mes abu nusprendem kad jau reikalingas trecias seimos narys tai dabar ties tuo ir dirbam
O gal merginos galit patart, kaip SB isneket antram 
pamenu seniau budavo: vaikstom po koki supermarketa, o ten gi daug teveliu vaikus vezime veziojasi. sakydavau "perkam ir mes vaika", MB sakydavo "ne ne, labai jau brangiai jis kainuoja". taip pusiau juokais, pusiau rimtai suprasdavau, kad jis dar nenori. o ir as nelabai tada dar norejau, tik "pasitikrindavau". kartu gyventi be vaikuciu irgi yra savo zavesio: pasidarem karjeras, prikeliavom visur, pribaliavojom - tai irgi vertingas laikas, kuri reikia isnaudoti, kol esi jaunas.
o paskui karta pakalbejom ir issiaiskinom, kad turbut jau leliui laikas butu
ir nusprendem nieko per daug nesikankindami ir be jokiu isankstiniu apsilankymu pas daktarus tiesiog gyventi kaip gyvenom ir laukti. o laukti teko neilgai - po pusantro menesio lelius ir atbego
tikrai galiu tvirtai pasakyti: kai vyras pats prisideda prie leliaus norejimo, tai ir moteriai daug daug geriau.
manau nera teisinga "apgauti" vyra - bent jau as nenoreciau apgaules budu pastoti, nors ir zinociau, kad tikrai nebusiu palikta, nepriziureta, pasmerkta. vistiek, vaikas yra abieju meile, darbas, atsakomybe. tebuna tai nuo pat pradziu pradzios.
o paskui karta pakalbejom ir issiaiskinom, kad turbut jau leliui laikas butu
ir nusprendem nieko per daug nesikankindami ir be jokiu isankstiniu apsilankymu pas daktarus tiesiog gyventi kaip gyvenom ir laukti. o laukti teko neilgai - po pusantro menesio lelius ir atbego tikrai galiu tvirtai pasakyti: kai vyras pats prisideda prie leliaus norejimo, tai ir moteriai daug daug geriau.
manau nera teisinga "apgauti" vyra - bent jau as nenoreciau apgaules budu pastoti, nors ir zinociau, kad tikrai nebusiu palikta, nepriziureta, pasmerkta. vistiek, vaikas yra abieju meile, darbas, atsakomybe. tebuna tai nuo pat pradziu pradzios.
o mano vyras pats suplanavo musu vaikeli, zinoma, ir as niekada nebuvau pries dabar turim grazuti suneli. vaiku,aisku, abu norejom, ti vyras pakoregavo laika.
dabar turim grazuti suneli. vaiku,aisku, abu norejom, ti vyras pakoregavo laika.
O mano vyras jau labai labai mane spaudzia del leliaus 
O as dar palaukciau pora meteliu... 
Mazoji man dar tokia maza....
O as dar palaukciau pora meteliu... Mazoji man dar tokia maza....
QUOTE(ARUAL @ 2007 09 20, 19:27)
net nz ka patart
gal dazniau kalbet apie tai gal rodyt leliuku nuotraukas o gatvei pamacius nescia jam parodyt ir pridurt kaip grazei ji arodo ir t.t.bet seip zinau kad jei vyras dar nenori ji sunku ikalbet
QUOTE(indrutee @ 2007 09 24, 00:58)
net nz ka patart gal dazniau kalbet apie tai gal rodyt leliuku nuotraukas o gatvei pamacius nescia jam parodyt ir pridurt kaip grazei ji arodo ir t.t.
bet seip zinau kad jei vyras dar nenori ji sunku ikalbet
gal dazniau kalbet apie tai gal rodyt leliuku nuotraukas o gatvei pamacius nescia jam parodyt ir pridurt kaip grazei ji arodo ir t.t.bet seip zinau kad jei vyras dar nenori ji sunku ikalbet
turbut, bet galima jam ultimatuma pastatyt: tu manes nemyli visai, jei nesupranti kaip as vaikelio noriu.. koks mylintis vyras tam atsispirtu?
