Kūdikėlio mirtis. Kaip išgyventi?

Narajana,nesakau to zodzio "uzjauciu",nes puikiai zinau kad jis nepadeda ir nepades...vos pries gera menesi patyriau ta pati tik kitoje situacijoje(gal skaitei).bet is tikruju situacija nera svarbu,tavo vaikelis mire ir niekas kitas neturi reiksmes...ne dalele mirsta,as,pavyzdziui,miriau kartu su savo dukrele...bet,vel grizau i gyvenima del vyro,del kitu mylimu zmoniu...patikek,buvo baisiu minciu mano galvoje,labai baisiu,bet visas jas pavyko nuvyti i sali ir tik artimuju deka.zinau kad skauda,be proto,be galo,atrodo kad tas skausmas sues gyva...nesinori nei valgyt,nei miegot,nei dar kazka daryt.atrodo guletum ir ziuretum i viena taska kol proto neteksi...galiu patarti tik tai kas man padejo:as verkiau,verkiau labai daug,kasdien eidavai prie kapelio ir verkdavau,prabudavau ten po kelias valandas.prisileisdavau tik tevus ir vyra,niekur is namu neidavau tik kai sutemdavo ant kapu...bet po poros savaiciu beveik per prievarta pas mus isiverze draugai,ir tiktai tas bendravimas su jais,buvimas tarp zmoniu,snekejimas sitame forume padejo man islysti i sviesa.buvo daug skaudziu akimirku kai zmones pamate be pilvo klausdavo kas gi gime,su kuo sveikint ir t.t.bet kai susitaikiau as su savo mazytes mirtimi nebebuvo taip sunku.pasakysiu turbut tai ka tau visi daug kartu sake.pades tik laikas.zinau,kad sitie zodziai dabar atrodo kaip keiksmazodis,bet tik laikas pades apgyti zaizdoms.tik jis...
nevenk zmoniu,draugu,kuo greiciau islysi i viesuma tuo greiciau prisiversi susitaikyti su esama situacija.gal ziauriai skamba,bet man tai padejo.
zinau kad dabartine stadija yra tokia, kai ieskai kas kaltas,klausi del ko taip ivyko butent man,as taip laukiau sio vaikelio ir t.t.t.t.t.daug klausimu i kuriuos atsakymo nera...deja nera.ir nuo to dar sunkiau pasidaro.gedejimo stadiju yra daug ir visas jas reikes isgyventi...po ju po truputi prades viskas deliotis i senas vietas,gyvenimas vel stos i senas vezias,bet jau niekada nebus taip kaip buvo...ypac skaudu kai prarandi savo pirmagimi.mano mergyte man irgi buvo pirma ir be proto laukiama visu...kito vaikelio dar neplanuojam,bet sitame forume visos mamos is asmenines patirties pataria,kad tik kitas mazylis pades visiskai atsistoti ant koju ir vel sypsotis.taigi as gyvenu tik ta mintim kad galbut greitu laiku ir mes su vyru pabandysim dar karta kai tik praeis puse metu(tiek liepe palaukti daktarai).bet zinau kad tu apie tai net ir pagalvoti bijai...kaip as suprantu tave,patikek...gyvenimas yra sudetingas dalykas,bet jis mums duotas tik vienas ir reikes ji kazkaip nugyventi.o kad galeciau kaip nors palengvinti tavo skausma...
jei gali parasyk man is kurio tu miesto kad sitaip nezmoniskai elgiasi daktarai tokia sunkia minute...
P.S.mes irgi vezemes savo mazyte karstelyje vienoje masinoje tiesiai i kapines...negalima to jausmo aprasyti,ji reikia pajausti kad suprastum...kad suprasti ka tau reiskia tavo vaikas...
laikykis,mazute...stiprybes jums su vyru.laikykites vienas uz kito.tikiu kad viens kitam padesite isgyventi sia baisia netekti....oj kaip as tave suprantu ir verkiu kartu su tavimi.rasyk kada tik noresi pasikalbeti

