vaziuoja vyras su zmona masinoi , sustabdo juos policija , ir policininkas sako " nu va pas mus dabar kas 10 masina kuria sustabdom ir jei buna prisisege dirza tai duodam 500lt premija " nu vyras sako " o , zajabys , teises issilaikysiu " zmona sako " nekreipkit demesio jis visada gyrtas nesamones sneka " balsas is bagazines - ar jau kirtom siena ???
Zmona sako sutuoktiniui:- dabar krize, tai uz viska teks moket..
Sutuoktinis: - gerai.. Grizta is darbo vyras, zmona: - valgysi? Vyras: -
taip. Zmona: - 50 lt... Vyras susimoka... Vakare apsiziuri vyras, kad saga
istrukus. Sako zmonai: - gal isiusi? Zmona: - 20 lt... Vyras susimoka...
Naktis.. Zmona: - Jei ko nors prisigalvosi, 100 lt... Vyras: - Oj ne...
Turiu tik 70 lt... Atsigula abu, nusisuka ir miega... Nakti vyras prabunda
nuo surmulio.. Atsisuka i zmona, o ta atsisedus rausiasi po rankinuka..
Vyras: - ka ten darai? Ko nemiegi? Zmona: - ieskau 30 lt tau paskolint...
-------------------------------------------------

--------------------------------------------------------------
Gyvenimo realybe
*Pirma diena*
Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai: "Tu visas dienas leisi
laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus ir fermerio šeimą. Už tai aš tau
dovanoju 60 gyvenimo metų."
"Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas!" - supyko karvė,
-"Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!". Dievas sutiko.
*Antra diena*
Dievas sukurė šunį ir jam pasakė: "Tu visą laiką sėdėsi prie
savo namo vartų ir aplosi visus preivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų." "M-taip, daugoka lojimui", - nusivyle šuo, -" man užteks ir 10 metų, o
likusius pasiimk atgal..." Dievas ir vėl sutiko.
*Trečia diena*
Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam: "Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu, skiriu tam 20 metų." Žmogus supyko: " Kaip?! Tik 20 metų!
Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų, kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidave šuo.Septyniasdešimties man pakaks, susitarėm?"
"Na, tebunie kaip tu nori..." - atsiduso Dievas.
Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam,
valgom ir linksminamės, kitus 40 metu ariam, kad išmaitintume šeimą, o
paskutinius 10 - sėdim ant suoliuko ir aplojam kiekvieną praeinantį pro
šalį...
Sutuoktinis: - gerai.. Grizta is darbo vyras, zmona: - valgysi? Vyras: -
taip. Zmona: - 50 lt... Vyras susimoka... Vakare apsiziuri vyras, kad saga
istrukus. Sako zmonai: - gal isiusi? Zmona: - 20 lt... Vyras susimoka...
Naktis.. Zmona: - Jei ko nors prisigalvosi, 100 lt... Vyras: - Oj ne...
Turiu tik 70 lt... Atsigula abu, nusisuka ir miega... Nakti vyras prabunda
nuo surmulio.. Atsisuka i zmona, o ta atsisedus rausiasi po rankinuka..
Vyras: - ka ten darai? Ko nemiegi? Zmona: - ieskau 30 lt tau paskolint...
-------------------------------------------------

--------------------------------------------------------------
Gyvenimo realybe
*Pirma diena*
Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai: "Tu visas dienas leisi
laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus ir fermerio šeimą. Už tai aš tau
dovanoju 60 gyvenimo metų."
"Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas!" - supyko karvė,
-"Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!". Dievas sutiko.
*Antra diena*
Dievas sukurė šunį ir jam pasakė: "Tu visą laiką sėdėsi prie
savo namo vartų ir aplosi visus preivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų." "M-taip, daugoka lojimui", - nusivyle šuo, -" man užteks ir 10 metų, o
likusius pasiimk atgal..." Dievas ir vėl sutiko.
*Trečia diena*
Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam: "Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu, skiriu tam 20 metų." Žmogus supyko: " Kaip?! Tik 20 metų!
Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų, kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidave šuo.Septyniasdešimties man pakaks, susitarėm?"
"Na, tebunie kaip tu nori..." - atsiduso Dievas.
Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam,
valgom ir linksminamės, kitus 40 metu ariam, kad išmaitintume šeimą, o
paskutinius 10 - sėdim ant suoliuko ir aplojam kiekvieną praeinantį pro
šalį...
Laba diena, Gintarai.
Esu priversta tau pranešti, jog tu niekšas ir egoistas.
Kaip tu galėjai? Ir kur tu vakar valkiojaisi?
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Nupirk duonos: baltos ir juodos.
From: Gintaras
Sent: Monday, February 18, 2008 12:10 PM
To: Daiva
Subject: RE: Aš tavęs nekenčiu.
Gerbiama Daiva!
Ar tu išprotėjai?! Aš su draugeliais sėdėjau, alų gėriau.
Su geriausiais linkėjimais,
Gintaras
P.S. Negalėsiu.
From: Daiva
Laba diena, Gintarai.
