Onkologinės ligos - 38

Labas. As emu taukus pirkau cleopatrabella.lt, tai ten jie irgi vadinasi emu aliejus, bet kaip taukai, tirsta mase. Dar man gerai svitinimo metu padejo taukmedzio misinys su kakava.

Sveikos mergaites ,jungiuosi ir as i jusu gretas...Esu to pacio likimo drauge...

Anksčiau sakė, kad bus pastoviai. O dabar kažkaip staiga viskas pasikeitė. Ryt važiuosi pasiimti mamą, tai gal sutiksiu dar gydytoją ir paklausiu. Žinok bijau kažkaip klausti. Nežinau kas man daros. rodos pakylu ir vėl bum.
Papildyta:

Ar jau tikrai pasitvirtinus diagnozė ar dar tik spėliojimai?

Jau rimta ,patvirtinta diagnoze .Man klubakaulio sparno vezys,tiksliau kaulu vezys.Bet butent toje vietoje ji turejau.
Isoperavo mane lapkricio men

Laikykis, kovok su savo "draugeliu" (taip sako čia sergančios merginos). Klausk drąsiai jų, visos draugiškos ir noriai padeda.
Kaip tu pajutai? Kokie buvo pirmieji simptomai? Man irgi labai skauda kojas. Tai visko irgi prisigalvoju. Darausi tyrimus, bet tfu tfu tfu jie kažko blogo nerodo. Man ypač maudžia prie menstruacijas.

Na kaip nekeista esu šia viena tų senbuvių kurios šią temą "užkūrė", tai nepabijokit išsisakyt, pasipasakot, nupasakokit savo istoriją, ir tai ne iš smalsumo, tai lyg kelrodė žvaigždė kitiems, asmeniškai aš matyt visą savo dušią esu išliejus, jei kas skaito temas nuo pradžių, tai manau jiems su tokia pat diagnoze daug klausimų nekyla, aš pati būna atsisėdu ir vėl iš naujo, ir iš naujo skaitau tuos postus.

Visada yra diagnozė ir yra tikėjimas, pasitikėjimas savimi, tuo labiausiai linkiu vadovautis, man tai padėjo labiausiai, skaičiau tik sėkmės istorijas, gilinausi, bet visada tikėjau, kas rytą atsikėlus dėkojau Dievui ar likimui (čia kas kuo tikit), kad ačiū šitą dieną išgyvenau ir noriu dar kitos

Baisu prisiskaiciau visokiu istoriju .Man vasara pradejo mausti,kluba ta pati sona-juosmeni,kuris palaipsniui pradejo tinti.O dar taip sutapo ,kad labai stipriai dirbau.Visi galvojome,kad pasitempiau...Po menesio vel ejau pas seimos gydytoja.Na tada ir prasidejo vazinejimas pas gydytojus.Ejau is vieno vis i kita kabineta.
Pirmas vizitas buvo pas traumataloga,tai mane persviete ir sako nu vaikeli cia genetine liga,nieko nepadarysi.Vaistu israse ir visogero.Sakau ,kaip nujausdama,o gydytojau ,jei tie vaistai nepades?Sako dar kita dezute nusipirk...
Jie man ir nepadejo,jokio poveikio nebuvo isvis,net nuo skausmo nepadejo/
Paskui gavosi,kad padare magnetini rezonansa,tada ir viskas paiskejo....kad turiu draugeli .O skausmai prasidejo,nes dalis isplito i pilvapleve.Kol kaule buvo ,tol as nieko nejutau.
Laime ,kad paciu laiku dar spejau.Buvo labai piktas,bet dar ne toks ,nes aplink nebuvo dar piktu lasteliu.Dar neturiu jokios stadijos.Tik mano draugelio rusis gigantiskasis.
Ekstra atveju mane operavo Kauno klinikose,traumatologijos skyriuje.Laime,kad papuoliau i geras rankas,pas gyd., M.Stravinska.
Ko tik neisgirdau pries operacija...pagal viska man turejo amputuoti visa koja su klubu.Bet jis sugebejo to dar nepadaryti,tik pasalino klubo sparna,aisku kuno defektas didelis...bet ne tas svarbiausia man,bijau,kad neatsinaujintu vel...o sansu ,kad bus yra
Papildyta:


Aciu uz palaikyma ,sunku siaubingai.Stengiuosi negalvoti,bet neiseina.Ypac pagalvoju apie savo mazus vaikus...negaliu iskarto sulaikyti asaru.Atrodo uz ka tokie isbandymai...o buvau sveikut sveikutele,jokiu sveikatos sutrikimu neturejau.Net pries operacija kraujas nerode jokiu uzdegimu.

labai Jus suprantu, ir visos čia tikrai tą būseną įsivaizduoja, bet eis laikas ir pamatysit viskas susidėlios ir į ligą pažiūrėsit kitu kampu, aš pati ir susirgau kai dičkei buvo trys, o man 25 tik, kaip viskas tuo momentu slydo iš po kojų, tą jausmą atsimenu, bet gydymas baigėsi ir kaip mano mama sako: gyvas į žemę nesulysi, turi, privalai gyventi, o praėjus penkiems metams pasijauti tvirčiau, dešimčiai dar geriau, aišku kas kart eini tikrintis ir išgyveni siaubą, kiekvienas skausmas mums su diagnoze atrodo jau mirtinas, čia jau tokia mūsų kasdienybė ir karts nuo karto atsikartojanti paranojiška baimė, bet tai normalu, nes mes tiesiog žmonės. Sėkmės Jums

Deganti, Skorpei 555 šie žodžiai galbūt dabar skamba kaip utopija, kaip nerealybė. Penki metai... dešimt... - kai diagnozė šviežia, tie metai atrodo kaip nerealus dalykas... Atsimenu, aš svajojau, kad nors į mokyklą galėčiau palydėti, ką ten palydėti... skaičiavau ne tik dukrytės metelius, bet ir mėnesiukus - va jau du metukai 3 mėnesiukai... va jau du metukai ir šeši mėnesiukai... Ech

Su Dievo pagalba bus viskas gerai, Skorpe Stenkis pagauti šią dienelę, nesigilindama į rytojų, mylėk, džiaukis, glausk savo vaikus šiandien. Turėk planų artimai ateičiai, jų siek, ir tikėk. Ieškok gerų pavyzdžių, tų, kas išsikapstė iš ligų. Yra tokių, patikėk

Arune ,o kokia jusu diagnoze,kaip viskas buvo?

Krūties 3 st. su recidyvu.

skaitau daug,bet dar daug ko nesuprantu,kol nesusiduriau su sia probleme.
o kas tas recidyvas? ar operuota buvote?