QUOTE(Sv@jukė @ 2012 04 04, 08:43)
pasislepusi, laikykis

Kartais gera pagulet. Pas mane darbe pekla, mielai namie buciau, kad butu maziau itampos ir stresu
va būtent, kad kartais gera pagulėti, bet ne tada, kai planuose buvo kelionės į parduotuves, kelionės pas artimuosius....
bet nieko, mes stiprios
*****
o dėl darbinės aplinkos.... man tai keista, kai patarinėjama mesti darbą, imti nedarbingumą....
nedarbingumas problemos neišspręs, na tik laikinai, kol jame būsi. o kai grįši atgal, ar nebus blogiau? nevisi kolegos, nevisi bosai yra supratingi.
be to, dažniausiai už tave niekas darbų nepadarys, tad grįžus bus didesnis stresas kaip įveikti susikaupusį darbą ir spėti padaryti, ką reikia.
o mesti darbą... ne visi tai gali sau leisti. gi reikia ne tik patiems pavalgyti, apsirengti, bet ir būsimam žmogučiui kraitelį sukrauti, o kur dar kitokie įsipareigojimai....
atsiriboti nuo stresų, nekreipti dėmesio.... juk mes visi skirtingi.
tarkim, ateina klientas ir iškeikia jus, kodėl ne taip nusišypsot, nepamiršta pakeikt ir jūsų įmonės, kad jūs vagys ir t.t. kaip reaguosit?
kas tokių situacijų neturėję, tai greičiausiai pagalvosite, kad juoksitės, nekreipsit dėmesio, pasiųsit žibučių raut nuo plikos pakalnės...
bet kas susidūrę su bjauriais klientais, su isterikėm bobom ir kt. stichinėmis darbinėmis nelaimėmis, supranta, kad nėra taip paprasta atsiriboti nuo tų žmonių ir jų blogų emocijų.
o kai esi šiek tiek pakitusios sudėties (2in1, kitaip sakant), tai negali prognozuoti kaip reaguosi. vienos kaip tik akis drąsko, kitos pastoviai žliumbia, o kitos suserga dzin liga ir šypsosi, šypsosi....
pasisakiau