rasau visoms kas seke mano istorija ir isgyvenimus:si treciadieni vaziuoju i kauna suzinoti skrodimo rezultatu...labai labai bijau ir tikiuosi kad man pasakys kokia nors diagnoze,bet kokia,del ko mano mergyte mire mano pilvelyje...nes jei pasakys kad ji buvo visiskai sveika ir jie nezino priezasties(mane perspejo kad toks atsakymas gali buti)........as nezinau kas tada bus,ka man reikes daryti ir ka galvoti apie ateiti.bijau kad negalesiu pasiryzti kitam vaikeliui...labai labai bijau...

Sveikos bendro skausmo suvienytos mamytės.
Aš irgi jau du mėnesiai (vakar buvo), kaip praradau savo vaikutį. Viena mano draugė šioje temelėje jau rašė apie mane. Gimė sūnutis 24 nėštumo savaitę, deja išgyveno tik 5 dieneles.
Vakar užtikusi šią temelę, skaičiau ir dar kartą pergyvenau visą tą siaubą. Be galo užjaučiu visas patyrusias tokią netektį. Žodžiais nedaug apsakysi, tiesiog visas Jus stipriai stipriai apkabinu mintimis ir širdies rankomis.
Nežinau kaip Jūs, bet aš tikiu, kad kitąkart tikrai VISKAS BUS GERAI! Gal visgi ne veltui tokį slapyvardį išsirinkau
Nemanau, kad reikia skubinti įvykius, t.y. kuo greičiau pradėti lauktis, bet tikrai žinau, kad atėjus laikui, kai sutvirtėsiu tiek fiziškai, tiek emociškai, dar vienas vaikutis bus didžiulė paguoda ir džiaugsmas. Man yra lengviau, nes aš turiu puikią dukrytę, kuriai greit bus 2 metukai.
Priešingai nei kažkuri rašėte aš visai nenoriu grįžti į darbą ir negrįžau, išėjau vaiko priežiūros atostogų iki 3 metų. Noriu kad nusistovėtų mintys. Noriu daugiau laiko skirti šeimai ir sau. Ką tik persikraustėme į Alytų, dar vis pakuoju daiktus, taigi darbo turiu per akis, ir mintys liūdnos ne taip lenda. Dabar džiaugiuosi, kad bus daugiau laiko, nes mano gyvenimo tempas buvo per didelis. Tiesiog malonu ryte ramiai gerti kavą, žiūrėti "Daktarę Kvin", žaisti su dukryte, laukti grįžtančio iš darbo vyro arba tiesiog ramiai siūti sagą. Noriu gyventi šia diena ir tikėti gera ateitim.
Visoms linkiu, kad tie randai gytų, gal kam lėčiau, kam greičiau, bet neaitrinkite pačios sau tų žaizdų, padėkite sau atsitiesti. Juk pačios jaučiam, kas mums gali geriausiai padėti. Priimkime ir kitų žmonių pagalbą. Viskas, kas tik padeda yra gerai. Nesmerkime savęs dėl to kad nuoširdžiai nusikvatojome. Dar linkiu ir sau ir Jums atleisti sau, kad taip atsitiko ir neieškoti priežasčių "ką aš padariau ne taip". Deja, kol kas man tai dar sunkiausia...

Narajana, laikykis. Jokie užuojautos žodžiai nepadės, teks išgyventi tą skausmą ir neviltį. Bus tikrai sunku, bet mes privalome nepasiduoti. Puikiai suprantu ką tu išgyveni, puikiai žinau tuos lakstymus į ligoninę į reanimaciją, operacijos pabaigos laukimą ir tuos žodžius, kurie sudaužo bet kokią viltį ir tikėjimą. Bet neleisk, kad liūdesys ir neviltis tave užvaldytų.



