QUOTE(olialia2001 @ 2012 06 11, 15:40)
Dekui!
Del neperslampamu pakloteliu - as neturejau ir nelabai prireike
Dekui!
Del neperslampamu pakloteliu - as neturejau ir nelabai prireike
QUOTE(kristinuke @ 2012 06 11, 14:13)
Sveikos gyvos 
Matau, kad rašot tiek, jog perskaityt neįmanoma vienu prisėdimu 
Dėl virkštelės nesuk galvos, nes tai labai dažnas atvejis. Retai kam buvo neapsisukusi, kiek bendravau su gimdančiomis. O gimdyti pačiai tikrai leis, per gimdymą virkštelę akušerė atpainioja. Man pačiai pasakė, kad apsisukusi virkštelė, 34 sav., aišku buvo neramu, bet paklausta gydytoja, ar reikia saugotis labiau, sakė, kad ne, žinoma, langų valyti tikrai nepulti. IR STEBĖTI JUDESIUS
Ką ir taip kiekviena darome Tarp kitko per gimdymą paaiškėjo, kad maniškis dar ir antrą kartą ją apsivyti sugebėjo, nors virkštelė buvo priaugusi prie plėvės 
Matau, kad rašot tiek, jog perskaityt neįmanoma vienu prisėdimu Dėl virkštelės nesuk galvos, nes tai labai dažnas atvejis. Retai kam buvo neapsisukusi, kiek bendravau su gimdančiomis. O gimdyti pačiai tikrai leis, per gimdymą virkštelę akušerė atpainioja. Man pačiai pasakė, kad apsisukusi virkštelė, 34 sav., aišku buvo neramu, bet paklausta gydytoja, ar reikia saugotis labiau, sakė, kad ne, žinoma, langų valyti tikrai nepulti. IR STEBĖTI JUDESIUS
Ką ir taip kiekviena darome Tarp kitko per gimdymą paaiškėjo, kad maniškis dar ir antrą kartą ją apsivyti sugebėjo, nors virkštelė buvo priaugusi prie plėvės Bet būna atvejų visokių:
mano konkrečiu atveju - dukrytei buvo apsisukusi virkštelė, rodos net du kartus ir dar petuku spaudė ją - natūraliai einant gimdymo takais būtų neabejotinai pasismaugus.
Gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 5 cm, kai pradėjo kristi vaikiuko širdies tonusai ir tik daktarės žaibiškos reakcijos dėka - atlikus CP, mums gimė sveikutėlė dukrytė
QUOTE(pasislepusi @ 2012 06 11, 14:49)
klausykit, o jūs va taip džiaugsmingai ir laukiat Tos dienos? nė kiek širdelė nedreba?
man kuo ji arčiau, tuo baisiau. mano rate jau trys nėštukės, jau tapo mamomis. ir visos po cezario. dviems taip reikėjo, o va trečioji...
vakar prisijungė skype, papasakojo apie savo gimdymą, viskas baigėsi laimingai. nežinau, mane taip sukrėtė, kad dabar dar labiau bijau to gimdymo.
kažkaip kvaila, rodos, tiek verkiau, kad negaliu būti mama, sakiau, kad viską galima iškentėti vardan to ir t.t. ir pan.
o kai liko kokia "15-20 minučių" iki to momento, ima kinkos drebėti. ypač kai "netyčia" išgirsti draugių pasakojimus, arba koks artimas žmogus sako, nu "dar reikės, reikės pasikankinti ir nemažai"...
man kuo ji arčiau, tuo baisiau. mano rate jau trys nėštukės, jau tapo mamomis. ir visos po cezario. dviems taip reikėjo, o va trečioji...
vakar prisijungė skype, papasakojo apie savo gimdymą, viskas baigėsi laimingai. nežinau, mane taip sukrėtė, kad dabar dar labiau bijau to gimdymo.
kažkaip kvaila, rodos, tiek verkiau, kad negaliu būti mama, sakiau, kad viską galima iškentėti vardan to ir t.t. ir pan.
