QUOTE(Nertukė @ 2006 08 16, 15:45)
Dabar po natūralaus gimdymo, jeigu nėra jokių komplikacijų, gydytojai pataria palaukti pusmetį.
Dabar po natūralaus gimdymo, jeigu nėra jokių komplikacijų, gydytojai pataria palaukti pusmetį.
QUOTE(Nertukė @ 2006 08 16, 16:45)
Lygiai tokia pati baimė ir mane apėmusi, kad "jei vėl kas negerai tai kaltinsi save, kad per anksti pradejai lauktis, kad nesilaikei daktarų nurodymų... " . Anksčiau (bent man, prieš septynerius metus) sakydavo, kad po vaikelio gimimo, kai gimdymas natūralus, reikėtų palaukti porą metų, kad mamos organizmas pailsėtų, kad galėtų kitą kūdikį sveiką išnešioti... O jei Cezarį darydavo, tai sakydavo, kad net penkerius metus reikėtų lukterėti...
Dabar po cezario pataria porą metelių palaukti, o po natūralaus...
nežinau...
Dabar po cezario pataria porą metelių palaukti, o po natūralaus...
nežinau...bet is kitos puses paziurejus as laikiausi daktaru nurodymu ir net ne vieno o dvieju ir dar keliu is pasalies ir dar mamos,mociutes,tetu,dedziu ir dar velniai zino kieno ir ... paziurekit kas isejo...rezultatas kaip matom kapinese(gal cia biski per ziauriai pasakiau) bet taip yra...tai net ir nebezinau kieno klausyti.gal cia yra turinciu patirties?parasykit prasau...
[quote=Melinda,2006 08 16, 13:17]
jei gali parasyk kodel jums leido planuoti kudyki tik po 2 m?
kitos moterys netekusios vaikeliu po poros ar triju menesiu vel pradeda lauktis,nuo ko cia priklauso?kodel mums liepe laukti puse metu?as gal ryzciausi ir anksciau(bent dabar taip atrodo)o jei vel kas negerai tai kaltinsi save kad per anksti pradejai lauktis,kad nesilaikei daktaru nurodymu...pas mane tiek klausimu kad atrodo galva sprogs...as vis dar nedrystu is spintos isimti savo nescios drabuziu ir suruostu busimam kudykeliui...vis dar tokia mintis yra kad greit prireiks,bet tikriausiai kad negreit...visgi ranka dar nekyla sukrauti viska ir paslepti giliai giliai...
Man darį Cezarį, kuris buvo labai komplikuotas, vos išsikapsčiau...
dėl to sakė, kad reikėtų palaukti bent porą metelių, nes ir sveikata kol kas nelinkusi taisytis...
jei gali parasyk kodel jums leido planuoti kudyki tik po 2 m?
kitos moterys netekusios vaikeliu po poros ar triju menesiu vel pradeda lauktis,nuo ko cia priklauso?kodel mums liepe laukti puse metu?as gal ryzciausi ir anksciau(bent dabar taip atrodo)o jei vel kas negerai tai kaltinsi save kad per anksti pradejai lauktis,kad nesilaikei daktaru nurodymu...pas mane tiek klausimu kad atrodo galva sprogs...as vis dar nedrystu is spintos isimti savo nescios drabuziu ir suruostu busimam kudykeliui...vis dar tokia mintis yra kad greit prireiks,bet tikriausiai kad negreit...visgi ranka dar nekyla sukrauti viska ir paslepti giliai giliai...
Man darį Cezarį, kuris buvo labai komplikuotas, vos išsikapsčiau...
dėl to sakė, kad reikėtų palaukti bent porą metelių, nes ir sveikata kol kas nelinkusi taisytis...
Man darį Cezarį, kuris buvo labai komplikuotas, vos išsikapsčiau...
dėl to sakė, kad reikėtų palaukti bent porą metelių, nes ir sveikata kol kas nelinkusi taisytis...
[/quote]
zinau kad fizine zmogaus bukle nepagereja tol kol visiskai neisgija siela...reikia stengtis pirma uzsigydyti sielos randus...
dėl to sakė, kad reikėtų palaukti bent porą metelių, nes ir sveikata kol kas nelinkusi taisytis...
[/quote]
zinau kad fizine zmogaus bukle nepagereja tol kol visiskai neisgija siela...reikia stengtis pirma uzsigydyti sielos randus...
siandien vaziuodama masinoje pamaciau toki vaizda:is matymo gerai zinoma vietine rajono alchase(nu kitaip jau jos nepavadinsi) eina is "norfos" parduotuves (ten apsipirkineja visokie bomzeliai nes sone yra toks narkomanu bendrabutis)pilnu krepsiu alaus buteliu(alus aisku pats stipriausias, speju) isdidziai traukia cigarete ir jau kokiam 8-9men besilaukianti vaikelio............iskart apsiblioviau,vyrui sakau;stok!as islipus nezinau ka jai padarysiu!vyras aisku nesustojo,nes tikrai net pati po to issigandau ka galejau jai padaryti,o ji visgi laukiasi...is duodu galva nukirst kad pagimdys ji sveikut sveikuteli isnesiota vaikeli...kuris po to jau aisku visiems kokioj aplinkoj augs......NU KODEL, KODEL VYKSTA TOKIE DALYKAI PASAULYJE...atsakymo nelaukiu....
