Eina brakonierius palei ežero krantą, ant pečių dvi 10 kilogramines, dar gyvas, lydekas neša. Staiga iš krūmų iššoka inspektorius:
- Aha! Pakliuvai su įkalčiais!!!
- Nepatikėsit, bet aš tas lydekas nuo vaikystės pažįstu ir auginu.
- Kaip tai?
- Nusipirkau kadaise ikrų indelį, atidarau, o ten 2 mailiai spurda. Įleidau į stiklinę atsigavo. Ir pradėjau aš juos auginti, maitinti. Paaugo perkėliau į trilitrainį, po to į kubilą, dar vėliau į vonią. O kai vonioje nebetilpo paleidau į ežerą. Prieidavau prie kranto, sušvilpdavau atplaukdavo.
- Negali būti
.
- Netiki, galiu parodyti. Va, paleisiu, švilptelsiu ir jos atplauks.
- Nu rodyk
Brakonierius paleido lydekas, o tos išsyk ir nėrė gilyn. Stovi, rūko
Inspektorius:
- Tai švilpk.
- O kam?
- Kad lydekas pašauktum.
- Kokias lydekas???
- Labas! Kas veidui nutiko?
- Vakar sporto klube buvau, galvojau, formą pagerinsiu...
- Prie ko čia sporto klubas? Aš apie veidą klausiu.
- Na tai ten vienas "kačiokas" svarmenį numetė.
- Tau ant veido??
- Ne... sau ant kojos.
- O tai veidas?..
- O tai mano veidas nusprendė iš to pasijuokti...
- Vakar sporto klube buvau, galvojau, formą pagerinsiu...
- Prie ko čia sporto klubas? Aš apie veidą klausiu.
- Na tai ten vienas "kačiokas" svarmenį numetė.
- Tau ant veido??
- Ne... sau ant kojos.
- O tai veidas?..
- O tai mano veidas nusprendė iš to pasijuokti...
- Kodėl tu vis nevedi?
- Ai, vis moters geros nerandu. Visos motinai nepatinka.
- O tu surask panašią į tavo motiną.
- Tai suradau... Tėvas tokį skandalą sukėlė!...
- Ai, vis moters geros nerandu. Visos motinai nepatinka.
- O tu surask panašią į tavo motiną.
- Tai suradau... Tėvas tokį skandalą sukėlė!...
Susitinka du draugai. Vienas:
- Klausyk, kalba, jog vakar Vasia juvelyrinę parduotuvę atidarė.
- Atidarė, tik signalizacija suveikė ir jį sugavo.
- Jūsų bankas suteikia paskolas be jokių sutarčių, tiesiog pasižadėjus?
- Taip.
- O jeigu aš negrąžinsiu?
- Tuomet po mirties jums bus labai gėda prieš Aukščiausiąjį.
- Bet juk kada dar tai bus...
- Na, jeigu penktą dieną paskolos negrąžinsite, tai šeštą ir bus.
- Taip.
- O jeigu aš negrąžinsiu?
- Tuomet po mirties jums bus labai gėda prieš Aukščiausiąjį.
- Bet juk kada dar tai bus...
- Na, jeigu penktą dieną paskolos negrąžinsite, tai šeštą ir bus.
Sūnus sako motinai:
- Aš daugiau į mokyklą neisiu!
- Bet kodėl, sūneli?
- Ir vėėl Petriukas muš knyga per galvą, Jonukas spjaudysis Neisiu!
- Ne, sūnau, tu turi eiti. Visų pirma, tau - keturiasdešimt metų, be to, tu - mokyklos direktorius.
- Aš daugiau į mokyklą neisiu!
- Bet kodėl, sūneli?
- Ir vėėl Petriukas muš knyga per galvą, Jonukas spjaudysis Neisiu!
- Ne, sūnau, tu turi eiti. Visų pirma, tau - keturiasdešimt metų, be to, tu - mokyklos direktorius.
Petrą aplankė mama ir liko pietų. Užkandžiaujant motušė pastebėjo, kad mergina, su kuria Petras atseit nuomojasi butą, yra pernelyg graži. Motinėlė jau senokai įtarė, kad tarp sūnaus ir kambario draugės vyksta kažkas daugiau nei tik nuomininkų santykiai. Perskaitęs motinos mintis Petras ryžosi imtis iniciatyvos:
- Mama, žinau ką tu galvoji, tačiau Rasa ir aš tik kartu nuomojamės butą.
Praėjus savaitei Rasa ir sako Petrui:
- Po tavo mamos apsilankymo negaliu rasti sidabrinio samtelio. Negi taviškė jį nušvilpė?
Petras prisėdo, pasikankino ir parašė mamai laišką: "Brangi mamyte, netvirtinu, kad tu iš mano buto paėmei padažo samtį, lygiai kaip ir neteigiu jog tu jo nepaėmei, tačiau faktas kaip blynas, kad po tavo apsilankymo jis dingo."