Gintarai, tu chamas. Nijolė iš buhalterijos viską matė.
Tu menkysta, aš tavęs daugiau nebemyliu.
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Kodėl negalėsi?
From: Gintaras Šulas
Gerbiama Daiva!
Atleisk, Pupuli. Bet tavo Nylka akla, kaip mano devyniasdešimt šešerių metų
proprosenelė. Sėdėjau aš su draugeliais, prisiekiu savo snieglente.
Daugiau taip nedarysiu.
Su geriausiais linkėjimais,
Gintaras
P.S. O kodėl vis aš ir aš?
From: Daiva
Laba diena, Gintarai.
Galbūt Nijolė šiek tiek ir trumparegė, tačiau ne tiek, kad neįžiūrėtų tavo
draugelių" trečio dydžio biusto ir Abaldini" aulinukų už 900, be kita ko,
dolerių. Beje, aš taip ir nesulaukiau dovanos Valentino dienos proga.
Apsimelavęs.
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Susirink savo trantus ir nešdinkis!
From: Gintaras
Gerbiama Daiva!
Mažule, kam taip karščiuotis? Nijolytė truputį apsiriko. Visų pirma, Giedrės
antro dydžio, antra, ji baisi ir mano sekretorė, o trečia, kur parduoda tuos
tavo Abaldini"?
Su geriausiais linkėjimais,
Gintaras
P.S. Nupirksiu duonelės ir torčiuką. Aš tave myliu.
From: Daiva
Laba diena, Gintarai.
Europa", 2-as aukštas, iš dešinės. Perduok sekretorei, kad kitą kartą aš
spjausiu jai į dekoltė. Tiesiai į antrą dydį!
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Ir saldainiukų.
Papildyta:
Apšerkšnijo mūsų kiemas
Šalta,balta kur dairais
Ilgas pasakas lietuviams
TV seka vakarais.
Apie tai,kad išsirinkom
Protingiausius is visų,
Kurie apie mus galvoja
Diena, naktį iš tiesų!
Kad išsunks iš šūdo varškę-
Visą šalį pamaitins,
Kad už įkvėptą deguonį
Mokestėlį pasiims.
Betgi skaitėm "Čipoliną"
Mes vaikystėje maži
Tik iš pasakų išaugom
Ne visi, oi, ne visi!
O seime nykštukai sėdi.
Aukso žuvys tarp dantų
Kad tiktai neprasižiotų,
Nes pasmirs nuo jų minčių.
Lietuvaičiai -gero būdo
(tikisi gerų laikų)
Šlept ant šūdo ir užsnūdo
Metų dvidešimt ilgų.
Esu priversta tau pranešti, jog tu niekšas ir egoistas.
Kaip tu galėjai? Ir kur tu vakar valkiojaisi?
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Nupirk duonos: baltos ir juodos.
From: Gintaras
Sent: Monday, February 18, 2008 12:10 PM
To: Daiva
Subject: RE: Aš tavęs nekenčiu.
Gerbiama Daiva!
Ar tu išprotėjai?! Aš su draugeliais sėdėjau, alų gėriau.
Su geriausiais linkėjimais,
Gintaras
P.S. Negalėsiu.
From: Daiva
Laba diena, Gintarai.
Gintarai, tu chamas. Nijolė iš buhalterijos viską matė.
Tu menkysta, aš tavęs daugiau nebemyliu.
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Kodėl negalėsi?
From: Gintaras Šulas
Gerbiama Daiva!
Atleisk, Pupuli. Bet tavo Nylka akla, kaip mano devyniasdešimt šešerių metų
proprosenelė. Sėdėjau aš su draugeliais, prisiekiu savo snieglente.
Daugiau taip nedarysiu.
Su geriausiais linkėjimais,
Gintaras
P.S. O kodėl vis aš ir aš?
From: Daiva
Laba diena, Gintarai.
Galbūt Nijolė šiek tiek ir trumparegė, tačiau ne tiek, kad neįžiūrėtų tavo
draugelių" trečio dydžio biusto ir Abaldini" aulinukų už 900, be kita ko,
dolerių. Beje, aš taip ir nesulaukiau dovanos Valentino dienos proga.
Apsimelavęs.
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Susirink savo trantus ir nešdinkis!
From: Gintaras
Gerbiama Daiva!
Mažule, kam taip karščiuotis? Nijolytė truputį apsiriko. Visų pirma, Giedrės
antro dydžio, antra, ji baisi ir mano sekretorė, o trečia, kur parduoda tuos
tavo Abaldini"?
Su geriausiais linkėjimais,
Gintaras
P.S. Nupirksiu duonelės ir torčiuką. Aš tave myliu.
From: Daiva
Laba diena, Gintarai.
Europa", 2-as aukštas, iš dešinės. Perduok sekretorei, kad kitą kartą aš
spjausiu jai į dekoltė. Tiesiai į antrą dydį!
Pagarbiai,
Daiva
P.S. Ir saldainiukų.
Papildyta:
Apšerkšnijo mūsų kiemas
Šalta,balta kur dairais
Ilgas pasakas lietuviams
TV seka vakarais.