o kai liko kokia "15-20 minučių" iki to momento, ima kinkos drebėti. ypač kai "netyčia" išgirsti draugių pasakojimus, arba koks artimas žmogus sako, nu "dar reikės, reikės pasikankinti ir nemažai"...
ne tau vienai širdelė dreba
Kol negalvoju, kad gimdyti tuoj, tai nieko. Bet kai pasižiūriu į savo liniuotę ir suprantu, kad liko 7 dienos, tai oi oi kaip baimė suima. Aš kai bailė didelė, tai iš vis bėda 
O CP gydytojai nenumato. Nebent kažkas pasikeistų paskutiniu metu.
QUOTE(kerzaka @ 2012 06 11, 17:09)
ne tau vienai širdelė dreba Kol negalvoju, kad gimdyti tuoj, tai nieko. Bet kai pasižiūriu į savo liniuotę ir suprantu, kad liko 7 dienos, tai oi oi kaip baimė suima. Aš kai bailė didelė, tai iš vis bėda
O CP gydytojai nenumato. Nebent kažkas pasikeistų paskutiniu metu.
Kol negalvoju, kad gimdyti tuoj, tai nieko. Bet kai pasižiūriu į savo liniuotę ir suprantu, kad liko 7 dienos, tai oi oi kaip baimė suima. Aš kai bailė didelė, tai iš vis bėda O CP gydytojai nenumato. Nebent kažkas pasikeistų paskutiniu metu.
Patikėkit - pirmą kartą einant gimdyti tu tik teoriškai žinai, kad skaudės ir pan. Bet kai pajaučiau tą skausmelį, tAI ojojoj (nors ir nedaug man teko, bet užteko).
O po CP man super viskas buvo, labai greitai ir lengvai sugijau ir su pieniuku viskas OK. Išmaitinau iki 2-jų metukų.
Labai tikiuosi, kad šį kartą CP neprireiks, nors jei reikėtų rinktis, tai gal norėčiau, kad vėl taipi lengvai viskas susiklostytų. Bet gi ne visada situacijos kartojasi. Ir deja, kitas CP gali ir ne taip lengvai praeiti. Bet apie tai dar negalvoju - tikiuosi geriausio. Tik va to skausmo (neištveriamo) visai nepasiilgau.
Nors ir lankėm kursus ir jau pasiruošę morališkai buvom tikrai stipriai.Bet gi ne visoms būna vienodai - kitoms gal viskas lengvai ir greitai praeina - taip kad linkiu visoms gimdyti SU ŠYPSENA
QUOTE(kerzaka @ 2012 06 11, 16:09)
ne tau vienai širdelė dreba Kol negalvoju, kad gimdyti tuoj, tai nieko. Bet kai pasižiūriu į savo liniuotę ir suprantu, kad liko 7 dienos, tai oi oi kaip baimė suima. Aš kai bailė didelė, tai iš vis bėda
O CP gydytojai nenumato. Nebent kažkas pasikeistų paskutiniu metu.
Kol negalvoju, kad gimdyti tuoj, tai nieko. Bet kai pasižiūriu į savo liniuotę ir suprantu, kad liko 7 dienos, tai oi oi kaip baimė suima. Aš kai bailė didelė, tai iš vis bėda O CP gydytojai nenumato. Nebent kažkas pasikeistų paskutiniu metu.
aš kitą kartą specialiai lendu į SM, kad pasižiūrėti, kiek man jau savaičių
ir visai neapsidžiaugiu pamačiusi mažėjančius skaičiukus ties gandro uodega... labiausiai bijau, kad gimdymo metu nenaudotų replių ar pompos (gal jau nebenaudoja, ką?)
o dėl cezario, tai vienaip yra, kai tau pasako, kad dėl tam tikrų priežasčių pati negalėsi pagimdyti, o kitaip... kai moteris kankinasi ir galų gale daro cp.
dėl tam tikrų priežasčių, nenoriu rašyti savo pažįstamos istorijos, bet pati situacija gan kraupiai pasirodė.
o dar baisu ir tai, kad jos vyro iš darbo neišleido, kad būtų šalia. kitą dieną turėjo vyriškis pažymą atnešti, kad tikrai žmona pagimdė. va čia tai žmoniškumo trūkumas...
