Vyresnio vaiko žindymas

Reanimacijoje guli labai sunkūs ligoniai, ir jų ten ne vienas ir ne du. Ir, kad ir kaip būtų sunku suprasti - kai kurių iš jų būklė yra dar sunkesnė nei jūsų vaiko. Gydytojų darbas ten labai įtemptas. Tokiame skyriuje kaip niekur kitur reikalinga rimtis ir ramybė, o streso apimti tėveliai, reikalaujantys išskirtinio dėmesio ne tik savo vaikui, bet dažnai ir nusiraminimo sau, tikrai to neprideda. Todėl visai suprantama, kad ten preciziškai laikomasi griežtų lankymo bei slaugymo taisyklių, išimtys nedaromos net kūdikiams. Vaiko gulėjimą reanimacijoje priskirčiau prie ekstremalių situacijų, kai tėvams tenka perlipti per visas savo nuostatas ir stigmas ir tiesiog paklusti medikams, nes kalba eina apie gyvybes - nebūtinai jūsų vaiko

Kiekvienai mamai jos vaikas yra svarbiausias ir kiekviena jautriai reaguojame į tokias situacijas. O medikai tiesiog turi dirbti savo darbą, o šioje situacijoje bet koks išorinis trukdis, išsiblaškymas ar sekundės dalis gali kainuoti kažkieno gyvybę


Nuo laimo ligos ir gydymo antibiotikais praėjo nepilni 2 mėn. Nuo to laiko jis beveik ištisai sirguliuoja - kartais sunkiau, kartais lengviau. Ir dabar sirguliuoja. Mums tai visiškai neįprasta situacija, nes mūsų vaikai niekada nebuvo vėjelio perpučiami "popos". O sergančio nujunkyti kaip ir negerai, tad dabar mes aklavietėje.

Nuo naktinio valgymo dabar stengiuosi atpratinti. Pastebėjau, kad naktį jis arba visai nevalgo, arba valgo daug ir dažnai - įtariu, kad pavalgęs po kiek laiko apsišlapina (miega su pampersu), truputį prabunda, vėl prašo MP, po to vėl apsišlapina ir taip visą naktį. Tad dabar bandau naktį nebeduoti. Prabunda, truputį pazirzia, bet aš gražiai paprašau miegoti toliau, apsikabinu ir užmiegame abu. Čia ne problema. Problema - vakarinis užmigimas, kuris kol kas be MP neįsivaizduojamas. Ir visi bandymai išmokyti užmigti kitaip buvo nesėkmingi

Rytoj einu pas gydytoją alergologą. Tikiuosi gauti daugiau informacijos šia tema.

O kiek laiko veikia vaistai, po kiek laiko jų jau nebelieka piene arba yra jau jų nereikšmingas, nekenksmingas kiekis? Ar diena mažylis dar žindo?

Sutinku visiškai su jūsų žodžiais, kaip jau ir rašiau - labai jautriai reaguoju žindymo klausimais. . Sutinku kad taisykles reanimacijoj visiems vienodos. Bet išimtys tik jas patvirtina argi ne taip.
Visada gyniau medikų profesiją, nes pati esu gana artima jiems, tik gydau ne dvikojus. Tačiau kai tęko susidurti su mūsų medicinos užkulisiais artimiau , ir beje labai ilgą laiką -tai supratau kad su savo bėda visada esi vienas pats, ir jeigu tylėsi ir nekovosi tai nieko gero nebus. Būčiau tyliai leidusi atlikti savo darbą medikams - vaiko jau nebeturėčiau arba turėčiau labai didelę negalią ( nors ir dabar nemenkos problemos).
P.S. Visai į dausas nuvarėm , ne pagal temą.

Šitų visų dalykų nežinau. Bet apribojimai ne vien vaistuose - man net negali atlikti visų reikalingų tyrimų alergenų nustatymui, nes maitinant kai kur gaunami iškreipti duomenys

Dieną valgo tik tada, kai eina pietų miego. Bet ne kasdien jam jau reikia to pietų miego.

Kalbėjausi su gydytoja alergolole-imunologe apie savo problemą. Paneigė mano gydytojos žodžius apie galimą perduoti alergiją vaikui per MP. Bet nuliūdino dėl kito - ligos paveldimumo tikimybė labai didelė abiem mano vaikam Ir dar paaiškino, kad imunitetui tokiame amžiuje MP jau nebereikšmingas, ir vaikui reikalingas tik kaip psichologinio saugumo garantas. Tad vaiko sveikatai nepakenkčiau, jeigu nutraukčiau.

Manau vis gi imunitetą žindymas įtakuoja ir dabar. Na ir psichologinė gerovė taip pat svarbi, kad mažiau sirgtų
Jeigu palikti vieną, svarbiausią leliui maitinimą, kad ne stresuotų per daug ir gerti vaistus kartą per dieną būtent iš karto po maitinimo, su dauguma vaistų manau rizika vaikui būtų minimali. O po šiek tiek laiko ir tas paskutinis pažindymas bus nebereikšmingas, išmoks užmigti pats ir nutrauksite

Labai negerai mūsų sistemoje kai gydytojai atsisako gydyti maitinančias mamas. Labai dažnai pataria nutrakti, nes atrodo pasimeta ir nelabai žino ką su mumis daryti. Arba bando visas negalias suversti žindymui, nes suprask žindymas ne norma

