aš jau irgi apsisprendžiau keist darbą - į seną grįžt nenoriu, noriu kardinaliai keist savo gyvenimą. Šiandien net namų pusę lauk išverčiau.
Tik gatvėj biesina, kai visi pažįstami pamato kad jau be pilvo ir iki ausų išsišiepę klausinėja, kaip auga mažiukas, kas gimė. Aš apsipilu ašarom, o mano keturmetis mažis visiem pradeda aiškint, kad laurynas išėjo pas angeliukus, nes taip Dievulis norėjo. Atrodo širdis sustos, bet negaliu verkt gi gatvėj, parduotuvėj, prie savo vaiko. tai su ašarom nusišypsau ir nueinu. O vaikas baigia aiškint ir atbėga. Pareinu namo ir norisi žemėn sulįst, kaip sunku. Nors visam svietui išrėk, kad neklausinėtų išsišiepę, kas gimė ir kaip auga. Pradedu nekest aplinkinių. Atrodo, kad vienintelis mano draugas šiandien yra kompas ir supermama. Nu bliamba, ka aš čia šneku, tuoj vėl bliausiu.
Ale negali gi spjaut į visus.
Nu pasišnekėjau su savimi. Nepykit, užeina, kai stogas nukritęs.
Nieko, aš pasitaisysiu.
QUOTE(karosiukas @ 2007 01 02, 19:52)
Atrodo, kad vienintelis mano draugas šiandien yra kompas ir supermama. Nu bliamba, ka aš čia šneku, tuoj vėl bliausiu.
Ale negali gi spjaut į visus.
Nu pasišnekėjau su savimi. Nepykit, užeina, kai stogas nukritęs.
Nieko, aš pasitaisysiu.
Ale negali gi spjaut į visus.
Nu pasišnekėjau su savimi. Nepykit, užeina, kai stogas nukritęs.
Nieko, aš pasitaisysiu.
Manau, pradžioj mums visoms taip... Kompas yra tas daiktas, kuris nesmerkia už ašaras ir neprašo nustoti verkti...
išsiliek, gal kažkiek padės pašnekesiai čia SM...
Karosiuk, ir šnekėk, išsiliek, juk tam mes čia ir esam. Tik mes ir galim suprasti kaip tu jautiesi. Praėjau ir aš pro tą patį. Pykau ant viso pasaulio, matydama kaip kiti vežioja savo vaikučius, verkiau iš pykčio ir nevilties, kad jie gali džiaugtis savo stebukliukais, o iš manęs mano dukrytę atėmė. Ir dabar dar, praėjus metams, skaudu žiūrėti į kitų laimę ir vis iškyla klausimas, kuo aš taip nusikaltau, kad šitaip mane nubaudė. Bet gyvenimas tęsiasi ir tikiu, kad mes visos kada nors surasim savo laimę.
Sveikutės,
Visą vakarą skaičiau ir verkiau
Mano užuojautos jums čia nepadės,pati tai gerai žinau,nors viskas buvo jau prieš daugelį metų,bet prisimenu kaip šiandien.
Žinau ir tai,kad laikas gydo žaizdas,viskas atsistoja į savo vietas ir gyvenimas nuslenka įprasta vaga.Išmoksite vėl šypsoti ir džiaugtis,būsite laimingos.Dabar tai sunku girdėti,todėl jums linkiu daug stiprybės ir ištvermės.Nepasiduokite likimo vingiams,nenusileiskite,susiimkite į rankas,ir pačios kurkite savo ateitį.Nebijokite svajoti ir įgyvendinkite savo svajones.Susilaukite kito mažiuko.Jūs tikrai neišduosite savo angelėlių,jie iš ten aukštai,iš vaivorykštės šalies linki jums ne ašarų o laimės.Ir pamatysite kaip atėjusi nauja gyvybė viską užglostis,užtrauks žaizdas.Be abejo bus prisiminimų ir pamąstymų, "o koks jis būtų dabar?"... Ir tai bus visą jūsų gyvenimą.Taip kad laikas dar ir jūsų priešas,kuo greičiau apsispręsite,tuo greičiau pradėsite vėl gyventi.Girdite GYVENTI,o ne EGZISTUOTI!To Jums ir linkiu iš visos širdies.