Lietuva, tai aš ir suprantu, kad visos žinios ir tėra teorinės. ir netgi gimdant antrą/trečią vaiką, viskas būna kitaip. ir ta baimė, man atrodo, nė kiek nemažesnė, nei pirmąjį kartą. na čia tik mano nuomonė.
QUOTE(pasislepusi @ 2012 06 11, 15:49)
laba
dar noriu paklausti kaip su tais judesiais. aš nebejaučiu tokių "bumpt", kaip kad seniau, labiau tokie šliaužiojimai, ar vienur, kitur pilvo pakėlimai... tai čia juk normalu?
dar noriu paklausti kaip su tais judesiais. aš nebejaučiu tokių "bumpt", kaip kad seniau, labiau tokie šliaužiojimai, ar vienur, kitur pilvo pakėlimai... tai čia juk normalu?
maniske ir jau daug letesne, tokiu smarkiu bum bum buna daug maziau, daugiau pasliauziojimai, pasiraivymai kaip as vadinu
na apie gimdyma galvosiu kai ateis laikas, o bus kaip bus, nelabai kazka ir bepakeisciau dabar mastydama
stengiuosi neskaityti ir neklausyti jokiu gimdymo istoriju, vistiek mano bus kitokia, nei visu, nes ji bus mano 
man svarbiausia dabar iki 23 dienos pratemti, nes tada susitiksiu su daktareliu pas kuri planuoju gimdyti, dabar jis atostogose, tai nera blogai, nes tiketina, kad jei as laiku gimdysiu jis atostogose nebus
Sveikos mergaites
Labai retai prisijungiu, bet perskaityt viskas perskaitau
Sveikinu naujai prisijungusias Grazaus ir sklandaus nestumo
Po balioneli visoms, kurios buvot TA
O as gerai. Vaziuoju, lekiu, visokiu reikaliuku pilna. Net juokiausi, kad musu zirniukas galvos, jog mamai visiskai galva susisukus
Siaip jau beveik viska susiruosus, tik reikia lovele ir pataliukus isigyt. Viska esu nusiziurejus, tai gal ryt ir nupirksim. O siaip viskas isskalbta, islyginta, tik tasyte nekrauta. Pas mus visas birzelis uzmustas visokiausiais reikaliukais
Kalbejot apie gimdyma. As kazkaip negalvoju kaip bus, nieko neskaitau ir niekas manes negasdina. Net nei karto nesapnavau, kad gimdau. Taciau sapnuoju kaip rupinuosi musu mazuteliu
Matyt sis dalykas mane labiau neramina, nei pats gimdymas.
Tik turiu problema, niekaip nenusprendziu ar gimdyt pas mus mieste, ar vaziuot i Kauna
O laiko vis mazeja...