Stenkis nesinervuoti, kad ir koks bebūtų atsakymas. Bet kokiu atveju turbūt nebus lengva pasiryžti kitam vaikučiui, bet reikia tikėti geriausiu. Aš tai taip ir nesužinojau tikslios priežasties, dėl ko viskas įvyko. Gydytojai pareiškė, kad greičiausiai kokia nors infekcija ir tuom visi tyrimai pasibaigė.

sveikos mielosios mamytes, palaikau mintimis visas, kurioms skaudu, skaitydama jusu istorijas, patyriau soka, verkiau, daug masciau.....jus labai stiprios....linkiu Jums ramybes..
idomu kokie rezultatai is Melindos puses,,,,labai graziai parase moteris slapyvardziu Bus gerai...sveikatos JUMS visoms.

Va aš irgi vis pagalvoju, kaip ten Melindai vakar sekėsi, ką sužinojo.

sveikos mergytes
vakar vaziavau i kauna ir labai jaudinausi visa kelia,bet vis neapleido nuojauta kad nieko nesuzinosiu(kaip ir visa laika nuo dukrytes mirties ir gimimo).taip ir buvo.patologines anatomijos skyriaus daktaras,kuris dare skrodima,paaiskino kad buvo akuseriu-ginekologu tarybos posedis del mano atvejo,bet priezasties nera.skrodimas parode kad mergyte visiskai sveika ir issivyste visi organai.lape su isvadomis parasyta kad ji mire del virksteles uzsisukimo,o virkstelei uzsisukti palankias salygas sudare vaisiaus vandenu pagausejimas,o kodel ju pagausejo,visas zinomas 3 priezastis daktarai atmete(mano tyrimai buvo geri,vaikelis neapsigimes,infekcijos pozymiu nerasta).tiesiog ju pagausejo ir tiek...todel as manau ir tai butu logiskiausias atsakymas,kad viska padare tie skiepai nuo pasiutliges.sio varianto jie nei atmeta nei palaiko,nes poveikis nera istirtas...vadinasi taip iseina kad savo vaika as pati pasmerkiau mirciai eidama skiepytis,nes man taip liepe.o galejau neiti...bet man nieks deramai nepaaiskino,kokios gali buti pasekmes.nebezinau ka sioje istorijoje kaltinti,ar nekaltinti nieko,dziaugtis kad priezastis neaiski ar ne...aceit ateityje galiu drasiai lauktis vaiku nes jie pas mane sveiki,o vandenu gali pagauseti kiekvienai,o prieaztys ZINOMOS tik 3...o kiek ju nezinomu???kur ritasi pasaulis ir kuriame mes amziuje gyvename?as jau pavargau ir galvoti.taip norejau zinoti teisybe,o jos ,pasirodo,nera...ji neaiski,nera istirta...ir vis man skamba alytaus poliklinikos daktares,kuri aceit mane ziurejo,zodziai:tavo vaikas per didelis,po poros savaiciu pasirodyk kitai savo daktarei.......o juk tai buvo tie vandenys,ne vaikas per didelis....galeciau ja paduoti i teisma,bet tai rekstu skausminga kapstymasi po praeiti,o man jau nebe taip skauda,jau lyg ir susitaikiau...bet is kitos puses jauciuosi taip,lyg isduociau savo dukryte...ar galima palikti viska taip kaip yra???
as jau nekalbu apie ryzimasi lauktis kito vaikelio.pas jokia alytaus ginekologe negalesiu niekada gyvenime kelti kojos.stai kaip daktaru abejingumas ir nekompetencija zaloja zmogaus gyvenima,ir per pacia skaudziausia vieta-vaikus.tai ar galima visa tai palikti taip kaip yra,tiesiog DIEVO(jei jis isvis yra)valioje???????atsakykit man,jus esat protingos moterys,protingesnes uz bet kuri sundaktari...(netiketai sove tokia mintis i galva:kazin ar nors viena ginekologe yra atsivertusi si puslapi?)