QUOTE(Melinda @ 2006 08 07, 20:43)
aciu jums visoms uz palaikyma,uz grazius zodzius,kurie,deja,neguodzia...pacios turbut zinote.pabaigsiu savo istorija,tiesiog ana karta jau buvo per sunku rasyti.pasakoju viska su smulkmenomis tam,kad pasimokytu kitos is mano klaidu,is savu mokytis skaudziausia...
jei pries kokius metus tai ka as rasau,buciau perskaicius pati,irgi pagalvociau ar gali taip buti?!gal pas ta mergina per laki vaizduote...deja,kaip bebutu skaudu,buna.ir tikrai nesumelavau ne vieno zodelio.
...gulejau ir laukiau gimdymo.po epiduro neskaudejo nieko.daktarai nusprende kad man ir taip kanciu pakanka.gulejau ir vis galvojau apie ta moteri,apie kuria papasakojo man mama ir kurios atvejis vis neiseidavo man is galvos...tada pagalvojau:va kaip jauciasi moteris gimdydama negyva kudyki...as galvojau apie tai ir mano mintys realizavosi.turbut taip...
is vakaro(kada mums liepe pamiegoti)mes (as,mano vyras ir mama)daug kalbejom.koks gali buti miegas,nors man ir buvo suleista raminamuju.kas butu jeigu butu...gal man tada reikejo daryti ta ir dabar butu kitaip.visi kaltinom save kazkur kazko nepadare.bet jau buvo per velu.
nusprendem kad kai gimdysiu salia bus mama,vyras pasake kad turbut neistvers,as jo labai ir neverciau,pagalvojau,uzteks ir to kad as visame tame turiu dalyvauti.mamos paklausiau ar man lieps ziureti i vaikeli,prisimenu mama pasake:nezinau,manau ne jei pati nenoresi.o ar noretum?tada pasakiau kad turbut ne...bijojau kad tas vaizdas liks man akyse visa gyvenima...SITO SAU NEATLEISIU NIEKADA...
atvaziavo vyro tevai.nelabai norejau kad jie butu(neesame priesai bet tiesiog tuo metu man reikejo artimiausiu zmoniu salia)bet pagalvojau kaip man reikia mamas,taip turbut ir mano vyrui reikia savo tevu...dabar leidzia palatoje buti kiek nori zmoniu.kad ir visa gimine gali susikviest.parasysiu dar ir tai,kad visi kauno kliniku gimdymo skyriaus daktarai,seseles,akuseres,neurologai ir netgi valytojai visi visi elgesi su manim kaip su kokiu prezidentu.viska smulkmeniskai aiskino kas ka dabar darys.ar jums taip gerai,ar nieko netruksta,gal atnest ta ar ana?...nors nei vienam is ju nebuvom dave ne cento...turbut zmones gailejo manes ir bent tiek stengesi padeti savo paslaugumu.aciu jiems uz tai.maloni aplinka nedaug bet palengvino padeti...
buvo apie 16val.akusere gimdyma numate apie 18val.vyrai isejo parukyt,su manimi palatoje liko mama ir anyta.mamai liepiau eiti pavalgyti nes neatsimine kada ka burnoj turejus.likome su anyta.ir tada prasidejo...taip staigiai staigiai.paspaudziau pagalbos mygtuka,subego daktarai,pradejo ruostis...as surikau:pakvieskit mano mama!anyta sako:oj vaikeli tai kur as ja dabar rasiu?PA KVIES KIT!!!surikau...
jau tuoj tuoj...dar minutele...dar sekunde...ir tu ateisi i si pasauli...bet jo nepamatysi,neatmerksi akyciu,neikvepsi oro...su paskutiniu stumimu tave isplese is manes.tada norejau kad sustotu mano sirdis...as rekiau kiek nese plauciai.prisimenu daktaras paklause:ar tau taip skauda?taip,pasakiau,tik ne fiziskai...
pagimdziau gal per kokias 5 minutes...niekada nepamirsiu:liepos 27 diena,16:15val...1270gramu...39cm...sveika mergyte...mano coliuke...
mama spejo tik i pati gala.daktaras priejes paklause:ar noresite pamatyti mergyte?mes ja sutvarkysime.tik jos spalva ne kaip normalaus kudykio,nes ji neikvepe deguonies...as negalejau istarti ne zodzio.sako kad tuo metu man buvo sokas,bet as netikiu...mama pasake:gal nereikia...nepaemiau jos ant ranku,nepaziurejau i veideli,nepalaikiau rankytes...kas as per motina!juk tai mano vaikas!SITO SAU NEATLEISIU NIEKADA...(nors dabar kai pagalvoju jei buciau ja paemus turbut buciau nebeatidavus...)
