Jolaxus, na tikrai ne paguodei, bet nerimą sukėlei.... Nors paguodos ir nereikėjo. Jei aš taip galvočiau, kad ir ateityje bus blogai, tai ir gyventi nebesinorėtų. Yra toks posakis kas buvo vieną kartą, nebūtinai turi būti ir antrą. Žiūrint į tavo parašą, kiek suprantu, tu trečiam kartui taip ir nepasiryžai. Kaip matai, ne viena palaidojo savo kūdikėlius, o po to vėl susilaukė sėkmingai, ir ne vieną vaikutį. Aišku, aš nesu 100 proc. įsitikinusi, kad bus viskas gerai, ir tikrai lankysiuos pas genetikus sekančio nėštumo metu, bet jei manysiu ir save nuteikinėsiu, kad bus blogai, tai kaip tada ir kam begyventi. O ir genetikai genetinio susirgimo pas mus jokio nerado. Kaip ir dažniausiai (kaip įsitikinau) priežastis neaiški. Pagaliau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano.
QUOTE(Melinda @ 2006 09 14, 23:32)
...todel as manau ir tai butu logiskiausias atsakymas,kad viska padare tie skiepai nuo pasiutliges.sio varianto jie nei atmeta nei palaiko,nes poveikis nera istirtas...vadinasi taip iseina kad savo vaika as pati pasmerkiau mirciai eidama skiepytis,nes man taip liepe.o galejau neiti...bet man nieks deramai nepaaiskino,kokios gali buti pasekmes.
Mane irgi nėštukę skiepino nuo pasiutligės...nes įkando šuo.buvau kokiam 7 mėn....bet mano atveju viskas baigesi laimingai
QUOTE(vilda @ 2006 09 15, 10:41)
Jolaxus, na tikrai ne paguodei, bet nerimą sukėlei.... Nors paguodos ir nereikėjo. Jei aš taip galvočiau, kad ir ateityje bus blogai, tai ir gyventi nebesinorėtų. Yra toks posakis kas buvo vieną kartą, nebūtinai turi būti ir antrą. Žiūrint į tavo parašą, kiek suprantu, tu trečiam kartui taip ir nepasiryžai. Kaip matai, ne viena palaidojo savo kūdikėlius, o po to vėl susilaukė sėkmingai, ir ne vieną vaikutį. Aišku, aš nesu 100 proc. įsitikinusi, kad bus viskas gerai, ir tikrai lankysiuos pas genetikus sekančio nėštumo metu, bet jei manysiu ir save nuteikinėsiu, kad bus blogai, tai kaip tada ir kam begyventi. O ir genetikai genetinio susirgimo pas mus jokio nerado. Kaip ir dažniausiai (kaip įsitikinau) priežastis neaiški. Pagaliau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano.
žinai, nepasiryžau visą tą laiką... tačiau kaip tik dabar labai labai labai stipriai apie tai galvoju, nors būčiau jau ne jauna mamytė, o greičiau dabar "madinga" pabuvusi
neveltui gal ir čia šmirinėju, gal ieškau padrąsinimo sau, kad būna ir gražių istorijų... kartu norisi ir kitas perspėti, kad pasitaiko, oi kaip pasitaiko atrodytų lygioj vietoj tokių dalykų, kurių ir priešui nelinkėtum.......bet mes, moterys, stiprioji žmonijos pusė, tik mes galim pergyventi tokius skausmus ir vėl atsitiesti...
būkit stiprios, mamytės, tikrai gi būna gražių istorijų
QUOTE(Lotavita @ 2006 09 15, 12:12)
Mane irgi nėštukę skiepino nuo pasiutligės...nes įkando šuo.buvau kokiam 7 mėn....bet mano atveju viskas baigesi laimingai
jei tau leido imunoglobulina tada ir turejo viskas buti gerai,bet man leido vakcina 5 kartus...ir nieko neaiskino,nes turbut zinojo pabaiga,bet vistiek liepe skiepytis nes toks ju darbas...o man joks suo neikando,as tik paglosciau savo suni,kuris pries daugiau nei para laiko buvo susipjoves su pasiutuse kiaune...tai koks procentas kad as buciau uzsikretus ta pasiutlige?