Apie tai,kad išsirinkom
Protingiausius is visų,
Kurie apie mus galvoja
Diena, naktį iš tiesų!
Kad išsunks iš šūdo varškę-
Visą šalį pamaitins,
Kad už įkvėptą deguonį
Mokestėlį pasiims.
Betgi skaitėm "Čipoliną"
Mes vaikystėje maži
Tik iš pasakų išaugom
Ne visi, oi, ne visi!
O seime nykštukai sėdi.
Aukso žuvys tarp dantų
Kad tiktai neprasižiotų,
Nes pasmirs nuo jų minčių.
Lietuvaičiai -gero būdo
(tikisi gerų laikų)
Šlept ant šūdo ir užsnūdo
Metų dvidešimt ilgų.
AUKSINĖS MOKYTOJŲ MINTYS
* Mokiniai, kas iš jūsų eina į mokyklą troleibusu?
* Pietuose žiemojantys paukščiai išskrenda, ir nusileidžia 12 psl. antrame paragrafe.
* Praėjusį kartą taip nieko ir neišmokote, šiandien tęsime toliau.
* Lukai, tu neteisingai tyli..
* Ko tu ten užpakalį kasaisi? A, galvoji.
* Žemė turi įprotį suktis.
* Tu ką, pirmą kartą gimęs?
* Vandens molekulės prisitvirtina prie chloro atomų su savo neigiamom vietom.
* Imkite rašiklius ir garsiai užsirašykite.
* Tris dienas mokykloje nebuvai, o jau į tualetą užsimanei!
* Kodėl tu, Evelina, atėjai į klasę su mini sijonėliu? Nori pasirodyti protinga?
* Kas man atsakys? Niekas?! Čia juk lengvas klausimas! Nagi, rankas aukštyn!
* Sėdėkit tyliai, kad girdėtumėt, kaip pelė praskrenda.
* Atsisuk į mane ir padėk akis ant suolo!
* Sėsk priešais mane, kad aš tavęs daugiau nematyčiau!
* Vegetatyvinis dauginimasis neturi nieko bendro su tuo žodžiu, kurį kažkas parašė ant lentos.
* Pasidėk tą savo muziką, o tai nuimsiu ausis ir nusuksiu ausines!
* Kur sąsiuvinis? Prarijai?
* Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi iš kortų lošimo, tau reikia išmokti skaičiuoti.
* * Šiandien dar tik trečiadienis, o jūs jau tokias nesąmones kalbate.
* Dabar dėmesio! Kai pasakysiu viens, visi pašoka, o kai pasakysiu du, visi nusileidžia ant grindų.
* Kai iš tavęs, Jonaiti, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš buvau tavo mokytoja.
* Justai, baik lįsti prie Igno! Gal jūs meilužiai?
* Maukis kelnes, gausi grūšę.
* Reikia šokinėti taip, kad kojų raumenys dirbtų kaip sprindžinos, o ne kaip varlės ant ledo.
* Lukai, nevaizduok čia kvailio protingesnio už mane!
* Taigi, kaip sakoma, neperšokęs griovio, nespjauk į šulinį.
* Neatsikalbinėkit, o čiupkit grėblius ir šluokit.
* Kas tau ten skambina per pamoką į mobilų? Jei ten tavo tėvas, tai čia man.
* Aurelijau, tu galų gale išsitraukei savo darbo įrankį?!!
* Kokia karvė čia rašė vištos koja?
* Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!
* Kas čia taip pasmirdo degančia guma? Vėl mokyklos valgykloje bandelės prisvilo?
* Pažiūrėkime į lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.
* Kalvaiti, tu ką, nebylys? Aš tau šaukiu šaukiu, o tu šnekiesi toliau lyg niekur nieko!
* Tu ką, pirmą kartą iš Mėnulio iškritęs?!!
* Taigi kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės pagalbos.
* Kas man gali tai suprasti?
*Kiek kartų prisitrauksite prie skersinio, tokį pažymį ir gausite. Petrošius. Du kartus? Štai tau dvejetas! Andriušaitis. Nė karto? Va ir vaikščiok dabar kaip koks kvailys be jokio pažymio!
* Kas ten žaidžia su savo daikčiuku?!!
* Kas tau leido gadinti orą žiūrint visai klasei?!!
* Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl dauginam.
* Ignai, eik apšlapink kempinę.
* Antrasis pasaulinis karas tai jums ne vėžliukai nindzės.
* Tu ką, neturi liežuvio pasibelsti?
* Gal aš ir kvailas, gal ir bukas, bet fiziką aš jus išmokysiu.
* Naktimis gali skaityti. Miegi sau ir skaitai.
* Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti!
* Rytoj, Edvinai, atsineši iš namų sulankstomą lovelę. Tavo mama nuo šiol gyvens klasėje, nes man gaila ją kiekvieną dieną kviesti į mokyklą.
* Ko tu čia purtaisi prie lentos kaip balerina!
* Taigi, su dinozaurais mes išsiaiškinome, ir jie išmirė. Važiuojam toliau.
