazna dalyve, bet perskaicius tavo posta, norejau paguost .... nes pati per visa ta perejau. Tik mums buvo 17 savaiciu ....
Kita karta irgi nezinosiu kaip ar dziaugtis, ar ka daryt suzinojus apie
nes realiai, niekas nezino, kaip kas toliau vyks ...
Musu skyrelio mergaitems, tai yra 100 kartu skaudziau, todel, kad mes pereinam begale proceduru, su didziausiu tikejimu, o vat kartais taip atsitinka.
Laikykis, isliudek ta laika, paverk - cia normalu, ir toliau pradek svajot
nenuleisk tik ranku.
Kita karta irgi nezinosiu kaip ar dziaugtis, ar ka daryt suzinojus apie
Musu skyrelio mergaitems, tai yra 100 kartu skaudziau, todel, kad mes pereinam begale proceduru, su didziausiu tikejimu, o vat kartais taip atsitinka.
Laikykis, isliudek ta laika, paverk - cia normalu, ir toliau pradek svajot
As guodziuosi tuo, kad mums dar nedaug savaiteliu buvo. Neisivaizduoju skausmo tu, kurios ilgiau isnesioja ir atsitinka si nelaime. As nenoriu pasiduoti nesekmei, bet tikrai nezinau kaip bus su tolimesniu gydymu. Netekau darbo, tiesiog nebus uz ka... Gyvenimo dziaugsmas ir viltis buvo sis mazylis. Net darbo netektis buvo bereiksme pries si dziaugsma. O dabar likau be nieko...
QUOTE(Ramune! @ 2012 04 06, 10:35)
As guodziuosi tuo, kad mums dar nedaug savaiteliu buvo. Neisivaizduoju skausmo tu, kurios ilgiau isnesioja ir atsitinka si nelaime. As nenoriu pasiduoti nesekmei, bet tikrai nezinau kaip bus su tolimesniu gydymu. Netekau darbo, tiesiog nebus uz ka... Gyvenimo dziaugsmas ir viltis buvo sis mazylis. Net darbo netektis buvo bereiksme pries si dziaugsma. O dabar likau be nieko...
Ramune, nepasiduokit blogoms mintims, Esu isitikinus, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo. Matyt sios visos netektys yra kazko naujo pradzia.
Mano panasi situacija, as isejau is darbo, kad galeciau vazinet i Lv del IVF, irgi seziu be nieko
Tikiu, kad ateis geresni laikai, tik beprotiskai sunku to sulaukt nepaluzus.
QUOTE(Ramune! @ 2012 04 06, 09:55)
Tikiu, kad ateis geresni laikai, tik beprotiskai sunku to sulaukt nepaluzus.
ramune laikykis, suprantu ka reiskia tai.. dbr atrodo, kad viskam pabaiga, bet patikek po kiek laiko susitaikysi.. as po pirmo karto nesusitaikiau per visus tris metus, daznai verkiau, bet dbr kai buvau vel
QUOTE(kneziauskiene @ 2012 04 06, 10:58)
ramune laikykis, suprantu ka reiskia tai.. dbr atrodo, kad viskam pabaiga, bet patikek po kiek laiko susitaikysi.. as po pirmo karto nesusitaikiau per visus tris metus, daznai verkiau, bet dbr kai buvau vel
turejau gyvenimo prasme... deja... vel viskas is naujo pasikartojo, bet dbr vel galvoju gal pabandysim dar karta... ir tu pokurio laiko taip manysi 
zinot, kaip sako - kas musu nesuzlugdo, tas sustiprina, manau po tokiu netekciu, mes tik stipresnes daromes. Plius sako dievulis tokiu isbandymu nesiuncia silpniems zmonems.
Taip, as truputi greiciau atsistaciau, nors dar tik 4 men praejo po netekties. Bet, kai pradedu apie viska mastyt - gyvenime buna daug visokiu baisesniu dalyku. Susikimbam merginos, ir einam pirmyn, sulauksim mes savo maziuku , neabejoju.