Papildyta:
QUOTE(jolaxus @ 2006 09 15, 12:59)
žinai, nepasiryžau visą tą laiką... tačiau kaip tik dabar labai labai labai stipriai apie tai galvoju, nors būčiau jau ne jauna mamytė, o greičiau dabar "madinga" pabuvusi neveltui gal ir čia šmirinėju, gal ieškau padrąsinimo sau, kad būna ir gražių istorijų... kartu norisi ir kitas perspėti, kad pasitaiko, oi kaip pasitaiko atrodytų lygioj vietoj tokių dalykų, kurių ir priešui nelinkėtum.......
bet mes, moterys, stiprioji žmonijos pusė, tik mes galim pergyventi tokius skausmus ir vėl atsitiesti...
būkit stiprios, mamytės, tikrai gi būna gražių istorijų
neveltui gal ir čia šmirinėju, gal ieškau padrąsinimo sau, kad būna ir gražių istorijų... kartu norisi ir kitas perspėti, kad pasitaiko, oi kaip pasitaiko atrodytų lygioj vietoj tokių dalykų, kurių ir priešui nelinkėtum.......bet mes, moterys, stiprioji žmonijos pusė, tik mes galim pergyventi tokius skausmus ir vėl atsitiesti...
būkit stiprios, mamytės, tikrai gi būna gražių istorijų
as gal ir nejautriai parasysiu,bet toms kas turi pirmagimius,tikrai lengviau,ir pasiryzti kitam maziukui, manau,lengviau.juk kad ir kiek turi vaiku(zinoma be tokios skaudzios patirties kaip musu),pirmas visada buna isimintiniausias,mylimi vienodai,bet pirmagimis yra pirmagimis,bent man taip sako mama ir tetos ir daugelis kitu moteru...o cia tokia patirtis su pirmagimiu,juk tokie prisiminimai apie pirmaji gimdyma niekada neuzsimirs ir nera ju kuo pakeisti,kaip toms moterims,kuriu pirmagimiai sveikuteliai vaikuciai...negerai taip jaustis,bet as jums taip pavydziu...jus galite apsikabinti juos kai uzplaukia juodos mintys,o man lieka apsikabinti tik katina:)kuri vyras parnese kad neliudeciau kai jis darbe:)
gal ir bus ateityje graziu istoriju,bet puse ju tikrai visada uzgos sitos istorijos prisiminimai.ir kasdien vis isgyvenu ta pati...
Papildyta:
QUOTE(vilda @ 2006 09 15, 09:32)
Sveika, Melinda. Noriu paklaust, tu rašei, kad dėl per didelio vandenų kiekio yra 3 priežastys. Gal gali parašyti kokios. Pas mane irgi buvo per daug vandenų, todėl viskas liūdnai pasibaigė. Tik maniškis vaikiukas mirė būdamas 36 savaičių. Gydytoja, pas kurią lankiausi irgi sakė, kad pas tave tikriausiai per daug vandenų, bet gal bus viskas gerai ir užregistravo po 10 dienų echoskopijai , kurios jau nebereikėjo.. O jei tada būtų susirūpinusi, gal būtų buvę dar viskas gerai. Genetikai irgi nieko konkretaus nepasakė, tik liepė sekančio nėštumo metu apsilankyti. O kadangi jau turiu vieną sveiką vaiką, tai genetiškos ligos lyg ir atkrenta (labai stebėjausi, kad genetikai pagrinde užsifiksavo ar mes su vyru ne giminės, net kelis kartus- lyg netikėdami klausinėjo.....)