* Justai! Tau žiūrėti į tą nustipusią katę kieme įdomiau negu į mane? Tu man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu į kiemą, atsistosiu šalia tos katės ir pasakosiu iš ten. * Namų darbai taip vadinasi ne todėl, kad juos reikia palikti namuose.
* Į tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide.
* Ei, jūs, paskutiniame suole! Baikit plepėti arba mikliai jus persodinsiu - vieną į kalėjimą, o kitą į psichiatrinę ligoninę.
* Galvos jums duotos galvojimui, o ne tam, kad su jomis bučiuotumėtės.
* Romai, nagi nutaisyk protingą veidą! Ne, ne tokį, o adekvatų tavo amžiui!
* Mokiniai, kas iš jūsų eina į mokyklą troleibusu?
* Pietuose žiemojantys paukščiai išskrenda, ir nusileidžia 12 psl. antrame paragrafe.
* Praėjusį kartą taip nieko ir neišmokote, šiandien tęsime toliau.
* Lukai, tu neteisingai tyli..
* Ko tu ten užpakalį kasaisi? A, galvoji.
* Žemė turi įprotį suktis.
* Tu ką, pirmą kartą gimęs?
* Vandens molekulės prisitvirtina prie chloro atomų su savo neigiamom vietom.
* Imkite rašiklius ir garsiai užsirašykite.
* Tris dienas mokykloje nebuvai, o jau į tualetą užsimanei!
* Kodėl tu, Evelina, atėjai į klasę su mini sijonėliu? Nori pasirodyti protinga?
* Kas man atsakys? Niekas?! Čia juk lengvas klausimas! Nagi, rankas aukštyn!
* Sėdėkit tyliai, kad girdėtumėt, kaip pelė praskrenda.
* Atsisuk į mane ir padėk akis ant suolo!
* Sėsk priešais mane, kad aš tavęs daugiau nematyčiau!
* Vegetatyvinis dauginimasis neturi nieko bendro su tuo žodžiu, kurį kažkas parašė ant lentos.
* Pasidėk tą savo muziką, o tai nuimsiu ausis ir nusuksiu ausines!
* Kur sąsiuvinis? Prarijai?
* Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi iš kortų lošimo, tau reikia išmokti skaičiuoti.
* * Šiandien dar tik trečiadienis, o jūs jau tokias nesąmones kalbate.
* Dabar dėmesio! Kai pasakysiu viens, visi pašoka, o kai pasakysiu du, visi nusileidžia ant grindų.
* Kai iš tavęs, Jonaiti, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš buvau tavo mokytoja.
* Justai, baik lįsti prie Igno! Gal jūs meilužiai?
* Maukis kelnes, gausi grūšę.
* Reikia šokinėti taip, kad kojų raumenys dirbtų kaip sprindžinos, o ne kaip varlės ant ledo.
* Lukai, nevaizduok čia kvailio protingesnio už mane!
* Taigi, kaip sakoma, neperšokęs griovio, nespjauk į šulinį.
* Neatsikalbinėkit, o čiupkit grėblius ir šluokit.
* Kas tau ten skambina per pamoką į mobilų? Jei ten tavo tėvas, tai čia man.
* Aurelijau, tu galų gale išsitraukei savo darbo įrankį?!!
* Kokia karvė čia rašė vištos koja?
* Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!
* Kas čia taip pasmirdo degančia guma? Vėl mokyklos valgykloje bandelės prisvilo?
* Pažiūrėkime į lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.
* Kalvaiti, tu ką, nebylys? Aš tau šaukiu šaukiu, o tu šnekiesi toliau lyg niekur nieko!
* Tu ką, pirmą kartą iš Mėnulio iškritęs?!!
* Taigi kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės pagalbos.
* Kas man gali tai suprasti?
*Kiek kartų prisitrauksite prie skersinio, tokį pažymį ir gausite. Petrošius. Du kartus? Štai tau dvejetas! Andriušaitis. Nė karto? Va ir vaikščiok dabar kaip koks kvailys be jokio pažymio!
* Kas ten žaidžia su savo daikčiuku?!!
* Kas tau leido gadinti orą žiūrint visai klasei?!!
* Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl dauginam.
* Ignai, eik apšlapink kempinę.
* Antrasis pasaulinis karas tai jums ne vėžliukai nindzės.
* Tu ką, neturi liežuvio pasibelsti?
* Gal aš ir kvailas, gal ir bukas, bet fiziką aš jus išmokysiu.
* Naktimis gali skaityti. Miegi sau ir skaitai.
* Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti!
* Rytoj, Edvinai, atsineši iš namų sulankstomą lovelę. Tavo mama nuo šiol gyvens klasėje, nes man gaila ją kiekvieną dieną kviesti į mokyklą.
* Ko tu čia purtaisi prie lentos kaip balerina!
* Taigi, su dinozaurais mes išsiaiškinome, ir jie išmirė. Važiuojam toliau.
* Justai! Tau žiūrėti į tą nustipusią katę kieme įdomiau negu į mane? Tu man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu į kiemą, atsistosiu šalia tos katės ir pasakosiu iš ten. * Namų darbai taip vadinasi ne todėl, kad juos reikia palikti namuose.