Skaitau sita puslapi ir taip sirdi spaudzia Niekad neuzmirsiu tos nakties pries dvylika metu,kai vezem mano sese i KMUK,o jos pilvely jau buvo mazas lavonelis Irgi del daktaru kaltes,nes jie vis girdejo sirdutes plakima,o leliukas jau buvo trys dienos,kaip mires...Pati nesenai susilaukiau dukrytes,bet paskutiniai nestumo menesiai visi praslinko persmelkti baimes,kad tik mano pupai nieko nenutiktu.
Noriu palinket visom stiprybes ir tikejimo,kad viskas bus gerai.Mano sese dabar turi du sveikiausius vaikucius Tikekit,kad ir jus viena diena aplankys tie mazi sviesos spinduleliai

Dėl vaisiaus vandenų...
Mane tikrino 2 geros gydytojos Kaune, viena prižiūrėjo nuolat ir sakė, labai jau didelis tavo vaikelis, visas ribas jau praaugot, o pas mane iš tikrųjų buvo vaisiaus vandenų tiek, kad reikėdavo nutraukinėti per 10 d. 1 kartą ir dėl to turėdavau važiuoti į Vilnių. Dėl to didėjo rizika, kad atšoks placenta, aišku po kelių kartų tai ir įvyko, bet stengiausi kuo ilgiau išsilaikyti, kad mano Mažutis galėtų kuo daugiau subręsti. Beje, Mažiukas gimė vos 2200 gr (37 sav), tai ar didelis Vaikelis. Jos nieko nemato ir neatsakingai žiūri...

Sveika, Melinda. Noriu paklaust, tu rašei, kad dėl per didelio vandenų kiekio yra 3 priežastys. Gal gali parašyti kokios. Pas mane irgi buvo per daug vandenų, todėl viskas liūdnai pasibaigė. Tik maniškis vaikiukas mirė būdamas 36 savaičių. Gydytoja, pas kurią lankiausi irgi sakė, kad „pas tave tikriausiai per daug vandenų, bet gal bus viskas gerai“ ir užregistravo po 10 dienų echoskopijai , kurios jau nebereikėjo.. O jei tada būtų susirūpinusi, gal būtų buvę dar viskas gerai. Genetikai irgi nieko konkretaus nepasakė, tik liepė sekančio nėštumo metu apsilankyti. O kadangi jau turiu vieną sveiką vaiką, tai genetiškos ligos lyg ir atkrenta (labai stebėjausi, kad genetikai pagrinde užsifiksavo „ar mes su vyru ne giminės“, net kelis kartus- lyg netikėdami klausinėjo.....)

sveikos, apgailestauju del gauto tokio atsakymo (melindai). Del daktaru tai Lietuvoje totalus absurdas. Kai as pastojau buvo 11 savaiciu, buvau gryzusi i Lietuva atostogu, mama suorganizavo nuejima i klinikas pas gera specialista ir zinot ka ji man pasake: Tavo vaisius tikriausiai nesivysto....vaziuok issitirk krauja, gali buti persileidimas.....nutariau gimdyti Airijoje ir turiu sveika 7 men., mergyte...o juk daviau jai pinigus....nesitiki, kad uzsienyje nereikia moketi daktarams, tai ju darbas...kada pas mus tai supras?

vilda, tikrai nenoriu būti blogu pranašu, tačiau jei tik yra bent menkiausia prielaida, netamesk genetinių priežasčių galimybės.... kalbu iš asmeninės patirties - kai prieš 8 metus gimė mano antrasis leliukas, teišgyvenęs tris savaites, jo mirties priežastys buvo genetinės... o tuo tarpu jau augo pirma sveika mergaičiukė, tad genetiniu požiūriu antrojo nėštumo metu manęs net netyrė...
turėjus bent vieną nenormalų nėštumo ar gimdymo atvejį kitą kartą jau reikia maksimaliai save iš visų pusių stebėti...