Likti svetur ar keliauti atgal į LT?

Labai teisingai parasete kiek paklausau pazystamu is lt tiek jie sau nemazai gali leist, kartais pasiklausius susidaro vaizdas kad lt zmones geriau gyvena nei UK . Kai kuriais atvejais tai teisybe nes cia UK dideles nuomos kainos "atima" didele dali atlyginimo, tai jeigu lt nereik moket nuomos ar paskolos tai kad ir su mazesniu atlyginimu beveik taspats iseina (cia tiems kad turi darbus ir netingi dirbti).

gal eikit pasiplepėt i tam skirtas temas?

jau seniai baigem ir uzmirsom, bet vistiek reik apie senienas paburnot


i tema.
as laukiu nesulaukiu, kol grisim i LT su visam, jei viskas gerai eisis, tai uz kokiu 3 metu

Mes jau taip griztam kokius 5 kartus ir vis uz 2 metu
Ka planuojat LT veikt ?

vat man irgi įdomus klausimas, ka veiksit
sš vat skaitinėju jūsų temą nes giliai širdyje galvoju, kad reik maut iš čia kolkas esu LT

Ta pati, ka zmones visame pasaulyje veikia. Dirbti, vaikus auginti.

Gera dirbti kai gaunasi uzdirbti ir pragyventi, o kai nesigauna tai tada kam lenkti nugara kad galo su galu nesudurti , kai tuo tarpu kitoje salyje gal ir nykiau , toliau nuo savu zmoniu, ezeru bet nors nereikia sukti galvos kaip mokescius sumoketi kaip seima ismaitinti o kur dar drabuziai ir kiti daiktai.
Nesakau kad lt jau niekas taip ir neuzdirba , tai butu netiesa, zinau kad gyvena dar geriau nei kiti uzsieniuose , bet cia maza tikimybe , nebent koki savo verska tureti tada gal taip...

ir man baisu, kad vis atideliosim ta grizima, atideliosim :/
nu ka ka veiksim LT - gyvensim
Siaip tai nzn realiai, yra planu nusipirkt cia buta ir palikt nuomai arba cia savo versliuka pradet su pazistamu galvojam, tai jei gerai isivaziuotu, tai uztektu keleta kartu i metus atskrist ir pavadovaut
nenoreciau cia savo vaiku augint, net sunku ivardint konkreciai, nu bet ne ne. Noreciau, kad vaikai su seneliais matytusi, kad gimines salia butu... Aj, nzn, patinka man ta LT.
Siaip LT butu kur gyvent nemokant jokiu nuomu, na nebent i koki kita didesni miesta sugalvotumem keltis, maistas daugiau nei puse is kaimu ir tt, tai galvoju, kad nebutu sunku. NU bet cia po kokiu 2-3 metu jei anksciau neikalbesiu draugo

Papildyta:

uzsidirbsim tiek piginu, kad nieko neveiksim

nu nzn, as gal kvaila, ale veikimo isivaizduoju daug galima sugalvot.
Ar cia tipo is tos serijos "darbu ner, ka cia dirbsi"? tai zinokit, as neplanuoju i joki samdona darba LT eit (tfu tfu tfu nebent privers gyvenimas), as pati sau darbo vieta susikursiu nu blogiausiu atveju pas teva kaime triusius su karvem auginsiu, surius pardavinesiu, mesyte Svarbu noras ir netingejimas siknos pakrutint.

gal jau ir negrįžkit, kol požiūrio nepakeisit.



o kai judini, nebelieka laiko dejuot ant sofukės

Yra Jusu pasisakyme tiesos, bet ech...as turiu vilties i Lietuva visgi kazkada grizti. (TIK tuo atveju, jei isvengtumem paskolos is banko). Nes geriau jau man maziau ant stalo, bet salia savu zmoniu. Taip augau, gimnine nedidele, bet tampri, dazni susibegimai, maisto ruosimai, mociutes sensta, laikas bega pirmyn... Net baisu pagalvoti.
Nieko i prieki perdaug neplanuojam su vyru, bet pasnekam kartais, kad galbut ir grisim. Tada kazkaip visgi "ant sirdies" pasidaro lengviau...

(Nors palikdama UK turbut liudesiu nezmoniskai. Ir tai nesusije su materialiniais dalykais.)

Labas visoms Tikriausiai užsienyje gyvenu kokius 10 kartų trumpiau nei daugelis jūsų (dar tik mėnesiais skaičiuojam savo buvimą svetur), išvykom su mano sužadėtiniu, nežinodami ar pavyks rasti darbus, ar pavyks čia pradėti gyventi. Daugelis klausė kiek ilgam, atsakydavom, kad nežinom, jei nieko neišeis, gali būti kad tik mėnesiui kokiam. Bet viskas pavyko, pirma darbą gavo MB, vėliau ir aš, darbai tikrai normalūs, art niekas neliepia, algą moka, sutartis turim, viskas legalu, o man iš viso pavyko darbelį kaip pradžiai palyginus neblogą rasti, ofise sėdžiu nuo ryto iki vakaro, savaitgaliai laisvi, su anglu kalba problemų nėra, nes jau prieš išvykstant vertėjaudavau, butą miesto centre išsinuomavom, pinigus vestuvėm taupyti ėmėm, viskas atrodo nuostabu tiesiog, bet širdy taip negera užeina kartas nuo karto, taip ilgu Lietuvos, kaip kokios mamos, atrodo nežinojau, kad myliu savo šalį, visi planai nukreipti tik į Lietuvą ir norą kažkada grįžti, kaip ir daugelis galvojam, kad grįžus vienintelė išeitis gerai gyventi būtų savas verslas, kuo MB bandė užsiimti jau prieš išvykstant, bet neturėjome daug lėšų investuoti. Jei galėčiau, grįščiau nors rytoj, bet čia jau uždirbame pinigus, tikrai nejaučiam, kaip Lietuvoj būdavo, kad "kaip pigiau pasigaminti pavalgyt", "iš kur gauti pinigų norimai suknelei" ir pan. Bet, pasiilgau Lietuvos gamtos, gražios vasaros, su daugeliu vietinių (čia kur esame) palyginus protingų žmonių, manęs niekad nebaidė lietuvių santūrumas, niekada nebuvo, kad nekęsčiau savo tautos, vienintelis minusas Lietuvoje, pragyvenimas, aukštos komunalinių paslaugų kainos, brangus maistas...labai tikiuosi, kad sugalvosime, kokio verslo norim, sutaupysime jam bent dalį reikiamų lėšų ir kažkada galėsime sugrįžti. Ilgu...gal čia išsipasakojus bus lengviau, ačiū toms, kurios perskaitė šią mano ilgą rašliavą.