Mergaitės planuokite,sako KIAULĖS metai yra geri.Sėkmės jums mielosios,viskas bus gerai
Visą vakarą skaičiau ir verkiau
Mano užuojautos jums čia nepadės,pati tai gerai žinau,nors viskas buvo jau prieš daugelį metų,bet prisimenu kaip šiandien.
Žinau ir tai,kad laikas gydo žaizdas,viskas atsistoja į savo vietas ir gyvenimas nuslenka įprasta vaga.Išmoksite vėl šypsoti ir džiaugtis,būsite laimingos.Dabar tai sunku girdėti,todėl jums linkiu daug stiprybės ir ištvermės.Nepasiduokite likimo vingiams,nenusileiskite,susiimkite į rankas,ir pačios kurkite savo ateitį.Nebijokite svajoti ir įgyvendinkite savo svajones.Susilaukite kito mažiuko.Jūs tikrai neišduosite savo angelėlių,jie iš ten aukštai,iš vaivorykštės šalies linki jums ne ašarų o laimės.Ir pamatysite kaip atėjusi nauja gyvybė viską užglostis,užtrauks žaizdas.Be abejo bus prisiminimų ir pamąstymų, "o koks jis būtų dabar?"... Ir tai bus visą jūsų gyvenimą.Taip kad laikas dar ir jūsų priešas,kuo greičiau apsispręsite,tuo greičiau pradėsite vėl gyventi.Girdite GYVENTI,o ne EGZISTUOTI!To Jums ir linkiu iš visos širdies.
Mergaitės planuokite,sako KIAULĖS metai yra geri.Sėkmės jums mielosios,viskas bus gerai
QUOTE(beana @ 2007 01 02, 20:33)
Karosiuk, ir šnekėk, išsiliek, juk tam mes čia ir esam. Tik mes ir galim suprasti kaip tu jautiesi. Praėjau ir aš pro tą patį. Pykau ant viso pasaulio, matydama kaip kiti vežioja savo vaikučius, verkiau iš pykčio ir nevilties, kad jie gali džiaugtis savo stebukliukais, o iš manęs mano dukrytę atėmė. Ir dabar dar, praėjus metams, skaudu žiūrėti į kitų laimę ir vis iškyla klausimas, kuo aš taip nusikaltau, kad šitaip mane nubaudė. Bet gyvenimas tęsiasi ir tikiu, kad mes visos kada nors surasim savo laimę.
Visiškai sutinku su Beanos mintimis
Ji tiesiog išsakė viską, ką norėjau parašyti perskaičius Karosiuko postą....
visos mamos, kurios ateiname į "Svetimo skausmo nebūna... > Pasidalinkim netekties sielvartu", mes manau turim būt tam tikra prasme laimingos, nes turim savo angelėlius, kuriems TENAI saugu, gera ir šilta. Ir jie nori kad jų mamos būtų laimingos. Juk jie mus pasitiks po daugelio metų ir globos. Melskimės už juos ir neverkim, nes girdėjau, kad jiems ten blogai, kai dėl jų verkia. Stiprybės ir ištvermės. Jie mums pasiūs dar angeliukų.............
O kodėl mes juos praradom - taip matyt sutverta gamtos. Gal taip ir geriau. Gal JIE būtų kentėję čia žemėje, gal būtų nelaimingi buvę.
Mums taip atsitiko, nes mes esam stiprios. Mes galim turėti vaikiukų. O ką kalbėt apie tas kurios visai negali turėt mažiukų....
Mes dar turėsim gražių, mažų , sveikų stiprių vaikiukų, kurie bus labai labai laimingi, nes jie turės puikias, saugančias, stiprias mamas, nors ir be galo daug kentėjusias...............
Mes būsim laimingos....... aš tikiu...........
Aš taip manau, bet kartais vistiek išlūžtu, nors dar labai mažai laiko praėjo.