* Į tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide.
* Ei, jūs, paskutiniame suole! Baikit plepėti arba mikliai jus persodinsiu - vieną į kalėjimą, o kitą į psichiatrinę ligoninę.
* Galvos jums duotos galvojimui, o ne tam, kad su jomis bučiuotumėtės.
* Romai, nagi nutaisyk protingą veidą! Ne, ne tokį, o adekvatų tavo amžiui!
Pasaulyje yra 2 geriausi dalykai - PAPAI

Jei nepavyko išsirinkti geros valdžios, išsirink gerą šalį


gal ne baisiai juokinga, bet is vyru ir moteru gyvenimo
Menkutėj pirkutėj
Prieg ūžuolo seno
Dziedulis su bobu
Laimyngai gyveno.
Dziedulis per dzienų
Žvejojo prieg upės.
Bobulė dzieduliu
Išvyrdavo zupės.
Pavalgius bobulė
Torielkas mazgojo.
Dziedulis šiūkšlukį
Paspyrdavo koju.
Bet rozų dziedulis
Parejo be ūpo,
Ba nepagavo
Ir menko kilbuko.
Ir zupė pasdarė
Jam negardzi.
Ir boba tų vakarų
Rodės britki.
O dar tos šiūkšlukės
Bado akis...
Supykis dziedulis
Bobulai sakys:
-Padlagės kap suodzis,
Vieni guriniai.
Ir kų tu per dzienų,
Sakyk man, darei?
Dziedulis bobulį
Be reikalo barė.
,,Ne pyrmas cia rozas''-
Bobulė pamanė.
Gana tau, dzieduli,
Sakau, večeroc.
Škaradnas daraisi,
Geriau aik miegoc.
Bobulė dzieduliu
Laškų paklojo.
Prieg pečiaus nuvejus,
Indus sumazgojo.
Dziedulis pro langų
Liūdnai pažiūrėjo,
Firankas užtraukis,
Laškon nuvėjo.
Bobulė padlages
Švariai išmazgojo.
Kantičkų paskaitius,
Dzievuliu dėkojo.
Nusvilkus rūbus
An uslano pasdėjo.
Ir pas dziedulį
In laškų nuvėjo.
Senatvė - ne šposas,
Visus kaulus maudzia.
Bobulė prieg dziedo
Šaltas kojas glaudzia.
-Aik, varla, po biesais,-
Supyko dziedulis.
Apsiautai škarpietkom,
Matiau šėpoj guli.
Vilnonių prismezgus
Be dzievo mieros,
Dar kandės inlindį
Visas sukapos.
Su kojom ladzinėm
Nesglausk prieg many,
Ba, rodos, ne laškoj
Guliu, o grabi.
Ir šonan pastraukis,
In koldrų vyniojas.
Knarkia dziedulis,
Net stogas kilnojas.
O nabagei bobulai
Sunku kojas trync.
,,Geriau pas susiedų
Aitau susišylc".
Mato susiedo
Budinkus pro langų.
Ir mislys juodziausios
Jai lenda in galvų.
,,Nevyrsiu jam zupės,
Tegu pabadaus.
Pabuvis be bobos,
Nagus sau nusgrauš.
Daugiau nesišydzys
Jisai iš manį.
Ir košė an vandenio
Bus jam gardzi.
Rozu negyvensiu,
An aukšto miegosiu.
Žiponų senų
Po šonais pasklosiu".
An dziedo pikta,
Vos rytu išaušus,
Bobulė gyvenc
Išsikraustė an aukšto.
O, kad dziedu
Gyvenimas būt nesaldus,
An aukšto dar nustempė
Jo čebatus.
Ir gulas an žipono
Seno bobulė,
Ir žiūri pro plyšį
Kų daro dziedulis.
O dziedas priskėlis
Velkas rubaškų,
Ieško čebatų-
Neranda prieg laškos.
Ir mislina dziedas,
Vyniojas autus,
,,Ir kur aš galėjau
Nukišč čebatus?
Po suolu nesdėjau,
Prieg laškos nėra...
Ir kur ciej čebatai,
Kad juos kvaraba.
Paklausc reikia bobos,
Jinai viskų žino,
Galėc palikau čebatus
Prieg vežimo".
-Antose, ateik,
Ratavok tu mani.
Nežnau kur čebatai,
Katram jiej gali.
Ale pirkioj cyku,
Dziedas nuskosci.
,,Ir kur gi po biesais
Nuvej toj Antosė?"
Kaliošuosna stojas
Dziedulis surūgis
Ir aina bobulės ieškoc
Jis po ūkį.
Ir tvartų, ir kluonų-
Jis viskų apėjo.
Net išvietį dziedas
Ir tų apžiūrėjo.
,,Dzievuliau tu brangus,
Ir kas cia per cyrkai?
Pareitų graiciau
Ir išvyrtų zacyrkos.
Visi jau pavalgį,
Tuoj reiks abiedoc".
Nežino dziedulis
Nei kų ir galvoc.
