Įkraunama...
Įkraunama...

Poros pamatinių vertybių sutapimas

QUOTE(Moonte @ 2012 06 27, 14:00)
Yra viena blogybe, kad kartais zmones, dazniausiai tie kurie neva daugiau myli, yra per daug nuolaidziaujantis, taip tvirkina salimais esanti. Kai nuslopsta jausmai, o to priezastys buna ivairios, tada prarandamas pakantumas, poreikis taikstytis. Tuomet skiriasi.

Problema yra tame, kad tie zmones nesuvokia, kad jie savo elgesiu ir suklele padarinius, nes istvirkino partneri, suniveliuodami savo vertybes.

drinks_cheers.gif šitas labai geras pamąstymas, iš tiesų dažnai savo elgesyje pastebiu būtent nuolaidžiavimą antros pusės poreikiams (atseit rodau koks tas žmogus svarbus tik rezultatas dažnai būdavo ne toks kokio tikėdavausi ir nesuprasdavau dėl ko), tik iki šiol niekas nebuvo suformulavęs tos bėdos taip konkrečiai. Juk žinodamas priežastį gali bandyti numatyti pasekmes...žodžiu gyveni ir mokaisi kiekvieną dieną. smile.gif
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 06 27, 14:50)
Kaip pvz. 'važiuojame į kalnus su grupe' ar pan., o partneriui gulėt ant sopkutės norisi ir futbolą/serialus žiūrėt, nes alpinizmas jam ne poilsis, o darbas, vargas, pragaras.  Galima nekreipti dėmesio, tas taip.

Mano galva liūdnas galas tokios poros santykių, nes jei tinginys nors kas trečią kartą nevažiuos kopinėt į kalnus, o aktyvuolis karts nuo karto nepakris ant sopkutės- AMEN. Tikrai juk įdomiau dalintis įspūdžiais su žmogumi, kuriam artimi tavo išgyvenimai ir pomėgiai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sahrazad: 27 birželio 2012 - 12:58
QUOTE(Sahrazad @ 2012 06 27, 13:58)
Mano galva liūdnas galas tokios poros santykių, nes jei tinginys nors kas trečią kartą nevažiuos kopinėt į kalnus, o aktyvuolis karts nuo karto nepakris ant sopkutės- AMEN. Tikrai juk įdomiau dalintis įspūdžiais su žmogumi, kuriam artimi tavo išgyvenimai ir pomėgiai.

thumbup.gif drinks_cheers.gif saunuole 4u.gif
Atsakyti
Man atrodo, kad pykčiai dėl smulkmenų (kaip išspaudei pastos tūtelę, ką gamint vakarienei) slepia kur kas gilesnius nesutarimus, o į paviršių jie lenda per tokius visai nereikšmingus.
Tiesa, labai įdomu kalbėtis, diskutuoti su skirtingai mąstančiu, kitu kampu žiūrinčiu, kai tai liečia diskusijų lygį (kad ir apie karą, perskaitytą knygą), bet kai tai liečia apčiuopiamesnius, kasdieniškesnius dalykus, abiems įtaką darančius sprendimus (dažniausiai svarbesnius nei ne vietoj paliktos neplautos kojinės), ne visada tie dideli skirtumai yra gerai.
Atostogos, laisvalaikis, pomėgiai... Manau, gali dalis būti panašių, o dalis skirtingų. Nereik savęs pamesti kitame žmoguje ar kad kitas tavyje pasimestų, bet bendrų sąlyčio taškų turi būti. Kartais užtenka tik leisti, kad kitas sudomintų, užkrėstų tuo, kuo pats kvėpuoja. Jei neužkrečia, padeda tolerancija. Svarbiausia, nemanyti, kad kito žmogaus požiūris/pomėgis/poelgis yra blogas, jis tiesiog kitoks.
Atostogų dalį galima praleisti dviese (juk kažkas bendro vis tiek yra), dalį - kiekvienas su savo pomėgiais ir norais. Ar kaip ir prieš tai rašė - kas trečią kartą tinginukas gali kopti į kalnus, o aktyvistas kiek pagulėti ant sofkutės.



MK, noriu paklausti, kodėl tu viską spraudi į laiko terminus? Metai, trys metai... Iš knygų išskaitei, ar sprendi iš to, kaip buvo tau?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mylimuke: 27 birželio 2012 - 14:34
QUOTE(Moonte @ 2012 06 27, 11:54)

Nezinau kaip jums, bet man teko zmones pazinoti ne viena desimtmeti, atrode, jog juos pazistu labai gerai, budavo taip, kad jie mane nustebindavo, kartasi nemaloniai.

Manyciau, kad vis del to su metais mes itakojame vienas kita, musu vertybes supanaseja. Taip, pagrindinis vertybiu paketas nuo pat pirmu dienu turetu buti daug maz suderinamas. Bet tai nebeda, va tas meiles-aistros jausmas mums pradzioje ir duotas, kad padidintu musu adaptacijo, tolerancijos galimybes priimti kito, salimais esancio zmogaus netobuluma, neatitikima. Todel jei per ta laikotarpi nesugebejo sukurti bendra savo seimos vertybiu paketa, yra didele tikimybe, kad si seima su laiku isnyks.
O jus man pasakykite, kaip suzinoti, kada jausmas yra tikras, o kada ne?