priezastys zinomos yra tokios:jei vaikutis apsigimes,jei mamytes kraujas blogas(gal nesciuju diabetas),slapimo tyrimas blogas ar tepinelis blogas(cia viena priezastis-motinos tyrimai),ir gali buti kokia infekcija(bet irgi nelabai supratau kokia).dar gali buti kokia pilvo trauma nestumo metu,bet tai daugiau sukelia placentos atsidalijima...tiek as suzinojau kaune
QUOTE(Melinda @ 2006 09 15, 16:27)
Beana,o kaip tu ir tavo pilvukas gyvenat?kaip jauciates?kaip tavo nuotaikos?kiek jau dabar laiko?:)papasakok jei nesunku,man labai labai idomu:)
Jaučiuosi plius minus normaliai. Na, tik silpnumas baisiai kankina, nors kraujas ir geras. Šiuo metu man beveik 17 sav. Kitą penktadienį jau eisiu pas genetikus, ir laukiu, ir truputį neramu ant širdies. Vis dar laukiu judesiukų, bet mano žirniukas neskuba su manimi sveikintis
Atrodo, kad esu nėščia jau visą amžinybę. Sunku džiaugtis nėštumu, kai kankina sunkios mintys, bet dėl mažiuko ištversiu viską.Melinda, nepasiduok ir tu. Ne tu viena nežinai tikslios priežasties, aš iki šiol nesu tikra, kad ta priežastis (kurios neišsiaiškino) nepakiš man vėl kojos. Bet vistiek iki paskutinės minutės tikėsiu, kad viskas bus gerai. O be to tam mes čia ir esam, kad kiek įmanoma viena kitą palaikytume ir padėtume
Turi juk ir mums nusišypsoti likimas.
QUOTE(beana @ 2006 09 15, 23:05)
Jaučiuosi plius minus normaliai. Na, tik silpnumas baisiai kankina, nors kraujas ir geras. Šiuo metu man beveik 17 sav. Kitą penktadienį jau eisiu pas genetikus, ir laukiu, ir truputį neramu ant širdies. Vis dar laukiu judesiukų, bet mano žirniukas neskuba su manimi sveikintis Atrodo, kad esu nėščia jau visą amžinybę. Sunku džiaugtis nėštumu, kai kankina sunkios mintys, bet dėl mažiuko ištversiu viską.
Melinda, nepasiduok ir tu. Ne tu viena nežinai tikslios priežasties, aš iki šiol nesu tikra, kad ta priežastis (kurios neišsiaiškino) nepakiš man vėl kojos. Bet vistiek iki paskutinės minutės tikėsiu, kad viskas bus gerai. O be to tam mes čia ir esam, kad kiek įmanoma viena kitą palaikytume ir padėtume Turi juk ir mums nusišypsoti likimas.
Atrodo, kad esu nėščia jau visą amžinybę. Sunku džiaugtis nėštumu, kai kankina sunkios mintys, bet dėl mažiuko ištversiu viską.Melinda, nepasiduok ir tu. Ne tu viena nežinai tikslios priežasties, aš iki šiol nesu tikra, kad ta priežastis (kurios neišsiaiškino) nepakiš man vėl kojos. Bet vistiek iki paskutinės minutės tikėsiu, kad viskas bus gerai. O be to tam mes čia ir esam, kad kiek įmanoma viena kitą palaikytume ir padėtume
Turi juk ir mums nusišypsoti likimas.oj kaip as noriu patiketi tavo zodziais ir tik jais tiketi visada...bet,kaip pati sakai,atrodo kad nestumas trunka visa amzinybe,o dar tik 17 sav.tikiu taip ir man atrodys jei tik bus antras nestumas,nes dabar galvojant apie antra vaikuti viska nuodugniai apgalvoti turiu,ne taip kaip pirma karta,netyciukas ir viskas:)ir kada noretum,ir kaip gali buti,ir pagerti folio rugsties pries pastojant,mesti rukyti(rukau dabar kaip kaminas,taip pradejau po dukrytes mirties
)ir visgi dabar zinau,kad ir kaip noretum ne visada viskas baigiasi laimingai ...bet tikiu kad kai tik pradesiu dirbti ir uzdirbsiu kitam vaikuciui dekreta butinai pabandysim su vyru:)zinok,kad labai labai dziaugiuosi del taves,tikiu kad viskas bus gerai ir semiuosi is taves energijos, optimizmo ir ryzto:)linkejimai tavo zirniukui:)
P.S.gal jau sake kas pas tave pilvuky?:)mazdaug nuo 16 sav.pradeda matytis jei leidzia padetis kudykelio(kiek zinau)...