Laukia prieg lango
Valandų gerų,
O rodos paciam,
Kad ne valandų- parų.
Ir aina dziedulis
Pas susiedkas,
Mislina, tį gal
Antosį suras.
O bobulė tuom čės
Nulipus nuog aukšto,
Kad kerta tai kerta
Šaukštų po šaukšto.
Pavalgė Antosė
Smetonos su duonu,
An aukšto dar nusnešė
Pieno uzbonų.
O tas nabagucis
Kol kaimų apėjo,
Kaliošuosna kojas
Baisiai užgėlė.
Pavargis, pailsis
Namo paržirgliojo,
Šuva nepažinis
Ir tas jį aplojo.
In pirkių inejis
Sušylc sugalvojo.
Ale pečius nekūrtas-
Kap nabašnyko kojos.
,,Nu kų, be bobulės
Sunku bus gyvenc.
Pečių paciam
Reikės paskūrenc".
Mislina dziedas
Ir striokas baisus,
Kas četvergi
Išskalaus jam autus?
Alkanas, piktas...
Ir kų dar daryc?
Žarnos pradės viena kitų
Tuoj ryc.
Lašinių atsipjovis
Jis duonos pasraiko,
Dar cibulio užkąs,
Ir skanu bus, ir sveika.
Ale duona kieta,
Trekšč- nulūžo dancys.
Cik vienų turėj.
Kų be jo dar darys?
Nei valgis, nei gėris,
Nusvilkis rubaškų,
Išalkis dziedulis
Vėl gulas in laškų.
Mislina dziedas
Ir sukas galva;
,,Gal mano bobulė
Seniai negyva.
Ir nor toj Antosė
Dazbridus jau man
Ale rozu vis geriau
Nei vienam.
Pečiukų pakūrus
Man valgyc padaro..."
Suprato dziedulis-
Gerai jis gyveno.
,,Kad jinai cik sugrįšt,
Kad būt cik gyva,
Rankas išbučiuotau
Kokia man gera".
Ir ašarų braukia
Dziedulis liūdnai,
Vienam be bobulės
An svieto blogai.
O bobulė an aukšto
Tupėdama žiūri,
Kad vienas dziedulis
Šaltoj laškoj guli.
Ir gailescis ima
Baisiausiai bobulį,
Ir lipa nuog aukšto
Žemyn pas dziedulį.
O kad jam gyvenimas
Būt nekartus,
Nuog aukšto parsitempia
Jo čebatus.
Pūkini koldru
Ji dziedulį apklosto,
Pražilusių galvų
Jam švelniai paglosto.
Nusrengus in laškų
Lipa bobulė,
Ba reikia gi kojas
Pašyldzyc dzieduliu.
Cykiai dziedulis
Atlaidzia griekus,
Prieg jos prisiglaudis
Usnaudzia ramus.
Ir bobulė laimynga,
Jau pykc nėra noro,
Dziaugias, kad guli
Dziedulis prieg šono.
TAIGI, NEPYKIM,
NEBŪKIM PANIURĮ,
VERCYKIM ŽMOGŲ,
KATRŲ ŠONI TURIM

Menkutėj pirkutėj
Prieg ūžuolo seno
Dziedulis su bobu
Laimyngai gyveno.
Dziedulis per dzienų
Žvejojo prieg upės.
Bobulė dzieduliu
Išvyrdavo zupės.
Pavalgius bobulė
Torielkas mazgojo.
Dziedulis šiūkšlukį
Paspyrdavo koju.
Bet rozų dziedulis
Parejo be ūpo,
Ba nepagavo
Ir menko kilbuko.
Ir zupė pasdarė
Jam negardzi.
Ir boba tų vakarų
Rodės britki.
O dar tos šiūkšlukės
Bado akis...
Supykis dziedulis
Bobulai sakys:
-Padlagės kap suodzis,
Vieni guriniai.
Ir kų tu per dzienų,
Sakyk man, darei?
Dziedulis bobulį
Be reikalo barė.
,,Ne pyrmas cia rozas''-
Bobulė pamanė.
Gana tau, dzieduli,
Sakau, večeroc.
Škaradnas daraisi,
Geriau aik miegoc.
Bobulė dzieduliu
Laškų paklojo.
Prieg pečiaus nuvejus,
Indus sumazgojo.
Dziedulis pro langų
Liūdnai pažiūrėjo,
Firankas užtraukis,
Laškon nuvėjo.
Bobulė padlages
Švariai išmazgojo.
Kantičkų paskaitius,
Dzievuliu dėkojo.
Nusvilkus rūbus
An uslano pasdėjo.
Ir pas dziedulį
In laškų nuvėjo.
Senatvė - ne šposas,
Visus kaulus maudzia.
Bobulė prieg dziedo
Šaltas kojas glaudzia.
-Aik, varla, po biesais,-
Supyko dziedulis.
Apsiautai škarpietkom,
Matiau šėpoj guli.
Vilnonių prismezgus
Be dzievo mieros,
Dar kandės inlindį
Visas sukapos.
