Sudužusios svajonės

Auksiniai mamos zodziai

Nedingusi,nedingusi,visada užsuku čia paskaityti,kaip jums sekasi. Man labai gerai.. Turiu naują simpatiją,nors tikriausiai šis žodis čia netinkamas Na,abejoju,kad tarp mūsų kas nors bus,bet man reikėjo tokio žmogaus šiuo metu,ir kolkas man gerai,bent negalvoju apie buvusį.

Aną savaitę buvau kompanijoje vyrukų ir kažkaip kalba apie buvusį išėjo. Visi stebėjos,kaip jis galėjo mane palikti ( ) po to vienas pasigavo vyras mane ir sako : jei jis tave paliko,jis tavęs nevertas. Taip gera pasidarė O dabartinis vyrukas irgi visada sako,kad neverta apie jį galvot net,nes aš jauna mergina su didele perspektyva ir tai jo praradimas,o ne mano

Tiek žinių iš mano fronto

oho, tikrai dideles naujienos is tavo fronto. dziaugiuosi del taves

O kaip tu laikaisi? Gerėja jau širdelėje?

nea, nors labai stengiuosi. suprantu kad ilgesys ir meilė taip greit nedings, bet save nuteikineju ir motyvuoju judet pirmyn. sirdis neklauso nors tu ka

Laikykis.. Būsiu praleidus,jūs buvot susitikę po tavo grįžimo iš užsienio,ar kaip?

laba diena, mergaites viena vertus gaila, kad atradau jus tik dabar, nes pora metu buciau gyvenus cia, kita vertus dziaugiuosi, kad jus suprantu ir galbut galesiu kuo paguosti ar pazadeti, kad pas jus irgi viskas bus OK
pradraugavusi+pragyvenusi su zmogumi bendroj sumoj 4 metus, isleidau ji i uzsieni uzsidirbti, nes cia buvo labai prastai. dar metus gyvenau skype ir laiskais. kuo toliau tuo labiau supratau, kad problemos, kurias turejome iki jam isvaziuojant, niekur nedingo-jos isvis pasidare piktzaizdemis. plius dar "uzgyvenome" ilgesi, neissipildziusias viltis apie seima, o ir perspektyvos mano akimis apie planuotus vaikus, apie santuoka, su kiekviena diena tolo. jis nebezinojo datos, kada gris, kalbedavo kad negales man duoti tiek, kiek as verta (o man tereikejo kad sugrzitu-daugiau nieko), o veliau prasidejo kalbos, kad "gyvenk del saves, sau, kurkis nauja gyvenima, galbut susirask ka nors" ir t.t. jis tiesiog negalejo pazdeti, kad gris, nes ne taip lyja tais pinigais kaip noretusi ten svetur...zodziu, saunuolis, buvo saziningas mano atzvilgiu tik tuomet manes tas saziningumas neatrode toks geras daiktas-maniau sirdis plys.
grizdavo porai sav vasara-tas dienas leisdavom kartu. su zinojimu ir baime, kad vel tuoj issiskirsim. is tos baimes ir nesaugumo-barniai, rietenos, o jam isvaziavus vel viltys ir asaros.
ir taip du metus
nenorejau nieko, jokio vyro, jokio sekso, tik jo tik jo ir dar karta jo. buvo gerbeju, buvo pasiulymu, dalyvaudavau renginiuose, susipazinau su daug zmoniu, bet nemaciau salia saves nieko, tik ta savo mylimaji.
siandien turiu salia saves zmogu, kuri pazinojau visus tuos du metus laukimo. Zavejausi juo kaip vyru, atrode vyriskas, perspektyvus, issilavines, protingas, isaukletas, zinojau, kad vyresnis. kelis kartus megino mane pakalbinti pasimatymui. o man nereikejo. po dvieju metu laukimo savo vienisa drauge sumaniau su juo supirsti-juk mano fainuole drauge ir toks nepaprastas vyras tikrai butu nuostabi pora. ir ka jus manot-nuo to "pazindinimo vakaro" po truputeli eme kurtis nauji santykiai, tik ne drauges ir jo, o mano ir jo ir zinot ka, as labai laiminga. VEL.
su buvusiuoju kartais susirasom. jis mate ir zino apie mano nauja drauga. zino, kad planuojame su juo seima. linki man laimes ir kartais paatvirauja, kad buvo kvailys, nemegindamas manes issaugot, ikalbet vaziuoti pas ji ar nebande grizes cia kaip nors kapanotis. bet visa tai jau praeitis. dabar atsisuku atgal ir dziaugiuosi, kad mano buves mane ismoke daugybes dalyku, daug man dave, be jo nebuciau siandien tokia, kokia esu. tie metai kartu buvo nuostabus, neziurint i jokius barnius. jauciu lengva nostalgija tam isimylejimui, nes dabar santykiai brandesni, su didesne atsakomybe, su rimtais planais ir "nebesvaigstancia" galva. dziaugiuosi, kad kazkada buvo ir ta draugyste. net labai nelikau isduota, nebuvau apgaudinejama. tiesiog issiskyre keliai
tdel, merginos, zinokite, kad niekas niekada gyvenime nevyksta siaip sau. zinau, ka reiskia kai beprotiskai skauda. zinau, kai atrodo, kad gyvenimo nebebus. bet zinau ir tai, kad kai maziausiai tikiesi, gyvenimas tau placiai nusisypso taip bus ir kiekvienai is jusu.tik reikia dar truputeli palaukti. "net ir tai praeis"

taip, jis mane paliko.

Oi kaip ačiū už šią istoriją Įkvepia, suteikia jėgų ir vilties eiti pirmyn... Sėkmės jums!

labai aciu! galeciau cia pripilti ir savo draugiu istoriju, bet saviske manau lengviausia pasakoti, o esme vistiek ta pati-laiminga pabaiga

P.S. "net ir tai praeis" mano draugas ivaziuodamas isgraviravo man ant ziedo, kaip tikejimo grazia ateitimi simboli. viskas is tiesu praejo ir vel viskas gerai, tik simboliska, bet jau ne su juo o siaip sita fraze isiminkit kiekviena. viskas praeina. kas gero vyksta gyvenime-reik labai branginti, nes tai gali baigtis, o kai skauda-irgi cia pat skausmo pabaiga, juk negali amzinai skaudeti

ir istorija ir zodziai tokie paguodziantys, bei suteikiantys vilties ir noro, kuo greiciau issikapstyti

na ka mergaites, susileidau visa programa organizma stipirinanciu vaistu, pradejau antidepreantus gerti ir jauciu kad kuo toliau tuo labiau blogeja... pati pykstu ant saves bet nieko negaliu sau padaryti...