Lauktis vaikelio po pirmojo netekties labai sunku,į kiekvieną dilgtelėjimą reaguoju skausmingai,panikuoju,neduodu ramybės gyd,pastoviai skambinėju.Bet ,mielos mamytės,žinokit,jeigu ne vaikelis mano pilvely aš būčiau jau turbūt išprotėjus ,tik jis suteikė vilties ir noro gyventi,vėl galiu svajoti,juoktis... praitą savaitgalį buvau dideliam baliui,atsipalaidavau,prisišokau,visi stebėjos tokia gyvibinga 
,jeigu nesilaukčiau nebūčiau galėjus taip atsipalaiduot,nes pastoviai galvodavau apie sūnelį,griauždavo sąžinė net nusijuokus,aš ir dabar pastoviai galvoju,kalbu su juo,bet dabar mes turim broliuką ir aš stengiuos būt laiminga,šito linkiu ir jums
,jeigu nesilaukčiau nebūčiau galėjus taip atsipalaiduot,nes pastoviai galvodavau apie sūnelį,griauždavo sąžinė net nusijuokus,aš ir dabar pastoviai galvoju,kalbu su juo,bet dabar mes turim broliuką ir aš stengiuos būt laiminga,šito linkiu ir jums
Labai atsiprašau, kad rašau čia nepatyrusi Jūsų bėdelių... neišgyvenusi tiek skausmo. Bent minimaliai panašus mano išgyvenimas buvo persleidimas. Jetus, kiek aš meldžiausi, kad tik šį antrą kartą viskas būtų gerai. Kaltinau save be proto dėl pirmojo išgyvenimo, vienintėlis atsakymas buvo - kalta aš, man tikriausiai nelemta turėti vaikučių. Tai nesąmonė. Mes nežinome, kodėl taip atsitiko, kartais pati gamta žino, kas yra geriausia (ji stengiasi išvengti apsigimimų, nesivystymų bei įvairiausių ligų). Bet noriu pasakyti, kad svarbiausia tikėti ateitimi, kuo daugiau stengtis nedepresuoti, tiesiog žinoti, jog atsitiko kaip atsitiko ir reikia gyventi toliau, reikia stengtis susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojate. Mamytės, tikiu, kad jūs esate be galo stiprios ir atsitiesite bei sulauksite savo atžalėlių. Tikrai nuoširdžiai linkiu jums kuo didžiausios sekmės!!!
QUOTE(Melinda @ 2006 09 16, 00:53)
P.S.gal jau sake kas pas tave pilvuky?:)mazdaug nuo 16 sav.pradeda matytis jei leidzia padetis kudykelio(kiek zinau)...
Kol kas dar nerodo savo grožybių mano žirniukas. Ateinantį penktadienį jau eisiu pas genetikus, tai gal jie ir pasakys.
O tu irgi nepasiduok, atsigauk ir bandyk.
QUOTE(pince @ 2006 09 16, 19:34)
Lauktis vaikelio po pirmojo netekties labai sunku,į kiekvieną dilgtelėjimą reaguoju skausmingai,panikuoju,neduodu ramybės gyd,pastoviai skambinėju.Bet ,mielos mamytės,žinokit,jeigu ne vaikelis mano pilvely aš būčiau jau turbūt išprotėjus ,tik jis suteikė vilties ir noro gyventi,vėl galiu svajoti,juoktis... praitą savaitgalį buvau dideliam baliui,atsipalaidavau,prisišokau,visi stebėjos tokia gyvibinga ,jeigu nesilaukčiau nebūčiau galėjus taip atsipalaiduot,nes pastoviai galvodavau apie sūnelį,griauždavo sąžinė net nusijuokus,aš ir dabar pastoviai galvoju,kalbu su juo,bet dabar mes turim broliuką ir aš stengiuos būt laiminga,šito linkiu ir jums
,jeigu nesilaukčiau nebūčiau galėjus taip atsipalaiduot,nes pastoviai galvodavau apie sūnelį,griauždavo sąžinė net nusijuokus,aš ir dabar pastoviai galvoju,kalbu su juo,bet dabar mes turim broliuką ir aš stengiuos būt laiminga,šito linkiu ir jums Kaip man pažįstami tavo jausmai. Tik, kad aš visai nesu gyvybinga, bijau net pajudėti daugiau, kad nepakenkčiau vaikučiui
iškart vaidenasi pilvo, nugaros skausmai. O tau jau nebedaug laiko liko, kai galėsi supti savo džiaugsmelį ant rankų. Laukiu nesulaukiu šito momento ir aš.