Su kojom ladzinėm
Nesglausk prieg many,
Ba, rodos, ne laškoj
Guliu, o grabi.
Ir šonan pastraukis,
In koldrų vyniojas.
Knarkia dziedulis,
Net stogas kilnojas.
O nabagei bobulai
Sunku kojas trync.
,,Geriau pas susiedų
Aitau susišylc".
Mato susiedo
Budinkus pro langų.
Ir mislys juodziausios
Jai lenda in galvų.
,,Nevyrsiu jam zupės,
Tegu pabadaus.
Pabuvis be bobos,
Nagus sau nusgrauš.
Daugiau nesišydzys
Jisai iš manį.
Ir košė an vandenio
Bus jam gardzi.
Rozu negyvensiu,
An aukšto miegosiu.
Žiponų senų
Po šonais pasklosiu".
An dziedo pikta,
Vos rytu išaušus,
Bobulė gyvenc
Išsikraustė an aukšto.
O, kad dziedu
Gyvenimas būt nesaldus,
An aukšto dar nustempė
Jo čebatus.
Ir gulas an žipono
Seno bobulė,
Ir žiūri pro plyšį
Kų daro dziedulis.
O dziedas priskėlis
Velkas rubaškų,
Ieško čebatų-
Neranda prieg laškos.
Ir mislina dziedas,
Vyniojas autus,
,,Ir kur aš galėjau
Nukišč čebatus?
Po suolu nesdėjau,
Prieg laškos nėra...
Ir kur ciej čebatai,
Kad juos kvaraba.
Paklausc reikia bobos,
Jinai viskų žino,
Galėc palikau čebatus
Prieg vežimo".
-Antose, ateik,
Ratavok tu mani.
Nežnau kur čebatai,
Katram jiej gali.
Ale pirkioj cyku,
Dziedas nuskosci.
,,Ir kur gi po biesais
Nuvej toj Antosė?"
Kaliošuosna stojas
Dziedulis surūgis
Ir aina bobulės ieškoc
Jis po ūkį.
Ir tvartų, ir kluonų-
Jis viskų apėjo.
Net išvietį dziedas
Ir tų apžiūrėjo.
,,Dzievuliau tu brangus,
Ir kas cia per cyrkai?
Pareitų graiciau
Ir išvyrtų zacyrkos.
Visi jau pavalgį,
Tuoj reiks abiedoc".
Nežino dziedulis
Nei kų ir galvoc.
Laukia prieg lango
Valandų gerų,
O rodos paciam,
Kad ne valandų- parų.
Ir aina dziedulis
Pas susiedkas,
Mislina, tį gal
Antosį suras.
O bobulė tuom čės
Nulipus nuog aukšto,
Kad kerta tai kerta
Šaukštų po šaukšto.
Pavalgė Antosė
Smetonos su duonu,
An aukšto dar nusnešė
Pieno uzbonų.
O tas nabagucis
Kol kaimų apėjo,
Kaliošuosna kojas
Baisiai užgėlė.
Pavargis, pailsis
Namo paržirgliojo,
Šuva nepažinis
Ir tas jį aplojo.
In pirkių inejis
Sušylc sugalvojo.
Ale pečius nekūrtas-
Kap nabašnyko kojos.
,,Nu kų, be bobulės
Sunku bus gyvenc.
Pečių paciam
Reikės paskūrenc".
Mislina dziedas
Ir striokas baisus,
Kas četvergi
Išskalaus jam autus?
Alkanas, piktas...
Ir kų dar daryc?
Žarnos pradės viena kitų
Tuoj ryc.
Lašinių atsipjovis
Jis duonos pasraiko,
Dar cibulio užkąs,
Ir skanu bus, ir sveika.
Ale duona kieta,
Trekšč- nulūžo dancys.
Cik vienų turėj.
Kų be jo dar darys?
Nei valgis, nei gėris,
Nusvilkis rubaškų,
Išalkis dziedulis
Vėl gulas in laškų.
Mislina dziedas
Ir sukas galva;
,,Gal mano bobulė
Seniai negyva.
Ir nor toj Antosė
Dazbridus jau man
Ale rozu vis geriau
Nei vienam.
Pečiukų pakūrus
Man valgyc padaro..."
Suprato dziedulis-
Gerai jis gyveno.
,,Kad jinai cik sugrįšt,
Kad būt cik gyva,
Rankas išbučiuotau
Kokia man gera".
Ir ašarų braukia
Dziedulis liūdnai,
Vienam be bobulės
An svieto blogai.
O bobulė an aukšto
Tupėdama žiūri,
Kad vienas dziedulis
Šaltoj laškoj guli.
Ir gailescis ima
Baisiausiai bobulį,
Ir lipa nuog aukšto
Žemyn pas dziedulį.
O kad jam gyvenimas
Būt nekartus,
Nuog aukšto parsitempia
Jo čebatus.
Pūkini koldru
Ji dziedulį apklosto,
Pražilusių galvų
Jam švelniai paglosto.
Nusrengus in laškų
Lipa bobulė,
Ba reikia gi kojas
Pašyldzyc dzieduliu.