Kad kaip tik, kai vaikas vyresnis ir žindymų lieka mažai, pienelyje padaugėja imunoglobulinų, nes yra tarsi ruošiamasi nujunkymui ir mamos organizmas nori kuo daugiau visokio įmanomo gėrio perduoti. Kažkaip taip literatūroje rašoma

Iki 3-jų metų tai tikrai turi įtaką imunitetui,bet turbūt ir ilgiau

jei tai antibiotikai, tai ju skilimo periodas kraujyje buna menesis ar ilgiau, cia diena gerti, nakti neduoti MP nepades, nes bendrai kraujyje yra vaistai ir vis tiek persiduos vaikui

Bet yra antibiotikų suderinamu su žindymu

Klausimas, ar yra tokiu, kai kalba eina apie Laimo liga, tiesiog pvz. kvepavimo taku anitbu pasirinkimo daug, kitu ligu, tiesiog gali nebuti, arba pvz. ju ner lt

Alchemie nesivargink-gi vis tiek gydytojai tik kenkėjai imunologai reanimatologai - visi visi. Tik vienas labai geras. Nepykit juokinga, o ir ne į temą. Jeigu JŪSŲ gydytojas netikęs-susiraskit gerą. Bet geras tai ne tas kuris sako ką jūs norit girdėt. Teisingas tas kuris išklausys mamos nuomonę, atsakys į klausimus, patars dėl žindymo, viską argumentuos iš mokslinės pusės, nes jis to mokėsi ir geriausiai žino kaip iš tikro veikia žmogaus kūnas. Ne iš knygučių, o iš mokslo, patirties (mano Gydytoja daug metų dirba stacionare). Iš to ką mato kiekvieną dieną, o ne kas parašyta madingose knygutėse. Nes tikras Gydytojas mato visumą, ir pacientą toje visumoje, aš pati sau esu unikumas, o jiems tokių unikumų ateina ne vienas ir ne du. Mano Gydytoja UŽ žindymą, palaiko mane kaip mamą. Pataria. Paskatina. Paaiškina ir atsako į bet kurį klausimą-pagal ją kvailų klausimų nėra. Tai ne pirma Gydytoja kuria pasitikiu. Ji žino statistiką ne iš laikraščių o iš to ką mato kasdien. Ir jos nuomone neturiu pagrindo pasitikėt. O ir kiti-onkologai, urologai, pulmonologai, ortopedai... puikūs specialistai. Ne man juos egzaminuot. Aš ne tokius mokslus baigiau... Mačiau ir nekokių-bet tiesiog pas juos nebeėjau. o ir pati matau visko gyvenime, ir tarp kolegių, daug žindo ilgai ir laimingai, kai kam nesiseka. Vaikai visų skirtingi, o mačiau jau patikėkit kiek daug-ir jų intelektas, emocijos, protas priklauso ne tik nuo to kiek ir kada gavo MP, o nuo to kaip mamos ir tėčiai su jais bendravo, kokie santykiai šeimose, kiek TĖVAI investuoja į vaiką... Žodžiu žindykim, bet nebūkim aklos fanatikės, be žindymo nematančios nieko daugiau... nes būna kad jo reikia nebe vaikučiui, o MUMS. Nes be to mes nebesijaučiam svarbios ir išskirtinės (jaučiu kad šitą etapą praeisiu gan skausmingai... bet neišvengiamai...). O tas vyresnis vaikas-jis pats nuspręs kiek jis vyresnis ir kada jam kažko bus gana...

na nesupratau prie ko čia tas
tema apie žindymą, dėl to apie jį ir kalbam, fanatikių čia nemačiau

Dėl gydytoju - na tiesiog jeigu pas mus šiolaikinėje kultūroje nebuvo priimta ilgai maitinti, gydytojai taip pat kultūros dalys, jie tokie pat žmonės ir jiems taip pat dažnai keista, kad mamos ilgiau maitina. O anksčiau aplamai buvo požiuris, kad jeigu maitini (kadangi maitino po porą mėn ir mažiukus kūdikius), tai gali gydytis tik arbata su mėdum.

Užseniosė jums pasakytų, kad yra kelėta faktorių, kurie įtakoja ar galima žindant naudoti vaistus. Tokie kaip - vaiko amžius - kuo jaunesnis vaikas, tuo didesnis poveikis, žindymo dažnumas ir kokiu būdu vaistai yra vartojami - tik mzd 1% geriamų vaistų pataiko į pieną. Tai gi jeigu yra jau paaugęs vaikas, kuris geria pieną kartą per dieną ir vaistai yra yra geriami taip pat tik kartą per dieną, tada iš karto po maitinimo galima išgerti vaistus ir per visą dieną vėl iki migdymo naktį vaisto kiekis piene turėtų pakankamai sumažėti, kad nedaryti vaikui didelės įtakos . Na ir stebėti mažylį

Čia ne tai, kad mes prieštaraujam medikams, arba nepasitikim jais. Tiesiog faktas, kad apie žindymą jie žino ne labai daug, nes yra ir buvo tokia aplinka kai jie mokėsi. Jie daug išmano apie lygas, supranta tyrimų rezultatus, moka apžiurėt pacientus, pastebi tai, ko mes nematom, tai gi jie puikiai gydo, bet žindymas dažnai ne visai mūsų medikų sritis. Tikėkimes kad ateityje tai keisis...

Čia yra who rekomendacijos dėl vaistų ir žindymo
http://whqlibdoc.who.../2002/55732.pdf