toliau dar geriau...atejo vyras.abu verkem.akusere tyliai mamoms pasake kad reikia kuo greiciau isrinkti vaikeliui varda,jiems reikia kokius tai popierius sutvarkyt.pas mus neklause,aceit mes soke!tai jos nuejo ir uzrase viena is tokiu kokie ta diena buvo ant kalendoriaus.Žintautė.gyvenime mes tokio vardo nebutume dave savo mergytei.turejom kelis variantus,bet buvom nusprende kai gims tada isrinksim kuris labiausiai tiks prie veidelio.ironiska,mes buvome jo net nemate...tai gal ir gerai kad isrinko kiti.po to mama issiaiskino kad sis vardas reiskia "zinoma tautai"zinoma todel,kad daug tokiu kudykeliu angeliuku yra...
dar veliau jie pradejo snabzdetis apie laidotuves.as surikau:jums cia ka paradas?!jokiu laidotuviu!viskas baigta!nenorejau net laidoti savo vaiko,isivaizduojat!
as nezinojau kad tokius vaikus atiduoda laidojimui.tik veliau man paaiskino kad pagal europos sajungos standartus jau nuo 24sav(mano coliuke buvo 30sav) vaikus mirusius laidoja kaip normalius zmones.zinoma mes galime atsisakyti imti kuneli,tada palaidos nezinia kur kaip nezinoma zmogu arba panaudos studentu eksperimentams.as vos neapsivemiau tai isgirdusi.imam ir kuo greiciau,pasakiau tada...tik turejome ja atiduoti skrodimui,jei norejome suzinoti priezasti...sutikau...
pirmine mirties diagnoze:virksteles patologija.virkstele apsisukus aplink savo asi(pasidaro aiskiau kai paimi virve ir suki ja i viena puse.ji susisuka ir sutrumpeja) tiek,kad susiaurejo ir negalejo pro ja prateketi kraujas.mergyte uzduso...pries tai dar kada jau buvo sutrumpejusi virkstele mergyte bejudedama galejo ja truktelti ir placenta atsoko,nes rado ant placentos kraujo kresuli.sito galima buvo isvengti jei butu istirta vaisiaus kraujotaka,o alytuje tokio aparato nera,bet net jei ir butu istirta kraujotaka toki dalyka pastebeti laiku(ta virksteles uzsisukima)imanoma ypac retais atvejais reikiamu momentu.mes sito momento nesulaukem...o visu visko pradzia ir priezastis yra per daug vaisiaus vandenu,todel ji galejo laisvai ir daug judeti,todel susisuko virkstele,o kodel buvo vaisiaus vandenu pagausejimas atsakyti niekas negalejo(taip ir skamba tos daktares is poliklinikos zodziai:oho tavo vaikas per didelis...vaikas buvo normalaus dydzio,tai nuo vandenu toks didelis pilvas buvo.o kad ji tada butu paziurejusi echoskopu...arba as galejau nubegti kita diena pas kita savo daktare,bet nenubegau).galbut buvo koks vaikelio vidaus organas neissivystes.todel turejome ja atiduoti skrodimui...rezultatai bus rugsejo 10 diena...mane perspejo kad skrodimas gali nieko neparodyti,tada taip ir nesuzinosime kodel buvo vandenu pagausejimas.as manau kad galejo buti nuo skiepu pasiutliges,bet daktarai to nepasakys,nes skiepytis as vistiek privalejau.nestumas ne kontraindikacija tiems skiepams.man taip paaiskino.svarbiausia mano gyvybe,o vaiku as dar galesiu tureti...bet as nenoriu kitu vaiku,as noriu savo mergytes,savo coliukes...nors skiepu varianta kaunas atmete iskart.
mire ji 26 diena...gime 27 diena...palaidojom 31 diena...tik tada mane isleido is ligonines nes butinai norejau dalyvauti laidotuvese...noriu dar parasyti,kad atsitokejus labai norejom su vyru pamatyti savo mergyte.pamatem...3 dienas isgulejusia morge...ir ji man buvo pats graziausias vaikas pasaulyje,baltai aprengta,baltame mazame karstelyje...tik paliesti negalejau...kodel as jos nepaemiau tada gimusios?...
idejome i karsteli du pliusinius zaisliukus.viena isrinko vyras,kita as.po laidotuviu antra diena sugalvojome nusipirkti dar du tokius pacius kad turetume prisiminima.kadangi zaislai buvo pirkti maximoje buvom isitikine kad rasim tokius pacius,bet...nei alytuje,nei vilniuje nei vienoj maximoj neradome nei tokio suniuko nei tokio triusiuko...mama sako gal taip ir turi buti,kad kuo greiciau pamirstume sita kosmara ir kuo maziau daiktu ji mums primintu...bet kaip gali pamirsti?kur beeiciau ka bedaryciau viskas aplink primena ja...tiksliau mane su ja pilvelyje...namai,tevu namai,uosviu namai...
kasdien lankau kapeli,geliu jau net nebera kur deti,senosios kazkaip nevysta...ir kiekviena karta atnesu po prisegama ivairiaspalvi drugeli,nes ji buvo mano drugelis,plazdenantis viduje...