Cykiai dziedulis
Atlaidzia griekus,
Prieg jos prisiglaudis
Usnaudzia ramus.
Ir bobulė laimynga,
Jau pykc nėra noro,
Dziaugias, kad guli
Dziedulis prieg šono.
TAIGI, NEPYKIM,
NEBŪKIM PANIURĮ,
VERCYKIM ŽMOGŲ,
KATRŲ ŠONI TURIM
QUOTE(Mimuke @ 2009 01 31, 22:21)

---------------------------------------------------
sunku but Dievu
http://www.stepashka...howtopic=135272
tikiuosi dar nebuvo
Vienos įmonės generalinio direktoriaus laiškas kitos įmonės vadovui:
Ryšium su Jūsų reikalavimu apmokėti įsiskolinimus, pranešu, kad atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir krizę, įsiskolinimų apmokėjimas mūsų įmonėje vyksta sekančiu būdu: visos sąskaitos-faktūros ir atlyginimų mokėjimo kvitai dedami į vieną krūvą, gerai išmaišomi ir kas mėnesį traukiami trys nugalėtojai apmokėjimui.
Jeigu Jūs dar kartą tokiu tonu pareikalausite apmokėti skolą, Jūsų įmonės pateikta sąskaita-faktūra loterijoje nebedalyvaus.
Pagarbiai,
Generalinis direktorius
Papildyta:
Pasaulinė ekonominė krizė, reikia daug ką apgalvoti, pasverti...
Sėdžiu, va, svarstau, kur čia galima būtų investuoti kokius du-tris
milijonus eurų.
O kai nuspręsiu, kur verta investuoti - galvosiu kur juos gauti.
Vienu žodžiu, reikalų aibė, o žmona prikibo su savo indais, kuriuos
"tavo eilė mazgoti", su šiukšlėm - "savaitę neneštos", susikaupti
neduoda.
Todėl ir nesu milijonierius - per tas bobas nieko dorai suplanuoti nepavyksta...

Vienos įmonės generalinio direktoriaus laiškas kitos įmonės vadovui:
Ryšium su Jūsų reikalavimu apmokėti įsiskolinimus, pranešu, kad atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir krizę, įsiskolinimų apmokėjimas mūsų įmonėje vyksta sekančiu būdu: visos sąskaitos-faktūros ir atlyginimų mokėjimo kvitai dedami į vieną krūvą, gerai išmaišomi ir kas mėnesį traukiami trys nugalėtojai apmokėjimui.
Jeigu Jūs dar kartą tokiu tonu pareikalausite apmokėti skolą, Jūsų įmonės pateikta sąskaita-faktūra loterijoje nebedalyvaus.
Pagarbiai,
Generalinis direktorius
Papildyta:
Pasaulinė ekonominė krizė, reikia daug ką apgalvoti, pasverti...
Sėdžiu, va, svarstau, kur čia galima būtų investuoti kokius du-tris
milijonus eurų.
O kai nuspręsiu, kur verta investuoti - galvosiu kur juos gauti.
Vienu žodžiu, reikalų aibė, o žmona prikibo su savo indais, kuriuos
"tavo eilė mazgoti", su šiukšlėm - "savaitę neneštos", susikaupti
neduoda.
Todėl ir nesu milijonierius - per tas bobas nieko dorai suplanuoti nepavyksta...
Tikri lietuviai
Lietuviskas verslas: pavagia degtines deze , ja parduoda uz puse kainos, o pinigus prageria!
Lietuviskas verslas: pavagia degtines deze , ja parduoda uz puse kainos, o pinigus prageria!
Ateina pas suvalkietį svečias. Suvalkietis jį vaišina blynais.
Svečias sako:
- Jau tris blynus suvalgiau, ačiū - nebenoriu.
Suvalkietis sako:
- Suvalgei keturis, bet tu valgyk, valgyk...
Svečias sako:
- Jau tris blynus suvalgiau, ačiū - nebenoriu.
Suvalkietis sako:
- Suvalgei keturis, bet tu valgyk, valgyk...
Pries Valentino diena diedas uzsimine, kad tures zmonai dovana. Ir ta
vaiksto kaip katinas aplink lasinius, nerimsta.. Tai ka padovanosi, tai ka
padovanosi, vis klausineja..
Galu gale diedas issiduoda - Na, sako, as galvojau, kad padovanosiu gera seksa.
Zmona, kad nusimine - irgi, mat dovana, kad supyko.. Sako - o gal as visai nenoresiu! Ir tau neduosiu!!!
O diedas atsako - Na, tada ir vaiksciok kaip durna be dovanos!
vaiksto kaip katinas aplink lasinius, nerimsta.. Tai ka padovanosi, tai ka
padovanosi, vis klausineja..
Galu gale diedas issiduoda - Na, sako, as galvojau, kad padovanosiu gera seksa.
Zmona, kad nusimine - irgi, mat dovana, kad supyko.. Sako - o gal as visai nenoresiu! Ir tau neduosiu!!!
O diedas atsako - Na, tada ir vaiksciok kaip durna be dovanos!