Mergytės, ieškau gero ginekologo (privataus) Vilniuje. Gal kas žinot, gal galit rekomenduot. Nebenoriu eit į tas poliklinikas. Nusivyliau. Noriu gerai normaliai išsitirt ir ruošti kelią kitam mažiukui.
Tik rekomenduokit gal į AŽ, kad nereikėtų terlioti šios mūsų sielos kertelės.
Lauksiu
Ačiū..........
O kodėl mes juos praradom - taip matyt sutverta gamtos. Gal taip ir geriau. Gal JIE būtų kentėję čia žemėje, gal būtų nelaimingi buvę.
Mums taip atsitiko, nes mes esam stiprios. Mes galim turėti vaikiukų. O ką kalbėt apie tas kurios visai negali turėt mažiukų....
Mes dar turėsim gražių, mažų , sveikų stiprių vaikiukų, kurie bus labai labai laimingi, nes jie turės puikias, saugančias, stiprias mamas, nors ir be galo daug kentėjusias...............
Mes būsim laimingos....... aš tikiu...........
Aš taip manau, bet kartais vistiek išlūžtu, nors dar labai mažai laiko praėjo.
Mergytės, ieškau gero ginekologo (privataus) Vilniuje. Gal kas žinot, gal galit rekomenduot. Nebenoriu eit į tas poliklinikas. Nusivyliau. Noriu gerai normaliai išsitirt ir ruošti kelią kitam mažiukui.
Tik rekomenduokit gal į AŽ, kad nereikėtų terlioti šios mūsų sielos kertelės.
Lauksiu
Ačiū..........
Mano 3 vaikus išgelbėjo( vienas jau buvo pradėjęs persileisti, beveik viskas iškraujavę, bet širdelė dar plakė, ir daktarė gelbėjo vaiką 1999 metais),Gedvydžių gatvėje kabinetą turinti Halina Karpenko.
jau lyg ir su viskuo susigyvenu po truputi, bet va ilendu cia kartas nuo karto ir perskaitau kad vel kazkuri neteko savo leliuko panasiu budu kaip ir as ir taip pasidaro skaudu ir bloga ir negera ir pikta ir dar visokiu jausmu...dieve, kiek musu daug ir vis paipildo gretos,pasipildo... 
baisu ir neteisinga...
mano pusesere pastojo ir kaip ji pati sako labai nelaiku ir labai pries jos nora(netycia).ji jau turi maza megyte ir mano kad per anksti antras vaikiukas (mergytei 3 metukai).vaiksciojo visa tokia nelaiminga...negana to nuejusi pasidaryti echoskopijos suzino kad laukiasi dvieju mergyciu:) ir nuo to ji dar labiau nelaiminga.jei visa tai butu nutike pries mano ivyki,as turbut sutikciau su jos nuomone kad viskas nelaiku ir kad sunku,bet dabar...man pikta kad taip zmones galvoja.man neleido tureti nei vienos, o jei net dvi mergytes iskart.kas gali buti geriau?kaip galima to nevertinti?ir bandau ja tuo itikinti.kai yra uz ka pamaitinti 3 seimos narius dar dviem tikrai atsiras.uz kudykio gyvybe nera nieko brangiau.zinoma,alytuj jei daktarai pasake kad nera tarp mergyciu pertvaros todel jos gali buti suauge galvutemis,bet kai nuvaziavo i kauna klinikose jei pasake kad viskas gerai,yra ta pertvara tik labai plonyte.sakau,kai zmogui viskas gerai tai gerai visais gyvenimo atvejais.o jei jau tau blogai tai nesitikek kad bus lengviau.mums dabar pries pastojant reikia gerti foloio rugsti,pastojus ziures per padidinimo stikla,puse nestumo, zinoma, teks praguleti ligonines,negalesim daryti simto dalyku kuriuos kitos nesciosios daro be rizikos.o jei vel kas negerai,neduok dieve?...kaip pakilti po antro tokio smugio?kaip gali buti taip neteisingai viskas paskirstyta:vieniems visko su kaupu,kitiems nieko.as nekalbu apie tai ka zmogus uzsidirba savo rankomis ir galva.as apie tai ka duoda gamta...