p.s.labai norejau po visko susitikti su ta moterimi apie kuria buvo pasakojusi mama,koleges marti,pasneketi su ja kaip ji stojosi ant koju ir ryzosi antram nestumui ir ja istiko tokia nelaime du kartus...taciau mama paskambino savo kolegei ir suzinojo kad jos marti jau 3men laukiasi vaikelio.trecia karta!nesuprantu is kur tiek ryzto ir stiprybes?!va tokioms moterims reikia statyti paminklus o ne marytem melnikaitem ten kokiom...taigi nusprendeme nedrumsti jai ramybes,nes reikalingos tik teigiamos emocijos.
noriu kad kiek imanoma daugiau moteru suzinotu mano istorija.kad taip gyvenime buna...kad visgi prietarai ne is pirsto lauzti(ne visi aisku),kad mintys materealizuojasi,tampa tikrove jei daznai apie tai galvoji,kad zenklai yra tik reikia juos pamatyti ir kad gyvybe yra labai labai trapi...ypac tokiu mazuciu vaikeliu auganciu musu viduje.ir visos visos jei kada besilaukdamos pajusite sumazejusius,susilpnejusius judesiukus rekite visa gerkle savo daktarams net jei tai ir butu vidurnaktis.as buvau diskretiska,nedraskiau akiu,laukiau kitos dienos kada mane priims.esu taip isaukleta...galbut ta diena ir buvo svarbiausia mano mazylei...bet ta diena as prazliumbiau prie teliko...
jei pries kokius metus tai ka as rasau,buciau perskaicius pati,irgi pagalvociau ar gali taip buti?!gal pas ta mergina per laki vaizduote...deja,kaip bebutu skaudu,buna.ir tikrai nesumelavau ne vieno zodelio.
...gulejau ir laukiau gimdymo.po epiduro neskaudejo nieko.daktarai nusprende kad man ir taip kanciu pakanka.gulejau ir vis galvojau apie ta moteri,apie kuria papasakojo man mama ir kurios atvejis vis neiseidavo man is galvos...tada pagalvojau:va kaip jauciasi moteris gimdydama negyva kudyki...as galvojau apie tai ir mano mintys realizavosi.turbut taip...
is vakaro(kada mums liepe pamiegoti)mes (as,mano vyras ir mama)daug kalbejom.koks gali buti miegas,nors man ir buvo suleista raminamuju.kas butu jeigu butu...gal man tada reikejo daryti ta ir dabar butu kitaip.visi kaltinom save kazkur kazko nepadare.bet jau buvo per velu.
nusprendem kad kai gimdysiu salia bus mama,vyras pasake kad turbut neistvers,as jo labai ir neverciau,pagalvojau,uzteks ir to kad as visame tame turiu dalyvauti.mamos paklausiau ar man lieps ziureti i vaikeli,prisimenu mama pasake:nezinau,manau ne jei pati nenoresi.o ar noretum?tada pasakiau kad turbut ne...bijojau kad tas vaizdas liks man akyse visa gyvenima...SITO SAU NEATLEISIU NIEKADA...
atvaziavo vyro tevai.nelabai norejau kad jie butu(neesame priesai bet tiesiog tuo metu man reikejo artimiausiu zmoniu salia)bet pagalvojau kaip man reikia mamas,taip turbut ir mano vyrui reikia savo tevu...dabar leidzia palatoje buti kiek nori zmoniu.kad ir visa gimine gali susikviest.parasysiu dar ir tai,kad visi kauno kliniku gimdymo skyriaus daktarai,seseles,akuseres,neurologai ir netgi valytojai visi visi elgesi su manim kaip su kokiu prezidentu.viska smulkmeniskai aiskino kas ka dabar darys.ar jums taip gerai,ar nieko netruksta,gal atnest ta ar ana?...nors nei vienam is ju nebuvom dave ne cento...turbut zmones gailejo manes ir bent tiek stengesi padeti savo paslaugumu.aciu jiems uz tai.maloni aplinka nedaug bet palengvino padeti...
buvo apie 16val.akusere gimdyma numate apie 18val.vyrai isejo parukyt,su manimi palatoje liko mama ir anyta.mamai liepiau eiti pavalgyti nes neatsimine kada ka burnoj turejus.likome su anyta.ir tada prasidejo...taip staigiai staigiai.paspaudziau pagalbos mygtuka,subego daktarai,pradejo ruostis...as surikau:pakvieskit mano mama!anyta sako:oj vaikeli tai kur as ja dabar rasiu?PA KVIES KIT!!!surikau...
jau tuoj tuoj...dar minutele...dar sekunde...ir tu ateisi i si pasauli...bet jo nepamatysi,neatmerksi akyciu,neikvepsi oro...su paskutiniu stumimu tave isplese is manes.tada norejau kad sustotu mano sirdis...as rekiau kiek nese plauciai.prisimenu daktaras paklause:ar tau taip skauda?taip,pasakiau,tik ne fiziskai...
pagimdziau gal per kokias 5 minutes...niekada nepamirsiu:liepos 27 diena,16:15val...1270gramu...39cm...sveika mergyte...mano coliuke...
