Gimdymo termino dieną nuvažiavau į ligoninę užsirašyti vaikelio širdies tonų. Tik atsikėlus nuo kušetės ir pradėjus eiti, apėmė jausmas, kad
nelaikau...Buvo labai juokinga, nes nežinojau, ar tai vandenys, ar man vaidenasi. Kol užlipau į antrą aukštą pas gydytoją, vandenys tekėjo upeliais...Stovim su vyru prie gydytojos kabineto, o jis rėkia: "gulkis ant minkštasuolio", o aš nesigulu, nes baisu ir gėda, kad sušlapinsiu baldus koridoriuj

Gerai, kad gydytoja greitai atėjo ir nusiuntė mus į priimamąjį. O ten, kol sėdėjau, po manim didžiulė bala susidarė, nors keičiau palutes vieną po kitos...Jei taip viešoj vietoj būtų pradėję bėgt, baisu būtų buvę, galvojau, kad čia tik filmuose TIEK vandenų būna.