Sekmes jums visoms Tikiuosi nuo kitos savaites turesiu daugiau laiko pabendraut
Labai retai prisijungiu, bet perskaityt viskas perskaitau
Sveikinu naujai prisijungusias
Grazaus ir sklandaus nestumo Po balioneli visoms, kurios buvot TA
O as gerai. Vaziuoju, lekiu, visokiu reikaliuku pilna. Net juokiausi, kad musu zirniukas galvos, jog mamai visiskai galva susisukus
Siaip jau beveik viska susiruosus, tik reikia lovele ir pataliukus isigyt. Viska esu nusiziurejus, tai gal ryt ir nupirksim. O siaip viskas isskalbta, islyginta, tik tasyte nekrauta. Pas mus visas birzelis uzmustas visokiausiais reikaliukais Kalbejot apie gimdyma. As kazkaip negalvoju kaip bus, nieko neskaitau ir niekas manes negasdina. Net nei karto nesapnavau, kad gimdau. Taciau sapnuoju kaip rupinuosi musu mazuteliu
Matyt sis dalykas mane labiau neramina, nei pats gimdymas.Tik turiu problema, niekaip nenusprendziu ar gimdyt pas mus mieste, ar vaziuot i Kauna
O laiko vis mazeja...Sekmes jums visoms
Tikiuosi nuo kitos savaites turesiu daugiau laiko pabendraut
Sveikos mergaites, as ka tik po TA, patvirtino 100%, kad bus berniukas parode kiausiukus ir maza pimpaliuka , galvyte apacioje, bet nelabai nusileides tai tikiuosi datempti iki termino, atitnkam savaites 32 ir 3d. pagal mmm 33, mazius sveria jau 1900kg, sake geras svoris, placenta normoj, vandenu norma, vystosi gerai
As irgi ko terminas arciau to man baisiau, bijau gimdimo, bet stengiuosi kol kas apie tai negalvoti. Snekat apie virksteles tai pas mus su tuo lyg viskas gerai, gydytojas neminejo, kad butu apsisukus, bet man mama sake, kad kai as gimiau man buvo apsisukusi aplink kakla, bet mama pagimde naturaliai
, galvyte apacioje, bet nelabai nusileides tai tikiuosi datempti iki termino, atitnkam savaites 32 ir 3d. pagal mmm 33, mazius sveria jau 1900kg, sake geras svoris, placenta normoj, vandenu norma, vystosi gerai As irgi ko terminas arciau to man baisiau, bijau gimdimo, bet stengiuosi kol kas apie tai negalvoti. Snekat apie virksteles tai pas mus su tuo lyg viskas gerai, gydytojas neminejo, kad butu apsisukus, bet man mama sake, kad kai as gimiau man buvo apsisukusi aplink kakla, bet mama pagimde naturaliai
QUOTE(pasislepusi @ 2012 06 11, 15:49)
vakar prisijungė skype, papasakojo apie savo gimdymą, viskas baigėsi laimingai. nežinau, mane taip sukrėtė, kad dabar dar labiau bijau to gimdymo.
kažkaip kvaila, rodos, tiek verkiau, kad negaliu būti mama, sakiau, kad viską galima iškentėti vardan to ir t.t. ir pan.
o kai liko kokia "15-20 minučių" iki to momento, ima kinkos drebėti. ypač kai "netyčia" išgirsti draugių pasakojimus, arba koks artimas žmogus sako, nu "dar reikės, reikės pasikankinti ir nemažai"...
kažkaip kvaila, rodos, tiek verkiau, kad negaliu būti mama, sakiau, kad viską galima iškentėti vardan to ir t.t. ir pan.
o kai liko kokia "15-20 minučių" iki to momento, ima kinkos drebėti. ypač kai "netyčia" išgirsti draugių pasakojimus, arba koks artimas žmogus sako, nu "dar reikės, reikės pasikankinti ir nemažai"...
Mažiau klausyk draugių pasakojimų
Tavo atvejis vis tiek bus kitoks ir geriau galvok, kad viskas vyks greitai ir sklandžiai. Kiek skaičiau apie gimdymą, tai supratau, kad didžiausi sunkumai kyla dėl mūsų baimių. Kai bijome, įsitempiame, viskas užsispazmuoja, užsiblokuoja. Aš bandau nusiteikti, kad viskas bus gerai. Kai porą naktų buvo užėję parengiamieji skausmai, nepanikavau, o stengiausi juos slopinti ramiai kvėpuodama ir koncentruodama dėmesį į kvėpavimą. Man padėjo. Kai pasipasakojau draugei, kuri lankė Šemetos kursus, tai ji sakė, kad viską dariau teisingai. Žinoma, ta nežinia šiek tiek baugina, todėl reikia su savimi dirbti, o nuo netikėtų komplikacijų niekas nesame apsaugoti, bet aš tikiu, kad medikų kolektyvas padarys viska, ką gali, kad nekiltų pavojus man ir mano mažutėliui.