mama spejo tik i pati gala.daktaras priejes paklause:ar noresite pamatyti mergyte?mes ja sutvarkysime.tik jos spalva ne kaip normalaus kudykio,nes ji neikvepe deguonies...as negalejau istarti ne zodzio.sako kad tuo metu man buvo sokas,bet as netikiu...mama pasake:gal nereikia...nepaemiau jos ant ranku,nepaziurejau i veideli,nepalaikiau rankytes...kas as per motina!juk tai mano vaikas!SITO SAU NEATLEISIU NIEKADA...(nors dabar kai pagalvoju jei buciau ja paemus turbut buciau nebeatidavus...)
toliau dar geriau...atejo vyras.abu verkem.akusere tyliai mamoms pasake kad reikia kuo greiciau isrinkti vaikeliui varda,jiems reikia kokius tai popierius sutvarkyt.pas mus neklause,aceit mes soke!tai jos nuejo ir uzrase viena is tokiu kokie ta diena buvo ant kalendoriaus.Žintautė.gyvenime mes tokio vardo nebutume dave savo mergytei.turejom kelis variantus,bet buvom nusprende kai gims tada isrinksim kuris labiausiai tiks prie veidelio.ironiska,mes buvome jo net nemate...tai gal ir gerai kad isrinko kiti.po to mama issiaiskino kad sis vardas reiskia "zinoma tautai"zinoma todel,kad daug tokiu kudykeliu angeliuku yra...
dar veliau jie pradejo snabzdetis apie laidotuves.as surikau:jums cia ka paradas?!jokiu laidotuviu!viskas baigta!nenorejau net laidoti savo vaiko,isivaizduojat!
as nezinojau kad tokius vaikus atiduoda laidojimui.tik veliau man paaiskino kad pagal europos sajungos standartus jau nuo 24sav(mano coliuke buvo 30sav) vaikus mirusius laidoja kaip normalius zmones.zinoma mes galime atsisakyti imti kuneli,tada palaidos nezinia kur kaip nezinoma zmogu arba panaudos studentu eksperimentams.as vos neapsivemiau tai isgirdusi.imam ir kuo greiciau,pasakiau tada...tik turejome ja atiduoti skrodimui,jei norejome suzinoti priezasti...sutikau...
pirmine mirties diagnoze:virksteles patologija.virkstele apsisukus aplink savo asi(pasidaro aiskiau kai paimi virve ir suki ja i viena puse.ji susisuka ir sutrumpeja) tiek,kad susiaurejo ir negalejo pro ja prateketi kraujas.mergyte uzduso...pries tai dar kada jau buvo sutrumpejusi virkstele mergyte bejudedama galejo ja truktelti ir placenta atsoko,nes rado ant placentos kraujo kresuli.sito galima buvo isvengti jei butu istirta vaisiaus kraujotaka,o alytuje tokio aparato nera,bet net jei ir butu istirta kraujotaka toki dalyka pastebeti laiku(ta virksteles uzsisukima)imanoma ypac retais atvejais reikiamu momentu.mes sito momento nesulaukem...o visu visko pradzia ir priezastis yra per daug vaisiaus vandenu,todel ji galejo laisvai ir daug judeti,todel susisuko virkstele,o kodel buvo vaisiaus vandenu pagausejimas atsakyti niekas negalejo(taip ir skamba tos daktares is poliklinikos zodziai:oho tavo vaikas per didelis...vaikas buvo normalaus dydzio,tai nuo vandenu toks didelis pilvas buvo.o kad ji tada butu paziurejusi echoskopu...arba as galejau nubegti kita diena pas kita savo daktare,bet nenubegau).galbut buvo koks vaikelio vidaus organas neissivystes.todel turejome ja atiduoti skrodimui...rezultatai bus rugsejo 10 diena...mane perspejo kad skrodimas gali nieko neparodyti,tada taip ir nesuzinosime kodel buvo vandenu pagausejimas.as manau kad galejo buti nuo skiepu pasiutliges,bet daktarai to nepasakys,nes skiepytis as vistiek privalejau.nestumas ne kontraindikacija tiems skiepams.man taip paaiskino.svarbiausia mano gyvybe,o vaiku as dar galesiu tureti...bet as nenoriu kitu vaiku,as noriu savo mergytes,savo coliukes...nors skiepu varianta kaunas atmete iskart.
mire ji 26 diena...gime 27 diena...palaidojom 31 diena...tik tada mane isleido is ligonines nes butinai norejau dalyvauti laidotuvese...noriu dar parasyti,kad atsitokejus labai norejom su vyru pamatyti savo mergyte.pamatem...3 dienas isgulejusia morge...ir ji man buvo pats graziausias vaikas pasaulyje,baltai aprengta,baltame mazame karstelyje...tik paliesti negalejau...kodel as jos nepaemiau tada gimusios?...
idejome i karsteli du pliusinius zaisliukus.viena isrinko vyras,kita as.po laidotuviu antra diena sugalvojome nusipirkti dar du tokius pacius kad turetume prisiminima.kadangi zaislai buvo pirkti maximoje buvom isitikine kad rasim tokius pacius,bet...nei alytuje,nei vilniuje nei vienoj maximoj neradome nei tokio suniuko nei tokio triusiuko...mama sako gal taip ir turi buti,kad kuo greiciau pamirstume sita kosmara ir kuo maziau daiktu ji mums primintu...bet kaip gali pamirsti?kur beeiciau ka bedaryciau viskas aplink primena ja...tiksliau mane su ja pilvelyje...namai,tevu namai,uosviu namai...
