Knygos knygos knygos :)

Perskaičiau "Ketvirtą prezidentą" Ką aš žinau...iš Pjuzo tikėjausi kažko daugiau.Vietomis stilius toks suprastėjęs ir neįtikinantis,kad tiesiog kyšo šešėlio ausys...Paiėmiau Airisės Merdo "Juodąjį princą "bet pradžia nekabina.Dairausi į "Šilko kelio karalienę" arba Toni Parson "Be tavęs"
o "Ledinukų batelius" palikau graužtuką... Pasiėmiau antrą kartą,bet,atrodo,kad ir pirmas nebuvo sužavėjęs.Va apelsinas,ar gervuogės-kitas reikalas,kaip ir šokoladas

Skaiciau. Taip, patiko. Ir vis ieskau kazko panasaus. Tik jokio kriterijaus nezinau, kad rasti. Lyg ir pavadinimas kazka zada, o pasiimi ir... Kaip su Tucker Max
"Tikiuosi, pragare duoda alaus" . Kam ji skirta, taip nesupratau.

Padėjau aš tą princą,net graužtuku nepavadinčiau-atkąstas mažas kąsnelis Paskambino PZ,kad biblėj rado dvi naujas Marininos knygas

Masako, drąsiai skaityk Anei jokia čia ne trilogija. Tik kvepianti maistinė tema jas sieja. Va jau "Ledinukų bateliai" yra "Šokolado" tęsinys.
Beje, vasara ar ankstyvas ruduo, manyčiau, labai geras laikas "Gervuogių vynui" skaityti. Man beveik knieti imti ją į rankas antrą kartą

O "Ledinukų bateliai" už "Šokoladą" man patiko labiau. Sakyčiau, netgi žymiai labiau. Atsirado labai įdomus personažas bei juodoji magija.

Kažkada, atsimenu, ta knyga labai paieškoma buvo, kad net aš, tokių knygų visai neskaitanti, ėjau į biblioteką ieškoti...

Skelbimas

Niekam nebereikia

Keičiasi tų knygų mados...

vakar paėmiau Lakotų moterį skaityti, bet kažkaip nelabai ji man pasirodė kažkaip nenoriu tų baisybių neteisybių skaityti... kai pagalvoji, baisu, ir nebesistebi, kad majai Gvatemaloj į baltuosius šnairai žiūri.

žodžiu, ieškosiu ko nors malonesnio gal reiktų Kinderio Afriką pabaigti - vakarais kaip tik Starkus su Radzevičiumi važiuoja

Kaip man susisiekt su pardaveja?

aciu, Ingenai Tai butinai jamsiu.

Kaip tik tavo gera atsiliepima ir atsimenu Ir dar katilinos lyg?

kiek pamenu,šiek tiek apie maistą yra Adriana Trigiani "Likimo sūpuoklėse"
.

manęs tai nevilioja šitokios knygos, atsikandau...

---
Įsigyjau dar vieną norimą knygą, Sara Gruen "Žirgyno pamokos" ,tik kaip laiko surast

kad ji nieko bendro su maistu lyg ir neturejo

Aciu , paskaitysiu. Nes patikrinu kiekviena jusu pasiulyta

Sveikos,
seniai berašiau jūsų temoje, o paskaitau tai kasdien, kad tik nieko nepraleist. Dabar gyvenu tokiom nuotaikom, kad penktadienį sužinosiu kur įstojau (tfu tfu tfu) ir meldžiuosi. Pagaliau pabaigiau Hertos Muller „Amo sūpuoklės“, įmetu atsiliepimą.

Seniai buvau skaičiusi tokią emociškai sunkią knygą. Pati nesu išgyvenusi nieko panašaus, tad nė nedrįsčiau bandyti sakyti, kad suprantu, kaip jautėsi tremtiniai, bet skaitant labai įsijaučiau. Pradžioje viskas naivu ir paprasta: jauną paauglį ištremia į Rusijos gilumą dirbti. Jaunuolis Leo nė nesitikėjo, kad viskas bus taip žiauru: utelės, Bado Angelas, nešvarumai, pastovus maisto stygius ir mirtys. Kas buvo įdomiausia skaitant, tai buvo tai, kaip visi su tuo susigyveno. Vos mirus kokiam „kolegai“ visi suskuba susirinkti jo turto ir nurengti lavoną, kol jis dar nesustingęs. Kiekvienas už save. Žodžio MES vienaskaita. Kitaip tokiomis sąlygomis nė negalėjo būti, o ir pati, manyčiau, būčiau elgusis panašiai. Kad tik išgyventi. 1 mostas lopeta = 1 gramas duonos. Be galo patiko visi aprašymai ir pati kalba, rašymo stilius. Neatsibodo pasikartojimai kas kelis skyrius, nepasirodė tuščios ir visos metaforos, kurių romane apstu. Tiesiog skaičiau ir mėgavausi tekstu, bet vėl gi, ne visada jo turiniu, nes šokiruojančių vietų, kuomet skrandis apsiverčia buvo ne viena ir ne dvi. Man labai dažnai būna, jog knygą skaitau iki vidurio su tokiu užsidegimu, o ties pabaiga, na likus 80-čiai puslapių, pasidaro arba nuobodu, arba jau atsibosta, tai šiuo atveju buvo beveik atvirkščiai. Pabaigą perskaičiau vienu atokvėpiu ir buvo labai įdomu. Be jokio didžiulio sprogimo, bet kažkokio neįtaigaus happyend'o, bet įdomiai, stipriai, kaip ir visas romanas. Rekomenduoju, vien tam, kad minutei susimąstytumėm ir suvoktumėm, kaip gerai mes iš tiesų gyvenam.
Laimėsperviršiolašelis.