QUOTE(Tanga @ 2012 06 11, 17:49)
Žinoma, ta nežinia šiek tiek baugina, todėl reikia su savimi dirbti, o nuo netikėtų komplikacijų niekas nesame apsaugoti, bet aš tikiu, kad medikų kolektyvas padarys viska, ką gali, kad nekiltų pavojus man ir mano mažutėliui.
O kaip su savim dirbt?
Ta prasme jau mokintis kvėpuoti? Ar kažkaip kitaip nusiteikinėti? Jei turi gerų minčių, pasidalink Aš tiesą sakant, net nežinau, kaip ten man bus. Galėčiau svaigti, kad noriu gimdyt be nuskausminimo, kad nerėksiu, kad klausysiu, ką gydytojai sakys daryt ir pan.. Bet suprantu, kad visi mano planavimai ir gali likti planavimais. Nes nežinau, koks tas skausmas, kiek aš pakeliu, kaip elgiuosi stresinėj situacijoj. Gal viskas bus atvirkščiai nei norėčiau:geda2:
QUOTE(Lietuva @ 2012 06 11, 16:59)
Bet būna atvejų visokių:
Aš ne apie savo atvejį pasakoju, o apskritai. Ir sąmoningai stengiuosi nesėti baimių, nes jų ir taip užtenka belaukiant, kol pasaulin ateis tas mažutėlis. O jei kalbėčiau tik apie save, tai mano natūralus gimdymas būtų pasibaigęs tikrai nekaip, bet ne vien dėl apsisukusios virkštelės.
O kad CP labai jau lengvas dalykas - tikrai nesutinku. Pažįstu bent 5 moteris, kurioms arba iš anksto buvo numatyta CP, arba gimdant jo prireikė, bet nė viena nesakė, kaip lengva, kaip gera po CP. Kas duota patirti moteriai gamtos, tas, matyt, natūraliau ir išgyvenama, o CP - ne vien ''durelės'', kurioms atsidarius pasaulin ateina naujas žmogus. O nenumatytų dalykų ir natūraliai gimdant, ir CP metu gali būti visokių
Ir pasislėpusiai, ir visoms kitoms svarbiausia galvoti, kad viskas bus gerai, nes kitaip tiesiog būti negali
(Tarp kitko, begulėdama ne vieną dieną ligoninėje prisižiūrėjau, kaip moterys laukia gimdymo, kaip ateina laikas eiti į gimdyklą - kol nemačiau, tikrai viskas atrodė kitaip. Labai jau į naudą buvo ne vien teorinės žinios. O kad yra žmonių, sutirštinančių spalvas, nereikia klausyti, nes kiekvienas skausmas individualus, kiekvienas gimdymas skirtingas. Ir tai, kas buv vienai, tikrai nebus kitai.
QUOTE(kerzaka @ 2012 06 11, 19:08)
O kaip su savim dirbt? Ta prasme jau mokintis kvėpuoti? Ar kažkaip kitaip nusiteikinėti? Jei turi gerų minčių, pasidalink
Ta prasme jau mokintis kvėpuoti? Ar kažkaip kitaip nusiteikinėti? Jei turi gerų minčių, pasidalink Bandau nusiteikinėti, kad viskas bus gerai. Tikinu save, kad mums neduodami didesni išbandymai, nei galime pakelti. Esu išgyvenusi ne vieną išties sunkią situaciją ir visada sugebėdavau mobilizuoti save, todėl tikiu, kad ir šįkart pavyks. Ne kartą turėjau progos įsitikinti, kad esu stipri, tad šio išbandymo laukiu su nekantrumu. Todėl mane labai stebina aplinkinių klausimai, ar gimdysiu natūraliai. Labai to norėčiau. Noriu tai patirti, kad ir kaip tai būtų skausminga. Bet esu pasiruošusi ir kitokiam scenarijui, nes tikrai nežinau, kaip viskas klostysis.
Draugė patarė pasiskaityti Šemetos knygą, bet taip ir neprisiruošiau jos nusipirkti. Gal kam įdomu: https://www.knygos.l...mas-su-sypsena/