kasdien lankau kapeli,geliu jau net nebera kur deti,senosios kazkaip nevysta...ir kiekviena karta atnesu po prisegama ivairiaspalvi drugeli,nes ji buvo mano drugelis,plazdenantis viduje...
p.s.labai norejau po visko susitikti su ta moterimi apie kuria buvo pasakojusi mama,koleges marti,pasneketi su ja kaip ji stojosi ant koju ir ryzosi antram nestumui ir ja istiko tokia nelaime du kartus...taciau mama paskambino savo kolegei ir suzinojo kad jos marti jau 3men laukiasi vaikelio.trecia karta!nesuprantu is kur tiek ryzto ir stiprybes?!va tokioms moterims reikia statyti paminklus o ne marytem melnikaitem ten kokiom...taigi nusprendeme nedrumsti jai ramybes,nes reikalingos tik teigiamos emocijos.
noriu kad kiek imanoma daugiau moteru suzinotu mano istorija.kad taip gyvenime buna...kad visgi prietarai ne is pirsto lauzti(ne visi aisku),kad mintys materealizuojasi,tampa tikrove jei daznai apie tai galvoji,kad zenklai yra tik reikia juos pamatyti ir kad gyvybe yra labai labai trapi...ypac tokiu mazuciu vaikeliu auganciu musu viduje.ir visos visos jei kada besilaukdamos pajusite sumazejusius,susilpnejusius judesiukus rekite visa gerkle savo daktarams net jei tai ir butu vidurnaktis.as buvau diskretiska,nedraskiau akiu,laukiau kitos dienos kada mane priims.esu taip isaukleta...galbut ta diena ir buvo svarbiausia mano mazylei...bet ta diena as prazliumbiau prie teliko...
Siaubas, kas per istorijos. Nežliumbiant skaityt neįmanoma. Laikykis, praeis viskas per laiką, nes laikas gydo visas žaizdas, tik kad randai sieloj lieka. Žinomas jausmas, tik kažkaip jau nuslinkę praeitin, nes rudenį bus 4 metai, kai irgi netekau kūdikėlio. Bet po visko pastojau ir išnešiojau kitą vaikelį, irgi rudenį jai bus 3 metukai. Jūs irgi sulauksit savo mažylių, tik kantriai kantriai laukit, jie tikrai ateis
QUOTE(allegro @ 2006 08 19, 22:36)
Siaubas, kas per istorijos. Nežliumbiant skaityt neįmanoma. Laikykis, praeis viskas per laiką, nes laikas gydo visas žaizdas, tik kad randai sieloj lieka. Žinomas jausmas, tik kažkaip jau nuslinkę praeitin, nes rudenį bus 4 metai, kai irgi netekau kūdikėlio. Bet po visko pastojau ir išnešiojau kitą vaikelį, irgi rudenį jai bus 3 metukai. Jūs irgi sulauksit savo mažylių, tik kantriai kantriai laukit, jie tikrai ateis
praejo beveik menuo ir as elgiuosi(kartu ir visi kiti)lyg visa tai butu atsitike ne su manim,mintyse visada tie vaizdai,kasdien isgyvenu ta pati netekties jausma,bet kartu visa tai atrodo lyg vakar matytas filmas,kuris man paliko dideli ispudi.nebeverkiu,nesneku apie tai,nesedziu ir neziuriu i viena taska,nuvaziuoju ant kapelio vis reciau ir reciau...pirmomis dienomis po laidotuviu negaledavau atsiplesti nuo kapelio,vaziuodavau i diena po kelis kartus,jausdavau kazkokia trauka,o dabar...nuvaziuoju,sutvarkau,tarsi koki geliu darzeli...ir viskas.tarsi ten nieko mano nera...nebera tos traukos.nesuprantu savo jausmu bet ir papasakoti niekam nemoku.ar tai gerai ar blogai....juk dar nedaug laiko praejo.kartais pykstu ant saves kad man linksma,17 diena buvo mano 25tas gimtadienis,nelaukiau jo bet draugai vistiek atejo pasveikinti ir mes labai gerai praleidom laika...ir vel as jauciuosi kalta kad linksminuosi.isivaizdavau kad man prireiks daugybes laiko kol galesiu nusisypsoti ar bendrauti su zmonemis,eiti i viesas vietas,bet...ar ne per greit viskas vyksta,juk tai mano vaikas,as turiu gedeti...zodziu manau kad kraustausi is proto ir turbut man reikia pagalbos...jus visos rasot kad reikes daugybes laiko kol viskas pasimirs,kol uzsitrauks zaizdos...o man atrodo kad jau viskas.turbut ateity apie vaikus man teks tik pasvajoti,nes kuo toliau tuo labiau man atrodo kad as nesu sutverta motinystei ir todel viskas taip ivyko ir vyksta dabar...