Po kelių dienų Petras gauna iš mamos laišką: "Mielas sūneli, aš netvirtinu kad tu miegi su Rasa, lygiai kaip ir neteigiu, kad tu su ja nemiegi. Tačiau faktas kaip blynas - jei ji miegotų savo lovoj, seniai butu radusi tą samtį.
- Mama, žinau ką tu galvoji, tačiau Rasa ir aš tik kartu nuomojamės butą.
Praėjus savaitei Rasa ir sako Petrui:
- Po tavo mamos apsilankymo negaliu rasti sidabrinio samtelio. Negi taviškė jį nušvilpė?
Petras prisėdo, pasikankino ir parašė mamai laišką: "Brangi mamyte, netvirtinu, kad tu iš mano buto paėmei padažo samtį, lygiai kaip ir neteigiu jog tu jo nepaėmei, tačiau faktas kaip blynas, kad po tavo apsilankymo jis dingo."
Po kelių dienų Petras gauna iš mamos laišką: "Mielas sūneli, aš netvirtinu kad tu miegi su Rasa, lygiai kaip ir neteigiu, kad tu su ja nemiegi. Tačiau faktas kaip blynas - jei ji miegotų savo lovoj, seniai butu radusi tą samtį.
Keturios, tobulo vedybinio gyvenimo taisyklės vyrui:
1. Susirask moterį, kuri skaniai gamina ir puikiai tvarkosi namuose.
2. Susirask moterį, kuri gerai uždirba.
3. Susirask moterį, kuriai labai patinka seksas.
4. Būk nuovokus ir niekada neleisk, kad tos moterys kadanors susitiktų.
1. Susirask moterį, kuri skaniai gamina ir puikiai tvarkosi namuose.
2. Susirask moterį, kuri gerai uždirba.
3. Susirask moterį, kuriai labai patinka seksas.
4. Būk nuovokus ir niekada neleisk, kad tos moterys kadanors susitiktų.
Žiemos pabaigoje susitinka du draugai, vienas klausia:
- Kur praleidai atostogas?
- Pirmas dvi dienas Alpėse.
- O kitas ?
- Gipse...
Žmogelis buvo pas būrėją. Būrėja jam išbūrė, kad jo vienas poelgis pražudys visą žmoniją. Eina tada žmogelis namo visas susirūpinęs ir galvoja, kad geriau jis nusižudys, nei pražudys visą žmoniją. Eina ir pamato, kad ant mažo vaiko iš penkto aukšto krenta nuolaužos, todėl prieš mirtį galvoja padarys bent vieną gerą darbą ir išgelbėja berniuką... Tada žmogelis klausia išgelbėtojo berniuko vardo, o jis atsisuka ir sako:
- Aš Adolfiukas...
- Kur praleidai atostogas?
- Pirmas dvi dienas Alpėse.
- O kitas ?
- Gipse...
Žmogelis buvo pas būrėją. Būrėja jam išbūrė, kad jo vienas poelgis pražudys visą žmoniją. Eina tada žmogelis namo visas susirūpinęs ir galvoja, kad geriau jis nusižudys, nei pražudys visą žmoniją. Eina ir pamato, kad ant mažo vaiko iš penkto aukšto krenta nuolaužos, todėl prieš mirtį galvoja padarys bent vieną gerą darbą ir išgelbėja berniuką... Tada žmogelis klausia išgelbėtojo berniuko vardo, o jis atsisuka ir sako:
- Aš Adolfiukas...
Petriukas, grįžęs namo iš mokyklos, giriasi mamai:
- Šiandien aš vienintelis žinojau, kaip teisingai atsakyti į mokytojo klausimą.
- O koks buvo tas klausimas?
- Kas išdaužė klasės langą?
- Šiandien aš vienintelis žinojau, kaip teisingai atsakyti į mokytojo klausimą.
- O koks buvo tas klausimas?
- Kas išdaužė klasės langą?
Pirmokėlį tempia į mokyklą. Tas vis spyriojasi ir šaukia: - Dvylika metų! Už ką?!
Pingvinas sūnus klausia pingvino tėčio:
-Tėti, kodėl žmonės sako, kad mes, pingvinai, esam kvaili?
-Kas sako?
-Nu žmonės sako.
-Ką sako?
-Kad mes kvaili esam.
-Kas sako?
-Žmonės.
-Ką sako?
-Ai gerai, tėti. Nesvarbu.
-Tėti, kodėl žmonės sako, kad mes, pingvinai, esam kvaili?
-Kas sako?
-Nu žmonės sako.
-Ką sako?
-Kad mes kvaili esam.
-Kas sako?
-Žmonės.
-Ką sako?
-Ai gerai, tėti. Nesvarbu.
