Neištikimybė gali būti tik fiziška?

Teisingas. Tik kokiu kampu į jį pažiūrėsi. Antropologiniu požiūriu santuoka yra mainai: tu man aš tau. Bet kai visą tai "įvilkta" į teigiamų emocijų "skraistę" niekas ir neskaičiuoja, nes dovanoti yra malonu. Bet..........kai ta teigiama emocijų "skraistė" susidėvi ir ją nuolat tenka "lopyti" - "žaidimas" aš tau tu man, pavirsta į "žaidimą" jeigu tu man taip - tai ir aš tau taip. Va tada ir iškyla į paviršių tas nemalonus klausymas: kas ir kiek ir kam.

Nesamone, kad dovanojant tam tikros kainos dovana nenorima dovanu gauti tokios pacios (ar bent panasios) vertes dovanos.

Daugiausia vis moterims ir moterims nurodymai bei instrukcijos... Užtenka vien antraštes peržvelgti. Vis moko, kaip suvilioti, kaip paskatinti vesti, kaip gudrauti šeimoje, kaip išvengti konfliktų... Kaip kaip kaip...
7 pagrindinės temos, kuriomis verčiau nediskutuoti su mylimojo tėvais
Patarimai moterims, kaip išsaugoti santarvę šeimoje
Kaip paversti vyrą romantiku?
Kokiais žodžiais išbarti vyrą, kad jis pasitaisytų?

Va čia ir randasi problema kai imama skaičiuoti. O kieno atžvilgiu ir kieno verte reikia skaičiuoti???
Pvz. žmona sėdi namie dvi valandas ir ruošia vyrui vakarienę, įmantrią, nekasdienišką, bet.....dvi valandas ir įvertina savo triūsą nu neįkainuojama verte. Grįžęs vyras pavalgo, padėkoja ir.........bet žmonai pradeda atrodyti, kad nepakankamai įvertino. Vakare vyras bando pasiūlyti malonius žaidimus, o bet tačiau žmona paaiškina, kad pavargo gamindama pietus ir jokių žaidimų nebenori. Moralas: ar tikrai vyrui reikėjo tokių pietų ir ar ne geresnė, o ir vertingesnė (vyro nuomone) būtų buvusi "dovana" vakare, netgi jei reikėtų suvalgyti paprastą kiaušinienę, kurią pagaminti būtų užtrukę tik penkiolika minučių???

Matote, kai nori pateikti dovaną - dovana turi atitikti gaunančiojo poreikius. Nes kitaip dovanų "kainos" ir jų dėliojimas ant "svarstyklių" netenka prasmės.

Vargu ar Jūs gimtadienio proga norėtumėte gauti patį brangiausią..........žūklės reikmenų rinkinį, kaip ir Jūsų vyras vargu ar būtų sužavėtas gavęs............pačius brangiausius moteriškus kvepalus.

Niekada santykiuose nebuna tos dovanos dalijamos,vienas kitam, po lygiai. Juk nesirasysi ant popieriuko,na siandien as tau ,o vat tu rytoj man,tik neuzmirsk(suvulgarinau truputi) Vienas ju gauna daugiau,kitas maziau. Kitas klausimas,ar vienas TIK nori gauti,bet duodi jis nenusiteikes. Va cia matau problema.

Teisus Jūs, tik matot, ar Jūs galėtumėte pasakyti ko pavyzdžiui Jūsų žmona norėtų labiau už viską pasaulyje? Ar tik sprendžiate pagal save? Juk kai darai dovaną žmogui nesistengi jo įžeisti, ar kažką pasidovanoti sau. Stengies dėl kito. Dovanoji tai ko pats norėtum gauti. Ir jei partneris neišsako savo norų tai ir gauna paskui "brangių kvepalų", o ne "žvejybos rinkinį". Reta žmona kuri turi parapsichologinių galių, kad atspėtų stebuklėlio slapčiausius norus.

Visiskai ne materialias dovanas turejau omenyje.
Bet tiek to, nesileisiu i polemika.
Nuo vakarienes gaminimo dar ne viena nepavargo , pavargstama nuo vyro supratimo ,jog tai privalomas zmonos darbas- pagaminti skania vakariene.

tai pagal viską vaikui dbr 6 mėn, jei viskas buvo prieš du mėn....