Taip teko ir man(tik ne desimtmecius), bet cia ne pazinimo, o pasitikejimo klausimas.

Su zaliu tekstu labai sutinku drinks_cheers.gif apie tai ir kalbejau, praejus sirdeliu ir seilejimosi laikotarpiui, pamatom galim/norim buti su zmogum ar ne.
Apie tikrus jausmus as nekalbejau, kas supaisys kas tikrai, kas ne tiek...?
Ssakiau, jog laimingos santuokos nama reikia statyti ne ant isimylejimo, o meiles pamato, is to seka ir pagarba ir pasitikejimas, ir tolerancija, ir daug kitu dalyku...

Kas del laisvaliakio praleidimo, valio jei poziuriai sutampa, bet nereiketu smerkti tokiu santykiu prazuciai, jei ir vienas lipa, kitas guli. Nori i ta kalna, lai lipa, as apacioj pagulesiu ir knyga paskaitysiu, susitike pasidalinsim ispudziais, kas blogai?

QUOTE(Liutas2006 @ 2012 06 27, 12:41)
O kaip tuomet, jeigu izvalgu nera, nei tokiu paciu, nei kitokiu? Jeigu sutuoktinis visiškai neskaitantis? Toks, su kuriuo imanomi tik buitiniai, praktiški pokalbiai?
Ar tai  jau kliūtis ilgai laimingai gyventi?

Gal ir ne kliutis, gal mazas akmenukas.


Atsakyti
Laikas yra visa ko katalizatorius.
Atsakyti
Tas kalnas tik pvz, kai vienas mėgsta aktyvų poilsį, o kitas tik pasyvų. Ir neranda aukso vidurio. Taip, ilsisi atskirai. O kokiais įspūdžiais gali pasidalinti tas, kuris jų nepatiria? Na tarkim.
Atsakyti
QUOTE(Montekrista @ 2012 06 27, 15:57)
Laikas yra visa ko katalizatorius.

Taip, bet visiems jis skirtingas, tad švaistytis konkrečiais terminais beprasmiška.

QUOTE(Subjektyvi @ 2012 06 27, 16:00)
Tas kalnas tik pvz, kai vienas mėgsta aktyvų poilsį, o kitas tik pasyvų. Ir neranda aukso vidurio. Taip, ilsisi atskirai. O kokiais įspūdžiais gali pasidalinti tas, kuris jų nepatiria? Na tarkim.

O įspūdžių turi tik aktyvus?
Atsakyti
Pasyvus gali papasakot ,tarkim g.gif apie perskaityta knyga , parodyt nutapyta paveiksla arba paruosti sugalvota nauja kulinarini sedevra ax.gif
Atsakyti
Gal bėda ne įspūdžių turėjime/neturėjime, o tame, kad vienam kito įspūdžiai nėra įdomūs? g.gif
Atsakyti
Kažkodėl dabar pasirodė stereotipinis vaizdelis: nuobodi nš, niekuo nesidominti, ir aktyvus dirbantis vyras. Ir atvirkščiai.

Tikriausiai, neįdomūs tie įspūdžiai, kai pats jais negyveni. O jei jų klausosi 'siena', tai dar liūdniau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Subjektyvi: 27 birželio 2012 - 15:31
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 06 27, 16:00)
Tas kalnas tik pvz, kai vienas mėgsta aktyvų poilsį, o kitas tik pasyvų. Ir neranda aukso vidurio. Taip, ilsisi atskirai. O kokiais įspūdžiais gali pasidalinti tas, kuris jų nepatiria? Na tarkim.

Na, bet, o, taciau, kazkaip jie tapo pora, kazkuo vienas kita domino, kazka abiems idomaus veike, kazkuo dalinosi, tai ir veliau tas pats.
Nereikia, taip jau susisavinti zmogaus, as noriu sokt nuo skraudzio su guma, sok ir tu, bus super ispudziai. Kvailoka, ka? Jei anas bijo/nenori, ko jam sokti?

QUOTE(mylimuke @ 2012 06 27, 16:27)
Gal bėda ne įspūdžių turėjime/neturėjime, o tame, kad vienam kito įspūdžiai nėra įdomūs?  g.gif

Va va, arciau tiesos.
Atsakyti
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 06 27, 13:50)
Ir dar man pvz. nesuprantamos atostogos atskirai, kiekvienas sau. Gal ir gerai, kai pailsi vienas nuo kito, skirtingai ilsisi, bet vis tiek keista. O kur dar atostoginių romanų pagundos.

Man tiesiog netycia iseidavo atskirai.Vyras vasarom dirbdavo,o vaika nuvezt atostogaut reikia.Mes is to tragedijos nedarydavom,bet is tiesu kartu smagiau atostogaut.Kadangi panasus pomegiai-noredavom tu paciu pramogu.O jei vyras uzsinori ko nors ekstremalaus,as visada galiu pasedet ir knyga paskaityt,kol jis ten kur nors bandys spranda nusisukti. biggrin.gif
Atsakyti