Prince ir beana, mergaitės laikykitės 
Įsivaizduoju, kaip sunku lauktis po pirmojo netekties, bet iš kitos pusės sakoma, jog antrą kartą į tą patį vandenį neįbrisi. Labai tikiu, kad jums taip bus, kad gims sveiki mažiukai.
Kai laukiausi, mano vyro klausdavo, ko jis norėtų- berniuko ar mergaitės. Jis visuomet tvirtai sakydavo- noriu sveiko vaikelio, o aš sakydavau -noriu berniuko, nes nuo pat pastojimo jaučiau (beje ir pasitvirtino), kad bus berniukas. Juk atrodė aplink visi tik sveikus ir gyvybingus vaikelius gimdo, tai ko čia dabar. Po netekties skausmingai supratau, koks teisingas jo atsakymas - noriu sveiko.
Kuo nuoširdžiausiai linkiu, kad vaikeliai būtų sveiki ir viskas eitų kaip per sviestą
O aš skaičiuoju mėnesius, kol man bus leista pastoti. Dažnai skaičiuodama, jaučiuosi kalta prieš savo Angelėlį ir labai jo prašau ant manęs nepykti, o padėti.
Aš noriu vaikelio labiau nei bijau. Bijodama, aš vis tiek nieko nepakeisiu, kaip lemta, taip ir bus.
Kažkaip liūdnai gavosi, nors mano ketinimai buvo tik jus padrąsinti
Įsivaizduoju, kaip sunku lauktis po pirmojo netekties, bet iš kitos pusės sakoma, jog antrą kartą į tą patį vandenį neįbrisi. Labai tikiu, kad jums taip bus, kad gims sveiki mažiukai.
Kai laukiausi, mano vyro klausdavo, ko jis norėtų- berniuko ar mergaitės. Jis visuomet tvirtai sakydavo- noriu sveiko vaikelio, o aš sakydavau -noriu berniuko, nes nuo pat pastojimo jaučiau (beje ir pasitvirtino), kad bus berniukas. Juk atrodė aplink visi tik sveikus ir gyvybingus vaikelius gimdo, tai ko čia dabar. Po netekties skausmingai supratau, koks teisingas jo atsakymas - noriu sveiko.
Kuo nuoširdžiausiai linkiu, kad vaikeliai būtų sveiki ir viskas eitų kaip per sviestą
O aš skaičiuoju mėnesius, kol man bus leista pastoti. Dažnai skaičiuodama, jaučiuosi kalta prieš savo Angelėlį ir labai jo prašau ant manęs nepykti, o padėti.
Aš noriu vaikelio labiau nei bijau. Bijodama, aš vis tiek nieko nepakeisiu, kaip lemta, taip ir bus.
Kažkaip liūdnai gavosi, nors mano ketinimai buvo tik jus padrąsinti
nefisa, labai gerai gavosi 
tau galima pavydėti sveiko požiūrio. Visoms tai patyrusioms būna skausmo periodas, bet jis turi praeiti. Matau, kad tu tikrai labai puikiai susitvarkei ir nuo to tik geriau ir tau ir būsimam vaikeliui po šio netekties. Viskas tikrai bus gerai, mes visos to tikimės
tau galima pavydėti sveiko požiūrio. Visoms tai patyrusioms būna skausmo periodas, bet jis turi praeiti. Matau, kad tu tikrai labai puikiai susitvarkei ir nuo to tik geriau ir tau ir būsimam vaikeliui po šio netekties. Viskas tikrai bus gerai, mes visos to tikimės
