jeigu skaudetu nuleidziant, tai skaudetu ir patiems pratrukstant na man nenuleido, o patys pradejo begti, bet toks palengvejimas is karto ir net malonu kazkuriuo atzvilgiu, o dar kai suvoki, kad tuoj tuoj susitiksi su vaikeliu, tai is vis nuostabus jausmas apima
Man vandenys nubego miegant,bandziau verstis ant kito sono ir pajauciau .kad lyg kazkas pradejo teketi .Atsistojau ir supratau,kad tikrai jau bega ir laikas ruostis i ligonine .
o kodel? bijojau kad vandenys isvis nenubegs ir nesuprasiu kada cia gimdymas prasideda tai jauciausi labai laiminga kad jau gimdau o ir kadangi vestuvese nesiruosem dalyvauti tai vis sakydavau kad Jus svesit o mes gimdyt vaziuosim, tad matyt prisisnekejau
Su pirmu vaiku vandenis nuleido gimdykloje, o su antru tai įdomiai buvo - paryčiais apie 4val.30 užsimavniau į WC, keliuosi iš lovos ir jaučiu, kad per vieną koją lyg ašara kokia nubėgo. WC jau mažą reikaliuką lyg ir padariau, bet jaučiu, kad vėl maža srovelė nevalingai nubėgo, - įsidėjau storesnį įklotą. Per valandą laiko aš tris nemažus įklotus pasikeičiau. 6 val. 45min mes jau ligoninės registratūroje ieškom gyvos dvasios, nes jau gimdyt kaip ir laikas būtų. Po kokių 7-10 min. pagaliau atėjo užsimiegojęs veidelis, pamato mano didelį pilvą ir klausia; - "Ko reikia?" Nu ko, ko, ką, ji galvoja man šiaip naktim nesimiega, taigi - GIMDYT noriu (gal ir nelabai noriu, bet, kad jau ir vandenys bėga, ir sąrėmiai kamuoja - niekur nesidėsi, teks gimdyt). Tada ištraukia ji iš po stalo šūsnį dokumentų ir liepia užpildyti. Pildau 1-ą, 2-ą lapą ir jaučiu, kad bėėėga, aš kojas stipriau suglaudžiu, vistiek - bėėėga, įklotas įdėtas pats didžiausias, bet jaučiu, kad kažkas negerai - prisiliečiu ranka tarpukojį, - ogi mano jau visos kelnės iki kelių šlapios. Palikau aš visas tašes, dokumentus ir bėgte į tualetą - vis dar bėga. Gerai, kad vyras iš paskos atėjo, tai persimoviau kelnaites, įsidėjau naują įklotą, tik va, kelnių kitų neturėjau, tai apsijuosiau rankšluosčiu ir grįžau į registratūrą toliau popierių pasirašinėti. O ten jau pasirodė dar dvi porelės gimdyt norinčių. Gal aš ten jiems ir keistai su tuo rankšluosčiu pasirodžiau, bet man jau dzin buvo...
su pirmaja man vandenukus nuleido... na bet jau nepasakyciau, kad palengvejimas, nes su vandenim ne toks draskantis saremiu skausmas, nes kai nuleido, dar teko pareit i gimdyklos palata, sienu isitverus, veideliu persuktu is skausmo, ir dar liepe stovet... bet po kokiu 5 saremiu geru, parejus ir pastovejus lovos kojugaly, pajauciau, kad jau amen... vyrui sakau pasilenk, pasiziurek i vaiko galva