Mano apie paskutinę perskaitytą
K.McGOWAN MAGDALENOS EVANGELIJAPerskaičiusi knygos anotaciją kažkodėl prisiminiau tą laiką, kai visas pasaulis ir net (!!!) lietuviai buvo pamišę šifruodami DaVinčio kodą. Tikriausiai nenuostabu, nes ir pati Brown`o knygas skaičiau dieną ir naktį, ir į darbą keliaudavau raudonomis akimis. Kas, jei ne religija ir jos paslaptys gali taip dominti paprastus pasauliečius, mirtinguosius
.
Magdalena- Marija Magdalietė- kontrastingai vertinama moteris, vieniems ji šventoji, kitiems- nusidėjėlė. Teigiama, jog ji galėjo būti ta, į kurią Kristus liepė mesti akmenį, jeigu jie patys ,,be nuodėmes. Išties įdomu sužinoti, kas iš tikrųjų buvo ši moteris. Šios misijos imasi knygos pagrindinė herojė- rašytoja, dėstytoja Morina Paskal. Pradėdama aiškintis šios Biblinės veikėjos reikšmę, ji atskleidžia tiek daug paslapčių, dėl kurių šimtmečiais žūdavo žmonės, taip pat į paviršių iškyla seniai palaidotos jos pačios šeimos paslaptys, kurios neišvengiamai įtraukia ją į jos herojės- Magdalenos- istoriją.
Istorija yra ne tai, kas įvyko. Istorija yra tai, kas užrašyta. Ši citata man pasirodė kertinė šioje knygoje. Ta, kuri ir priverčia suabejoti tuo, kas iki šiol yra parašyta. Ir ne tik apie Magdalietę Nesu giliai tikinti krikščionė, todėl mano racionalioji proto dalis visada vertė mane abejoti religijos skelbiamomis tiesomis. Todėl tiems, kurie abejoja ir nori pamatyti kitą medalio pusę, rekomenduoju perskaityti šią knygą.
Visgi, manau, kad knyga, vertinant tematiką, šiek tiek pavėlavo į traukinį. Tokio susidomėjimo ir ažiotažo, kokį sukeldavo religinių tiesų painiojimai (religiniaipaveikslai, Gralis, tamplieriai ir pan.) ji jau nebepasieks. Kita vertus, atrodo, jog knyga buvo parašyta 2005 m., tik išversta ir išleista mūsų šalyje po 7 m. Tad gal ji pavėlavo tik į mūsų Lietuvos geležinkelį Nors
. Magdalenos istorija tėra pirmoji iš trijų knygų (kitos- The book of Love ir The Poet Prince), kuriose mums jau žinoma Morina ir toliau narplioja įdomias krikščioniškas enigmas
p.s skaitydama šią knygą ir savyje apgalvodama dažnai neteisingai kaltintas, apšmeižtas to meto moteris, kažkodėl pagalvojau apie mūsų Barborą Radvilaitę. Ši istorinė asmenybė man labai patinka, tačiau daugelyje šaltinių ji vaizduojama kaip puolusi moteris ir visiškai neaišku kodėl. Gal todėl, kad nepaisant praėjusių šimtmečių dogmų ji tikrai mylėjo ir buvo mylima
.. Juk išties, tai, kas parašyta nevisada gali būti tikra
. ir tai negalime traktuoti kaip istorijos, kurią dėstome istorijos vadovėliuose mokykloje
Jau supratau, kad jos knygos paprastos 
Ačiū 
