QUOTE(orchideja@ @ 2012 07 23, 22:01)
ar as kazka praleidau ar sumaisiau?tu kartais nesilauki?ar man kazkas susimakalavo?
o pas mane irgi ne kokios naujienos. skambinau del spermos paselio, tai priaugo ten kazkokia acinobakterija, pasiskaiciau apie ja kad galima ligonineje uzsikrest arba ji gyvena zemeje ir ant pavirsiu. nu zodziu dabar reikes ryt gydytojai skambinti, kad israsytu antibijotiku, tik dar paklausiu ar abiems ar tik jam, ir gausis problema kaip juos gaut, bandysim pas savo daktariuka nulekt cia, gal israsys, o jei ne prasysiu drauges is LT kad paimtu recepta ir atsiustu vaistus nupirkus. nu zodziu...jauciu vel toki nusivylima ir taip ta artejanti tikrove vel lieka uz didelio kalno.....zodziu slyksciai jauciuosi...gal rytoj bus geriau
Užjaučiu dėl bėdos, Orchideja@... Bet gydymas išmes iš planavimo vos ciklą, maksimum - du, už tai šansai išaugs iš karto. Aš labai liūdėjau dėl ureaplasmos, bet dabar tik meldžiuosi, kad jos nebuvimas pakeistų mūsų sėkmę. Ir dėl dantų gydymo siutau, kad nuodija man organizmą stresais, skausmais ir vaistais, o dabar irgi atsipūčiau, kad neveltui pora ciklų buvo paaukota dantų gydymui (aišku, mes ir tada nebuvome sudėję ginklų, bet šansai ne kaži kokie su tais vaistais, skausmais...). Ir dabar, kai pamąstau - atrodo, nieko čia didelio tie pora-trys mėnesių ar kad ir pusmetis gydymo palyginus su metais, kiek tavo gyvenime bus vaikutis.
Žinau, kad pamačius žinias apie pastojančias merginas, taip norisi dabar, tuoj pat prisijungti. Patikėk, aš taip pasiutau, kai pamačiau paskutinę draugų porą, kuriuos tikėjomės aplenkti, nėščią. O dabar, kai pati pastojau - suvokiu, kad tarp mūsų vaikelių tebus keli mėnesiai skirtumas, vienmečiai bus, niekur mes nepavėlavome. Ir jeigu po metų pastočiau - irgi niekur mes nepavėlavę būtume, visa kompanija kartu liktume, o tiek aš baiminausi, tiek nervinausi būtent dėl to, kad laikas slenka, o aš vis niekaip. Dabar man atrodo, kad antras užkibimas atsitiko žiauriai greit, kad žiauriai pasisekė ir kad aš tikrai nekantri.
Nežinomybė baimina. Suprantu, kad liūdi, nes nežinai tiksliai, ar po gydymo pavyks ir kada pavyks. Aš garantijos negaliu duoti, kad pavyks, bet išsigydžius šansai bus tikrai didesni nei nesigydžius. Todėl sveikinu, kad tą bakteriją radote ir linkiu išnaikinti ją negailestingai.

Patikėk, dar susitiksime vėlesnėse mamų temose, dar mūsų vaikai į vieną klasę eis.

Pasivysi - nė nepastebėsi