primasciau cia:)
beana,kaip tu jautiesi?kaip nestumas?kaip tavo laukiamoji mergyte?kada jau ta didzioji diena?
baisu ir neteisinga...mano pusesere pastojo ir kaip ji pati sako labai nelaiku ir labai pries jos nora(netycia).ji jau turi maza megyte ir mano kad per anksti antras vaikiukas (mergytei 3 metukai).vaiksciojo visa tokia nelaiminga...negana to nuejusi pasidaryti echoskopijos suzino kad laukiasi dvieju mergyciu:) ir nuo to ji dar labiau nelaiminga.jei visa tai butu nutike pries mano ivyki,as turbut sutikciau su jos nuomone kad viskas nelaiku ir kad sunku,bet dabar...man pikta kad taip zmones galvoja.man neleido tureti nei vienos, o jei net dvi mergytes iskart.kas gali buti geriau?kaip galima to nevertinti?ir bandau ja tuo itikinti.kai yra uz ka pamaitinti 3 seimos narius dar dviem tikrai atsiras.uz kudykio gyvybe nera nieko brangiau.zinoma,alytuj jei daktarai pasake kad nera tarp mergyciu pertvaros todel jos gali buti suauge galvutemis,bet kai nuvaziavo i kauna klinikose jei pasake kad viskas gerai,yra ta pertvara tik labai plonyte.sakau,kai zmogui viskas gerai tai gerai visais gyvenimo atvejais.o jei jau tau blogai tai nesitikek kad bus lengviau.mums dabar pries pastojant reikia gerti foloio rugsti,pastojus ziures per padidinimo stikla,puse nestumo, zinoma, teks praguleti ligonines,negalesim daryti simto dalyku kuriuos kitos nesciosios daro be rizikos.o jei vel kas negerai,neduok dieve?...kaip pakilti po antro tokio smugio?kaip gali buti taip neteisingai viskas paskirstyta:vieniems visko su kaupu,kitiems nieko.as nekalbu apie tai ka zmogus uzsidirba savo rankomis ir galva.as apie tai ka duoda gamta...
primasciau cia:)
beana,kaip tu jautiesi?kaip nestumas?kaip tavo laukiamoji mergyte?kada jau ta didzioji diena?
QUOTE(Melinda @ 2007 01 04, 23:04)
beana,kaip tu jautiesi?kaip nestumas?kaip tavo laukiamoji mergyte?kada jau ta didzioji diena?
Ta didžioji diena turėtų būti vasario pabaigoje. Šiaip kaip ir savijauta gera, tik vat psichologiškai neišpasakytai sunkus nėštumas. Paskutiniu metu sapnuoju košmarus, kad netenku ir šios mergytės. Stengiuosi negalvoti nieko blogo, bet sapnuose mano baimės paima viršų.
QUOTE(Melinda @ 2007 01 05, 00:04)
jau lyg ir su viskuo susigyvenu po truputi, bet va ilendu cia kartas nuo karto ir perskaitau kad vel kazkuri neteko savo leliuko panasiu budu kaip ir as ir taip pasidaro skaudu ir bloga ir negera ir pikta ir dar visokiu jausmu...dieve, kiek musu daug ir vis paipildo gretos,pasipildo... baisu ir neteisinga...
