QUOTE(♥Saulyte♥ @ 2012 07 03, 10:06)
Norejau jusu pasiteiraut, mano bendrazyges
, kaip klostosi jusu santykiai su antraja puse? Ar, kai nepavyksta, neaplanko mintys, kad gal esu ne su tuo, del to Dievulis neduoda taip laukiamu stebukliuku? Kaip su svelnumu, meile?
Atsiprasau, kad uzduodu tokius asmeninius klausimus, tiesiog pati stoviu ant skirybu slenkscio ir nezinau, ar stoviu del to, kad nepavyksta pastot, ar del to, kad zmogus netinka. Visiska painiava galvoje. Sunku suformuluotu savo mintys, norus, lukescius....

Atsiprasau, kad uzduodu tokius asmeninius klausimus, tiesiog pati stoviu ant skirybu slenkscio ir nezinau, ar stoviu del to, kad nepavyksta pastot, ar del to, kad zmogus netinka. Visiska painiava galvoje. Sunku suformuluotu savo mintys, norus, lukescius....
Kantrybės ir kantrybės... Per mūsų 19 metų, kokių 17 vis galvojau, ar jau skirtis ar dar palaukti


Dėl dievulio teisingumo seniai turiu abejonių, jo sprendimuose logikos neieškok.
O pati nedaryk skubotų sprendimų. Sėkmės

Papildyta:
QUOTE(Alelėja @ 2012 07 03, 00:34)
..... Per paskutinius 5 metus mano beveik visos drauges pasigimde leliukus tai pastebejau, kad po truputi nustojau su jomis bendrauti. Anksciau bendraudavom seimomis, o dabar vis reciau ir reciau susitinkam. Kazkaip pradejom vengti susitikimu... ....
Kai draugių vaikai tampa studentais, jau vėl nesunku bendrauti. Tik kai atsiranda draugių anūkai - vėl trauma