))juk vyrai turi visokiu prasymu mums, kodel gudriai, moteriskai to nepanaudoti? Kai vyras ko nors nori, visada gali susitarti - bet kita karta mano nora ispildysim
Jei jie myli - sukalbami buna
as galvoju, kad abu turi nuspresti, kad jau nori vaikelio, kad paskui nebutu, kad pati norejai, tai dabar ir rupinkis. zinoma, buna ir isimciu, kai supranti, kad galbut vyrui visada atrodys per anksti, tada jau pati moteris turetu nuspresti kada, bet siaip esu uz tai, kad abu turi nuspresti
As irgi balsacvau uz tai, kad abudu turi apsispresti del vaiko Bet aisku ne visada buna taip grazu! papasakosiu savo istorija! Kai mes apsivedeme, man buvo 22. Baigiau bakalura, istojau i magist, gyvenome su vyro tevais. Pinigu vienu zodziu daug nebuvo Bet po puses metu pajutau, nesuvaldoma nora tureti vaika 
JAuciau ir maciau, kad vyras irgi nori vaiko, bet kaip jau buvo sakyta dar svarsto- o kaip mano mokslai, o kaip gi darbas, nuosavo busto nera, pinigu mazai. Bet as sugebejau kazkaip ji itikinti, kad as viska sugebesiu, kad mes viska istversime ir viskas bus gerai 
Nemeluosiu, kad buvo sunku, daug nervu(nes visgi teko imti akademines-sunkus nestumas), asaru, bet daug daugiau laimes ir..meiles Mokslus baigiau, dirbu megstama darba, statome nama ir planuojame antra vaikeli, apie kuri beje pirmas pradejo kalbeti vyras 
Tik jisai, noretu labiau, kad as 
pavasari, gal tada pavyktu pagimdyti ir gyventi nuosavame name, o as ji itikinau, kad tiesiog nereikia planuoti- kaip Dievas duos taip ir bus ( bet tai jau kita istorija )
Bet aisku ne visada buna taip grazu! papasakosiu savo istorija! Kai mes apsivedeme, man buvo 22. Baigiau bakalura, istojau i magist, gyvenome su vyro tevais. Pinigu vienu zodziu daug nebuvo Bet po puses metu pajutau, nesuvaldoma nora tureti vaika JAuciau ir maciau, kad vyras irgi nori vaiko, bet kaip jau buvo sakyta dar svarsto- o kaip mano mokslai, o kaip gi darbas, nuosavo busto nera, pinigu mazai. Bet as sugebejau kazkaip ji itikinti, kad as viska sugebesiu, kad mes viska istversime ir viskas bus gerai Nemeluosiu, kad buvo sunku, daug nervu(nes visgi teko imti akademines-sunkus nestumas), asaru, bet daug daugiau laimes ir..meiles Mokslus baigiau, dirbu megstama darba, statome nama ir planuojame antra vaikeli, apie kuri beje pirmas pradejo kalbeti vyras Tik jisai, noretu labiau, kad as pavasari, gal tada pavyktu pagimdyti ir gyventi nuosavame name, o as ji itikinau, kad tiesiog nereikia planuoti- kaip Dievas duos taip ir bus ( bet tai jau kita istorija )
QUOTE(Adalija @ 2007 10 13, 14:18)
As irgi balsacvau uz tai, kad abudu turi apsispresti del vaiko Bet aisku ne visada buna taip grazu! papasakosiu savo istorija! Kai mes apsivedeme, man buvo 22. Baigiau bakalura, istojau i magist, gyvenome su vyro tevais. Pinigu vienu zodziu daug nebuvo Bet po puses metu pajutau, nesuvaldoma nora tureti vaika JAuciau ir maciau, kad vyras irgi nori vaiko, bet kaip jau buvo sakyta dar svarsto- o kaip mano mokslai, o kaip gi darbas, nuosavo busto nera, pinigu mazai. Bet as sugebejau kazkaip ji itikinti, kad as viska sugebesiu, kad mes viska istversime ir viskas bus gerai Nemeluosiu, kad buvo sunku, daug nervu(nes visgi teko imti akademines-sunkus nestumas), asaru, bet daug daugiau laimes ir..meiles Mokslus baigiau, dirbu megstama darba, statome nama ir planuojame antra vaikeli, apie kuri beje pirmas pradejo kalbeti vyras Tik jisai, noretu labiau, kad as pavasari, gal tada pavyktu pagimdyti ir gyventi nuosavame name, o as ji itikinau, kad tiesiog nereikia planuoti- kaip Dievas duos taip ir bus ( bet tai jau kita istorija )
Bet aisku ne visada buna taip grazu! papasakosiu savo istorija! Kai mes apsivedeme, man buvo 22. Baigiau bakalura, istojau i magist, gyvenome su vyro tevais. Pinigu vienu zodziu daug nebuvo Bet po puses metu pajutau, nesuvaldoma nora tureti vaika JAuciau ir maciau, kad vyras irgi nori vaiko, bet kaip jau buvo sakyta dar svarsto- o kaip mano mokslai, o kaip gi darbas, nuosavo busto nera, pinigu mazai. Bet as sugebejau kazkaip ji itikinti, kad as viska sugebesiu, kad mes viska istversime ir viskas bus gerai Nemeluosiu, kad buvo sunku, daug nervu(nes visgi teko imti akademines-sunkus nestumas), asaru, bet daug daugiau laimes ir..meiles Mokslus baigiau, dirbu megstama darba, statome nama ir planuojame antra vaikeli, apie kuri beje pirmas pradejo kalbeti vyras Tik jisai, noretu labiau, kad as pavasari, gal tada pavyktu pagimdyti ir gyventi nuosavame name, o as ji itikinau, kad tiesiog nereikia planuoti- kaip Dievas duos taip ir bus ( bet tai jau kita istorija )grazu