Manau, kad kažkaip tauta yra nustačiusi per ilgus gedėjimo terminus. Jeigu gerai išsikauki, praeina kažkiek laiko ir jauti palengvėjimą, tai reiškia, kad viskas pradėjo grįžti į įprastą vietą. nereikia pergyvent kad šventei gimtadienį, kad juokeisi. Nelaistyk to vaikelio atminimo ašaromis. Geriau šypsokis žvelgdama į debesėlius ir bus lengviau. O po mano netekties tai neužilgo buvo Kalėdos, Naujieji metai, tai irgi kažkaip prašventėm, tikrai nesigraužiau dėl to, kam kampe nežliumbiau. Viskas praeis. Kai po visko sulaukiau mmm, pradėjom planuot kitą vaikiuką ir jau sekančių mmm nebesulaukiau, pasigavau tokią šviesiaplaukę mergytę. Tad nelauk ten jokių 2m ar pusmečio ir greičiau galvok apie kitą už durų laukiantį mažiuką
QUOTE(Melinda @ 2006 08 20, 00:51)
praejo beveik menuo ir as elgiuosi(kartu ir visi kiti)lyg visa tai butu atsitike ne su manim,mintyse visada tie vaizdai,kasdien isgyvenu ta pati netekties jausma,bet kartu visa tai atrodo lyg vakar matytas filmas,kuris man paliko dideli ispudi.nebeverkiu,nesneku apie tai,nesedziu ir neziuriu i viena taska,nuvaziuoju ant kapelio vis reciau ir reciau...pirmomis dienomis po laidotuviu negaledavau atsiplesti nuo kapelio,vaziuodavau i diena po kelis kartus,jausdavau kazkokia trauka,o dabar...nuvaziuoju,sutvarkau,tarsi koki geliu darzeli...ir viskas.tarsi ten nieko mano nera...nebera tos traukos.nesuprantu savo jausmu bet ir papasakoti niekam nemoku.ar tai gerai ar blogai....juk dar nedaug laiko praejo.kartais pykstu ant saves kad man linksma,17 diena buvo mano 25tas gimtadienis,nelaukiau jo bet draugai vistiek atejo pasveikinti ir mes labai gerai praleidom laika...ir vel as jauciuosi kalta kad linksminuosi.isivaizdavau kad man prireiks daugybes laiko kol galesiu nusisypsoti ar bendrauti su zmonemis,eiti i viesas vietas,bet...ar ne per greit viskas vyksta,juk tai mano vaikas,as turiu gedeti...zodziu manau kad kraustausi is proto ir turbut man reikia pagalbos...jus visos rasot kad reikes daugybes laiko kol viskas pasimirs,kol uzsitrauks zaizdos...o man atrodo kad jau viskas.turbut ateity apie vaikus man teks tik pasvajoti,nes kuo toliau tuo labiau man atrodo kad as nesu sutverta motinystei ir todel viskas taip ivyko ir vyksta dabar...
Visas tavo šis elgesys yra visiškai normalus ir tikrai nereikia savęs kaltinti, kad linksminiesi, šypsaisi ir bendrauji su žmonėmis. Negali gi amžinai sėdėti vienoje vietoje ir be paliovos verkti. Kad nebėra traukos mano manymu irgi visai normalu, nes ten liko tik mūsų angeliukų kūneliai, aš jau irgi nebejaučiu traukos, kiekvieną savaitgalį važiuoju tik iš įpročio, kad reikia pamerkti šviežių gėlyčių ir aptvarkyti. Tai dar tikrai nereiškia, kad nesi sutverta motinystei ir nemylėsi kitų savo vaikučių. O kodėl taip įvyksta niekas niekada į tai neatsakys. Taigi nereikia savęs graužti, kad atsigauni po tokio smūgio.
Tikrai tave MELINDA užjaučių perskaičiau tavo istorija su ašaromis ypač kai mano angeliukas 1mėn.2sav. miega ant rankų.Vis pagalvoju kad bejo nebūtų prasmės gyventi jis juk visas pasaulis.Manau kad šis pasaulis būna kitiems negailestingas ir šlykštus gyvenimas,taip manau kai palaidojau savo mylimą tėvą.Tu labai stipri mama ir moteris.LINKIU KAD JUMS NUSIŠIPSOTŲ IR JUS IŠGIRSTUMĖT SAVO VAIKO JUOKĄ.