6 mėn., o jau laksto po žolytę ????????????/....logikos pritrūko poemoje

As. Ir ne tik galvoju, bet ir zinau. Maniskis tikrai patvirtintu, nes ne karta yra tai sakes. Jis man irgi geriausias draugas. Kitokiu santykiu nei as, nei jis tiesiog neisivaizduojam...

Tai kad įsivaizdavimas, kad žmonės turi ekstrasensorinių gebėjimų - labiau moterų "privilegija" su potekste: jei mane myli - vadinasi turi žinoti ko aš noriu, o jei nežino - vadinasi nemyli , nes vyrai kur kas dažniau atskleidžia savo norus.

(ir aš čia kalbėjau ne apie materialinius dalykus, o labiau apie mentalinius santykių aspektus )

* O jei partneris išsako savo norus (apibrėžia savo įsivaizduojamą "dovaną"...........bet jų negauna - tai kas tada čia??? Ir iš kur paskui turi atsirasti tiek kilnumo, "dovanoti" kažką atgal?? Va tokie dalykai ir yra mikro įtrūkimai santykiuose, kurie su laiku pavirsta plyšiais, o dar vėliau pasekmėmis, kurios neištikimybe vadinasi.
Papildyta:



Tai ir aš ne materialines dovanas turėjau omeny O kada šeimoje kažko darymas jau yra įsivaizduojama, kaip pareigos atlikimas - tai jau byloja apie nuovargį ir nuoskaudas santykiuose. Ir kai moteris ima vakarienę vadinti pareiga, tada vyras pareiga ima vadinti padangų, arba akumuliatoriaus pakeitimą sezono metu tos moters automobilyje. Jeigu nuskambės oponavimas, kad šiais laikais moteris gali pati nuvažiuoti į autosaloną ir viską susitvarkyti pati - tai ir aš atsakysiu, kad šaldytuve visada tam reikalui turiu pasidėjęs koldūnų pakuotę.

"Dovanojimas" niekada neturi tapti pareiga. "Dovanojimas" - tai malonumas ir sau pačiam su žinojimu, kad tau svarbus ir brangus asmuo liko patenkintas "dovana". Problema kyla kitame, kad tiek moterys tiek ir vyrai skirtingai vertina tas "dovanas" ir iš čia pradeda rastis jausmas, kad tai buvo neadekvačios "dovanos", o tada pradedami skaičiuoti "kreditas" ir "debitas", o nulinis "saldo" santykiuose niekada nesueina, nes visada skirtingais periodais kažkuris bus daugiau įnešęs, ar paaukojęs, nei kitas.

Dovanotam arkliui i dantis neziuri.

Neteisybe, kad moterys tik ir laukia, kol vyras pats susipras, kokios dovanos jos nori. As pati pasakau ir man visai del to neskauda sirdies. Atvirksciai, esu patenkinta, kad gausiu butent tai, ko noriu.
Visokiu stebinanciu smulkmeneliu-mazu dovaneliu negaunu jau seniai,o ir atpratau-nepasigendu

Ne, ne, ne, "dovana" - nebuvo panaudota tiesioginio šio žodžio prasme. Tai labiau vienas kito poreikių patenkinimas santykiuose: vakarienė - žmonos vyrui; nusivedimas šeimos, arba tik dviese - vyro žmonai; gundantis apatinis trikotažas su (deramu ir visapusišku ) to pademonstravimu - moters vyrui, automobilio sutvarkymas, arba vaikų suguldymas vakare, kai šie "kaprizinasi" - vyro moteriai ir ...................t.t Va apie tokias "dovanas" aš kalbėjau, o ir diskusija kilo kada ir kodėl tos "dovanos" (malonūs pagelbėjimai, arba malonios staigmenos) tampa pareigomis ir pradedame pastebėti savo "indėlį", bet nebepastebime partnerio "indėlio", o ir apie ką tai byloja.

Kad neatrodytų taip, kad visa šita diskusija "išlipa" už temos ribų - tai ir yra tas "aperityvas" prieš atsirandant pagrindiniam reikalui, ko "pagirias" mes čia ir aptarinėjam.