mano pusesere pastojo ir kaip ji pati sako labai nelaiku ir labai pries jos nora(netycia).ji jau turi maza megyte ir mano kad per anksti antras vaikiukas (mergytei 3 metukai).vaiksciojo visa tokia nelaiminga...negana to nuejusi pasidaryti echoskopijos suzino kad laukiasi dvieju mergyciu:) ir nuo to ji dar labiau nelaiminga.jei visa tai butu nutike pries mano ivyki,as turbut sutikciau su jos nuomone kad viskas nelaiku ir kad sunku,bet dabar...man pikta kad taip zmones galvoja.man neleido tureti nei vienos, o jei net dvi mergytes iskart.kas gali buti geriau?kaip galima to nevertinti?ir bandau ja tuo itikinti.kai yra uz ka pamaitinti 3 seimos narius dar dviem tikrai atsiras.uz kudykio gyvybe nera nieko brangiau.zinoma,alytuj jei daktarai pasake kad nera tarp mergyciu pertvaros todel jos gali buti suauge galvutemis,bet kai nuvaziavo i kauna klinikose jei pasake kad viskas gerai,yra ta pertvara tik labai plonyte.sakau,kai zmogui viskas gerai tai gerai visais gyvenimo atvejais.o jei jau tau blogai tai nesitikek kad bus lengviau.mums dabar pries pastojant reikia gerti foloio rugsti,pastojus ziures per padidinimo stikla,puse nestumo, zinoma, teks praguleti ligonines,negalesim daryti simto dalyku kuriuos kitos nesciosios daro be rizikos.o jei vel kas negerai,neduok dieve?...kaip pakilti po antro tokio smugio?kaip gali buti taip neteisingai viskas paskirstyta:vieniems visko su kaupu,kitiems nieko.as nekalbu apie tai ka zmogus uzsidirba savo rankomis ir galva.as apie tai ka duoda gamta...
primasciau cia:)
baisu ir neteisinga...mano pusesere pastojo ir kaip ji pati sako labai nelaiku ir labai pries jos nora(netycia).ji jau turi maza megyte ir mano kad per anksti antras vaikiukas (mergytei 3 metukai).vaiksciojo visa tokia nelaiminga...negana to nuejusi pasidaryti echoskopijos suzino kad laukiasi dvieju mergyciu:) ir nuo to ji dar labiau nelaiminga.jei visa tai butu nutike pries mano ivyki,as turbut sutikciau su jos nuomone kad viskas nelaiku ir kad sunku,bet dabar...man pikta kad taip zmones galvoja.man neleido tureti nei vienos, o jei net dvi mergytes iskart.kas gali buti geriau?kaip galima to nevertinti?ir bandau ja tuo itikinti.kai yra uz ka pamaitinti 3 seimos narius dar dviem tikrai atsiras.uz kudykio gyvybe nera nieko brangiau.zinoma,alytuj jei daktarai pasake kad nera tarp mergyciu pertvaros todel jos gali buti suauge galvutemis,bet kai nuvaziavo i kauna klinikose jei pasake kad viskas gerai,yra ta pertvara tik labai plonyte.sakau,kai zmogui viskas gerai tai gerai visais gyvenimo atvejais.o jei jau tau blogai tai nesitikek kad bus lengviau.mums dabar pries pastojant reikia gerti foloio rugsti,pastojus ziures per padidinimo stikla,puse nestumo, zinoma, teks praguleti ligonines,negalesim daryti simto dalyku kuriuos kitos nesciosios daro be rizikos.o jei vel kas negerai,neduok dieve?...kaip pakilti po antro tokio smugio?kaip gali buti taip neteisingai viskas paskirstyta:vieniems visko su kaupu,kitiems nieko.as nekalbu apie tai ka zmogus uzsidirba savo rankomis ir galva.as apie tai ka duoda gamta...
primasciau cia:)
Aš irgi dažnai pagalvodavau apie neteisybę, nors dabar esu su viskuo apsipratusi ir gyvenu su tuo kas yra. Savo antrosios dulters nesu net įrašiusi į supermamos anketą. Tiesiog pasilikusi tai sau. Dabar jau praėję 12 metų ir skausmas ne toks aštrus. Tačiau viskas kas atsitiko niekur nedingo, viską prisimenu iki smulkmenų: kaip gimdžiau (tarp kitko labai sunkiai), kaip tą rytą kai mirė prabudau 6 val. tiksliai tada kai mirė , atrodo perbraukė kažkas per veidą, kadangi gimė sunkiai apsigimusi, prisimenu kaip nežinojau kaip reiks toliau gyventi ir dar daug ką. Sunkūs prisiminimai. Kai laukiau trečiosios dukters, tikėjau, kad Dievas daugiau tokių pergyvenimų neduos. Tačiau.... Trečioji dukra gimė su dauno liga. Vėliau, kai mane konsultavo psichoterapeutė, ji sakė, kad vienam gyvenimui tai labai daug. Nieko nepadarysi. Dabar jaučiuosi visai laiminga. Trečioji dulra Akvilė nepaprastai miela, meili, prisirišus. Aišku, reikalauja papildomo dėmesio, todėl neturiu laiko savęs gailėtis. Gyvenimas nesustoja.