Tiesa, man labai padejo kelios knygos pozityviau i viska ziuret, Ramunyte, rekomenduoju paskaityt, aisku, kai issiverksi, ir noresi toliau svajot :
,,Paslaptis" ir ,,Jusu minciu galia"
Dieve, Ramune...
Man sunku patikėti...
Niekas dabar tavęs nenuramins, bet pasistenk nenugrimzti į gilų liūdesį, nes reikia jėgų ir optimizmo kitam žirniukui. Matyt, tokia ta jums duota kaina... Bet manau, kad ją jau pilnai sumokėjote. Ir dabar jau visai nedaug trūksta iki sėkmės.
Šlykšti ta būsena, kai dar ir darbo netekai. Pamenu, kad man darbo netektis sutapo su pirmos stimuliacijos nesėkme. Atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, nors nebuvo taip skaudu, kaip tau, nebuvau nesėkmingai pastojusi. Bet vyro alga nesiekė net 1000 Lt, galvojau, kad jau viskas, visi keliai į
uždaryti. Bet paverkiau, paliūdėjau, ir sakiau, nepasiduosiu, vis tiek pasieksiu savo.
Kai pastojau, labai maudė pilvą, gulėjau lovoj su biuleteniu, ir meldžiau žirniuką pasilikti. Nuo tos baimės važiavo stogas. Paskui pagalvojau ir pasakiau, jeigu tas mažiukas turi palikti mane, tegul palieka, nelaikysiu jo per prievartą, galbūt jis nesveikas, gal jis nenori toliau vystytis. Gal jam per sunku. O jeigu jis turi gimti, tai išsilaikys ir gims. Ir tada taip palengvėjo. Atsidaviau gyvenimui ar likimui, kaip bepavadinsi. Kaip, kad rašo toje knygoje. Paskaityk dar ją, padės nusiraminti
Aš su tavim
Niekas dabar tavęs nenuramins, bet pasistenk nenugrimzti į gilų liūdesį, nes reikia jėgų ir optimizmo kitam žirniukui. Matyt, tokia ta jums duota kaina... Bet manau, kad ją jau pilnai sumokėjote. Ir dabar jau visai nedaug trūksta iki sėkmės.
Šlykšti ta būsena, kai dar ir darbo netekai. Pamenu, kad man darbo netektis sutapo su pirmos stimuliacijos nesėkme. Atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, nors nebuvo taip skaudu, kaip tau, nebuvau nesėkmingai pastojusi. Bet vyro alga nesiekė net 1000 Lt, galvojau, kad jau viskas, visi keliai į
Kai pastojau, labai maudė pilvą, gulėjau lovoj su biuleteniu, ir meldžiau žirniuką pasilikti. Nuo tos baimės važiavo stogas. Paskui pagalvojau ir pasakiau, jeigu tas mažiukas turi palikti mane, tegul palieka, nelaikysiu jo per prievartą, galbūt jis nesveikas, gal jis nenori toliau vystytis. Gal jam per sunku. O jeigu jis turi gimti, tai išsilaikys ir gims. Ir tada taip palengvėjo. Atsidaviau gyvenimui ar likimui, kaip bepavadinsi. Kaip, kad rašo toje knygoje. Paskaityk dar ją, padės nusiraminti
Aš su tavim
Visom mergaitem stipybes
ramune liudziu as siandien su tavim ...
Sveiku protu suvokiu, kad jei butu buve lemta, butu issilaikes maziukas. Suprantu ir neduok D nesveiko vaikucio. Noriu tureti sveika ir stipru. Kaip gydytoja sako, sis nestumas buvo priverstinis, su vaistais. Gal but del to viskas taip ir baigesi. Toliau eiti stiprybes man tikrai uzteks, tik nezinau ar finansu pakaks...








