QUOTE(Gabriell_ @ 2012 06 20, 14:14)
aš manau ilgam nes jei koki žodi lepteli dar iškart atsiprašo... Jisai augo su pacaniokais tokiais nepraustaburniais tai todėl kalbėdavo beleką ir atsipalaidaves... Kol ikaliau kad man tai nepatinka ir skaudu.. Pagarbos reikia viens kitam jei jau esam kartu ir gyvenam. Ir jis tai suprato.
Su juo pradėjau bendrauti ir paskui jau draugauti gyventi nes jis pagal metus labai protingas vyras, žino ko nori išgyvenimo ir pan.. Aš jam antra mergina. Su pirma jis teišbuvo 3 mėnesius net negyveno gal todėl ir nelabai dar suprato kas tas šeimyninis gyvenimas ir pan... Pasakodavo apie pirmają merginą tai iš jo pasakojimų nieko gero ten iš jos nebuvo ( nepraustaburnė, nerimta tokia buvo) ir po jos pusantrų metų neturėjo merginos iki manes, tai sakė jau buvau pasiryžes vienas būt neprasidėt nei su viena, nes norėjo rimtos protingos merginos žiūrinčios rimtai į gyvenimą ištikimynę meilę ir t.t... o tokia rast sunku šiais laikais. Kai visom kitom rūpi pinigai, gražūs vyrai, dar kokie pasilakstymai... Nu ždž sunku susirast dabar tiek merginą tiek vyrą kurie būtų normalūs... Nes tokie laikai ir toks gyvenimas kai gadina žmones ir nieko doro nebeliko beveik. O mes tikimės kad susiradom tai ko norėjom. Ir tikiuosi kad tai tiesa ir ilgam. Nes kolkas kiek gyvenam kartu esu laiminga labai

Kad ir toliau taip, būsiu laimingiausia, ir net kitų laimės nebereikės pavydėt kaip tekdavo ankščiu pavyduliaut normaliom porom mylinčiom viens kitą, ištikimom

Ir linkiu visom to, gaut gerus vyrus, jei ir blogesnis paaiškint jiems ko norit, kas negerai surast bendrą kalbą ir spratimą.
Lekiu į kirpykla dėl darbo, grįšiu greit
kažkaip irgi mano istoriją iš dalies primena
nes jis iki manęs nebuvo į namus parvedęs jokios merginos, o draugų susibūrime būdavo vienas arba šiaip kažkokią pasikvietęs, bet draugai sakė, kad nekreipdavo į jas dėmesio, o čia AŠ tokia atsiradau ir mes dar susipažinom užsienyje
tai taip ir prasidėjo nmūsų istorija... jo mama neperseniausiai papasakojo, kad jo kažkada klausė ar ta mergaitė (tai aš), kurią parsivedė į namus yra reikalinga, nes kartais palikdavo mane namie ir išlėkdavo su draugais, kaip buvo įpratęs pabūti. Tai jis sakė, kad reikalinga
Aš jaučiu, akd su mano charakteriu (man irgi yra sakę žmonės, akd esu nesutramdomo charakterio, tokia šūstra

) ir sakė, kad turbūt mano vyrui sunku su manim...bet...nesu tokia padraika, o dabar ypač kai šeima, tik namie sėdėti norisi, šeimyniška ir galiu niekur neiti, tvarkytis po namus.. jis man net priekaištauja, kad man nieko nereikia tik su šluota po namus