Kartais, kai išgirstu,kad vyrai būna įsižeidę, kad žmona pagimdė ne sūnų, ar dar kuo nors nepatenkinti, galvoju, kad reikų juos priversti bent dieną pabūti kurioj nors įstaigoj, kur dirbama su neįgaliais vaikais gal ateitų į protą ir pradėtų žmonės vertinti tai ką turi, džiaugtis gyvenimu....
QUOTE(beana @ 2007 01 05, 00:07)
Ta didžioji diena turėtų būti vasario pabaigoje. Šiaip kaip ir savijauta gera, tik vat psichologiškai neišpasakytai sunkus nėštumas. Paskutiniu metu sapnuoju košmarus, kad netenku ir šios mergytės. Stengiuosi negalvoti nieko blogo, bet sapnuose mano baimės paima viršų.
Tu nepergyvenk viskas bus gerai,antrą kartą žaibas į tą pačią vietą netrenkia,aš sau tai kartojau visą nėštumą,viskas privalo būti gerai,už skausmą ir kančią bus atlyginta
QUOTE(Daivuske @ 2007 01 05, 11:29)
Sunkūs prisiminimai. Kai laukiau trečiosios dukters, tikėjau, kad Dievas daugiau tokių pergyvenimų neduos. Tačiau.... Trečioji dukra gimė su dauno liga. Vėliau, kai mane konsultavo psichoterapeutė, ji sakė, kad vienam gyvenimui tai labai daug. Nieko nepadarysi. Dabar jaučiuosi visai laiminga. Trečioji dulra Akvilė nepaprastai miela, meili, prisirišus. Aišku, reikalauja papildomo dėmesio, todėl neturiu laiko savęs gailėtis. Gyvenimas nesustoja.
Kartais, kai išgirstu,kad vyrai būna įsižeidę, kad žmona pagimdė ne sūnų, ar dar kuo nors nepatenkinti, galvoju, kad reikų juos priversti bent dieną pabūti kurioj nors įstaigoj, kur dirbama su neįgaliais vaikais gal ateitų į protą ir pradėtų žmonės vertinti tai ką turi, džiaugtis gyvenimu....
Kartais, kai išgirstu,kad vyrai būna įsižeidę, kad žmona pagimdė ne sūnų, ar dar kuo nors nepatenkinti, galvoju, kad reikų juos priversti bent dieną pabūti kurioj nors įstaigoj, kur dirbama su neįgaliais vaikais gal ateitų į protą ir pradėtų žmonės vertinti tai ką turi, džiaugtis gyvenimu....
O aš tai dabar jau bijau turėti daugiau vaikų... Nors mažai tikimybės, kad kitas vaikelis vėl susirgtų vėžiu kūdikystėje, bet juk visko būna... O juk dar galiu persileisti ar vaikelis gimti nesveikas - kas tada? Juk tokių mamų tiek daug. Manau, dar karto neištverčiau. Akyse tebestovi tokios ilgos mano mažiuko kančios ir maldaujančios akys...
Kaip nugalėti tą baimę? Neįsivaizduoju. Žinoma, gyvenimas priverčia nugalėti visus sunkumus. Tik kodėl jų daugiausia patiria mylintys tėvai?
Manau, kad mano psichologinė būsena dar nestabili, kad dabar ryžčiausi kitm vaikeliui. Nebent būtų netyčiukas... O šiaip manau, kad geriausia, jei vaikelis pilvelyje gyvena be streso - kiek tai įmanoma mūsų atveju.
Didžiuojuosi Jumis, pasiryžusiomis turėti kitą vaikelį.
