Sveikutes,
as va irgi su savo istorija. niekaip nejo pastot gal kokius 1.5 metu. jau ir tabletes geriau, ir testus ovuliacinius dariau, gine patikino kad gimda siektiek pasikreipus ir kad viena kiauside mazesne, sake neturetu but problemu, tik po s.. kojas auksciau iskelk. dirbom dirbom ir pagaliau! pasidariau viena testa neryski juostuke...po savaites vel pasdariau nes turejo M prasideti, jau ryskiai sviete, dar kad 100% but tikrai krauja pridaviau nestumui patvirtint...patvirtino. dziaugsmui nebuvo galo iki kokiu 4 sav. tada emiau vemti toliau nei matyti, galva pakeliau ir tiesiu taikymu i tuoleta...ir taip iki 4 vakaro..tada alkis nezmoniskas...bet galvoju viska iskesiu svarbu kad turesiu maziuka. padare kraujo tyrimus(gal 5 buteliukus nuleido) nuejau i pirma pasimatyma su akusere uzsipildyt popieriu(esu ne lt tai nzn kaip lt viskas) ir laukiau 12 sav kol darys pirma scana. idomiausia kad drauge irgi laukesi, ir gimdyti turejom ji vasario 12 as vasario 14d. deja ji 10sav persileido(eme kraujuoti ir t.t.) kai nuvykau i ligonine daktare pasake kad daznai taip buna ir nera ko nusiminti, as dar taip syptelejau, sakau nesakykit taip, nes as irgi laukiuosi, ji nusisypsojo ir sako jum bus viskas gerai, tokiu sutapimu retai buna. mano scana atidejo iki 14 sav. jauciausi taip pat, nei diegliuko nei kraujuko, tik tas vemimas. scano diena tiek dziaugiausi, galvoju nu pagaliau pamatysiu savo burbuliuka, ir suspaudus 5 svarus(uz nuotraukas) rankoj nuzygiavau i ligonine. kai eme daryti scana su sypsena sedziu ir ziuriu i ekrana. ziuriu ziuriu, nelabai suprantu ka ten reik matyt, matau apskritima ir tiek...sesele scanavo ziurejo, poto sako pasikviesiu as daktere, nu galvoju praktikante gal nemoka ar nesupranta. atejo daktare scanavo ziurejo, pilva pamaige ismatavo ta apskritima...dar pascanavo, o as guliu ir galvoju, nu moterie pasakyk ka nors, as naujoke, nezinau kur cia ziuret, kur cia tas mazius. tada daktare isjunge monitoriu ir sako: man labai gaila...bet as nematau jusu vaikelio...kaip nulipau nuo kedes ir nuejau pas konsultanta vyr gin. neprisimenu. tada atejo kitas daktaras paziurejo nuotraukas pastudijavo ir sako:man labai gaila, bet greiciausiai pas jus neembrioninis nestumas...as tik spaudziu tuos 5 svarus rankoj ir tyliu, nieko nejauciu ir zodziai kaip pro sali skrieja. kaip gryzau namo neprisimenu, zinau kad sedziu ant sofos ziuriu i siena soko busenoj spaudziu tuos pinigus saujoj ir galva zvimbia. tada gryzo mano vyras ir laimingas prisoko prie manes ir su dziaugsmu isreke: nu rodyk, rodyk nuotraukas, visa diena apie tai galvojau ir greiciau namo norejau gryzti kad pamatyti...ot tada pratrukau verkti. isikniaubiau i lova susisukau i kamuoli ir isteriskai verkiau. vyras nesuprato, vis klausia kas man? ko nervuojuos? negerai mazyliui tokie priepuoliai. o as tik isrekiau kad nera jokio mazylio...vyras dingo vonioj 3 val. as verkiau be sustojimo. paskambinau mamai, ji mane paguode, nuramino, poto vyras atejo ramino, abu paverkem. reikejo savaites nustot maziau galvot kodel?kaip?kas? aisku, bjauriausia kai vos tvardaisi o kas zinojo pripuole klausia:na kaip mama su leliuku gyvena? ir t.t. iskart isvesdavo is remu ir imdavau verkti. dar po savaites, padare pakartotinai tyrimus, scana ir t.t. patvirtino diagnoze, pasiule 3 budus(naturaliai, tabletem, isvalymo), kadangi neembrioninis patare daryti isvalyma, antraip gimda gali pati pilnai neissivalyti. nu, praejo beveik 2 metai dabar...vel bandom, nors vyras nelabai benori, bet ka jis pries moteri
kolkas 4 men. be rezultatu, bus matyt si menesi, dariausi 2 testus buvo neigiami, bet iki M dar 2 savaites, taip kad o gal...
svarbu nenusiminti, ir galvoti tik optimistiskai, buvo lemta, gal taip ir geriau, pakeiciau darba, emiau mokintis anglu kalba ir su vyru suartejom kur kas labiau.
ir stai mazylis vystosi puikiai 
su teveliu laukiam susitikimo su juo 