zinot,jau galvojau kad po truputeli atsigaunu po viso sito...bet...kaskart isejus man i viesuma vis uzsiraunu ant kokiu pazystamu kurie nieko nezino ir su dziaugsmu akyse klausia:o!tai su kuo sveikinti?mergyte ar berniukas?tokiu klausimu nuzudo mane vel ir vel is naujo...arba kad ir tarp draugu sedint snekant vis kas nors uzsimirses kad kazkas panasaus ivyko leptelna koki sakini apie vaikus negimstancius ir pan...iskart apsipilu asaromis ir tiesiog balsu pradedu bliauti(nes nebegeriu tu tableciu)...o jei dar ko nors paragavus is alkoholiniu gerimu...draugai aisku,pasimeta,pradeda atsiprasineti,bet jie gi del nieko nekalti...jiems tai nesuvokiama ir jie tiesiog negalvoja apie tai diena nakti kaip as.jie atsipalaiduoja,nes mato kad as gerai jauciuosi ir uzsimirsta.tada neberenka sakiniu ir gaunasi kaip gaunasi.jiems pasidaro labai negera kad kazka ne taip pasake, man negera kad susigadina visas vakaras.tiesiog nusprendziau nekelti kojos is namu...tegu viskas pasimirsta jiems...as asmeniskai noreciau isvaziuoti gyventi i kita sali ar miesta kur niekas manes nepazysta,nezino kas as ir kas man nutiko,kad nieko niekada neklausinetu...anksciau apie tai galvojau,bet buvo del ko kurti ateiti cia,o dabar nera...dabar isvis nematau del ko ka nors daryti,nes viskas kas buvo daroma pries tai buvo daroma del tos mazutes gyvybes kuri ruosesi ateiti i si pasauli,bet deja,jai nepavyko.nepavyko mums abiems.vyras kategoriskai atsisako isvaziuoti...nebezinau ka daryti.galvoju kad reiketu man vienai viska mesti ir isvaziuoti.mano vyras labai geras ir mane myli,bet man jo gaila matant ji salia manes nelaiminga.jis susitaike su viskuo,o as ne!ir nezinau ar kada galesiu.o jei nesusitaikysiu kentes jis...gal duoti jam galimybe pradeti normalu gyvenima is naujo...su kita moterimi,su kuria jam pavyktu susilaukti vaiku ir susitvarkyti savo gyvenima kaip jis nori...is tikruju jau nebezinau ka man daryti...
QUOTE(Melinda @ 2006 08 23, 01:42)
zinot,jau galvojau kad po truputeli atsigaunu po viso sito...bet...kaskart isejus man i viesuma vis uzsiraunu ant kokiu pazystamu kurie nieko nezino ir su dziaugsmu akyse klausia:o!tai su kuo sveikinti?mergyte ar berniukas?tokiu klausimu nuzudo mane vel ir vel is naujo...arba kad ir tarp draugu sedint snekant vis kas nors uzsimirses kad kazkas panasaus ivyko leptelna koki sakini apie vaikus negimstancius ir pan...iskart apsipilu asaromis ir tiesiog balsu pradedu bliauti(nes nebegeriu tu tableciu)...o jei dar ko nors paragavus is alkoholiniu gerimu...draugai aisku,pasimeta,pradeda atsiprasineti,bet jie gi del nieko nekalti...jiems tai nesuvokiama ir jie tiesiog negalvoja apie tai diena nakti kaip as.jie atsipalaiduoja,nes mato kad as gerai jauciuosi ir uzsimirsta.tada neberenka sakiniu ir gaunasi kaip gaunasi.jiems pasidaro labai negera kad kazka ne taip pasake, man negera kad susigadina visas vakaras.tiesiog nusprendziau nekelti kojos is namu...tegu viskas pasimirsta jiems...as asmeniskai noreciau isvaziuoti gyventi i kita sali ar miesta kur niekas manes nepazysta,nezino kas as ir kas man nutiko,kad nieko niekada neklausinetu...anksciau apie tai galvojau,bet buvo del ko kurti ateiti cia,o dabar nera...dabar isvis nematau del ko ka nors daryti,nes viskas kas buvo daroma pries tai buvo daroma del tos mazutes gyvybes kuri ruosesi ateiti i si pasauli,bet deja,jai nepavyko.nepavyko mums abiems.vyras kategoriskai atsisako isvaziuoti...nebezinau ka daryti.galvoju kad reiketu man vienai viska mesti ir isvaziuoti.mano vyras labai geras ir mane myli,bet man jo gaila matant ji salia manes nelaiminga.jis susitaike su viskuo,o as ne!ir nezinau ar kada galesiu.o jei nesusitaikysiu kentes jis...gal duoti jam galimybe pradeti normalu gyvenima is naujo...su kita moterimi,su kuria jam pavyktu susilaukti vaiku ir susitvarkyti savo gyvenima kaip jis nori...is tikruju jau nebezinau ka man daryti...
Melinda, nedrįsk net galvoti, kad tu negali susilaukti kūdikio. Kaip man gydytojas sakė, tai nelemtas atsitiktinumas ir tokie atvejai beveik nesikartoja. Tu dar turėsi kleckiuką ir gal ne vieną, tik nepalūžk, laikykis. Ar pavyks susitaikyti su tuo, sunku pasakyti, nes aš ir pati kol kas su tuo nesusitaikiau, bet stengiuosi gyventi toliau. Kad ir kaip sunku, mūsų angeliukai visada gyvens mūsų širdyse. Taigi dėl to tikrai neverta griauti savo šeimos ir net nemastyk apie tai. Be to yra sakoma angelai grįžta, kas tuo tiki, taigi suteik savo angeliukui šansą. Ir stenkis būti stipri, juk turi gyvenimas ir mums nusišypsoti.
