reikia nuomonės iš šalies

Galvos skausmas tu musu

Pritariu. Jauciuosi kaip, kokia nusikaltele. Zingsnis i kaire, zingsnis i desine - sausiu!

As tai niekad nepykstu del tokiu dalyku, nes mane jie kaip reikiant prajuokina

Tiesiog namie dabar interneto neturiu, o darbe tik šiandien.
Labai blogai....

Kroviau jo daiktus, radau į kampą užgrūstą maikutę (suvenyrinę) su širdim. Trūko plokštelė, paskambinau. Bandė aiškint, kad pats pirko.....ai, vienžo juk melavo.
Gėrė pas kažkokį jaunystės draugą išvažiavęs į kaimą toliau. Man jau buvo blogai, visai nervai pakriko....penktadienį išsiėmiau jo išklotines nuo naujų metų.....jis daug skambina, ale truputį permetus išryškėjo vienas numeris-krūvos SMS tuo numeriu, kai šiaip žinučių jis nerašo ir nemėgsta to daryt. Kasdien skambinama tuo numeriu, kalbama ne apie reikalus, nes po 15-30min. Po kelis kartus dienoj. Net per mano gimtadienį

Sekmedienį kai paskambino viską susakiau. Dar bandė gintis, sakė supratęs, kad tik mane myli ir mylės, bet pasisakė......ji ištekėjusi, daug sakyt bijo, kad neiškelčiau skandalo jos vyrui. Bet kur dirba pasakė. Sako, kad tai tebuvo seksas. Ko jam trūko? Galbūt nuotykių. Mintyse visada tik aš. Dabar jam šokas, jis suvokė ką padarė, bijo mane prarast. Viskas ne taip, kaip aš įsivaizduoju, myli tik mane.
Na bet aš netikiu, aš užmušt jį galėčiau-jei tik seksas-apie ką kalbėt nuolat? Sakau-tai kodėl namai kentėjo, santykiai? Sako nekentėjo, mūsų tiesiog šiaip santykiai supratsėję buvo.

Vakare jau grįžo į darbą (dabar ten miegos, taip sako....) paprašė atvažiuot ir vėl iš pradžių-nieko nebuvo, jis pamelavo..... išvažiavau. Vakare jau vėl aš klydau, aš pripažįstu, padarysiu viską, kad atleistum, myliu tik tave, lauksiu, nebedarysiu taip, man čia sukrėtimas. O aš tik bliaunu.
Sunku įsivaizduot, bet taip skauda viską, net fiziškai skauda. Bandžiau namie baldus perstumdyt, kažką daryt. Žinau, kad žiauriai blogai, bet beveik negaliu kąsnio nuryt, tik rameval lašiukai kokiam pusvalandžiui nuima paniką kažkokią.
Noriu jį koliot, noriu jam per snukį daužyt.

Vakare sakė, kad jis buvo pas kažkokį psichologą, jis jam pasakė, kad reikia laiko ir aš turiu nuspręst ar atleidžiu ar ne. Per vidurį-net neverta. Jei atleidžiu-pamirštu.
Aš tikiuosi, kad sapnuoju-net negaliu svarstyt varianto apie atleidimą, kaip vėl būti su juo????
Ką man daryt? Aš tikrai tuoj išprotėsiu.

Beje, pasiskambinau jo broliui, nuvažiavau, išgėrėm čepkelių (nors ir blogas patarėjas alkoholis), tai bent išsiverkiau žmoniškai.

Šiandien jis paskambinęs sako-nesuprantu kam mamai pasakei, ji nervuojasi, čia mūsų santykiai.


Pasakykit ar daug šeimų susiduria su neištikimybe? Daug atleidžia? Juk kartą atleidus, antrą kartą lengviau sau leist tai? Ar būna, kad nebesikartoja?Ar verta bandyt jam keršyt? Gal pačiai palengvėtų?

Barbora, kad toks finalas bus, galima buvo tiketis. Tiesiog tu susidurei su tuo pirma karta, dar bandei teisinti, kad pas draugus miega, gal kokia atsitiktine papuole. O, daug maz buvo aisku, kad zmogelis iesko paguodos kitur. Jo nesiskaitymas, abejingumas pasako tai, kad mintyse jis ne su tavim, ne su seima. Nezinau, sunku patarti, tau, nes esi labai jautri, nekantri. Na, is savo patirties ka galiu pasakyti? As atsiribojau nuo vyro visiskai. Nieko neklausinejau, nesidomejau. Ka daro ir su kuom. Kai, jis prase neiseiti, daviau termina. Tik tiek. Laikiausi tvirtai. Jis mate, kad nejuokauju. Iseisiu. Dar suprato, kad cia as jam daviau ta sansa. Bet mes nebuvom, daeje iki nesiskaitymo. Mano vyras nevartoja svaigalu visai. Mes niekada namie neturejom konfliktu.
P.s. Nesupratau, tik kokiu budu nori kersyti? Jis suauges zmogus, jis pats pasirinko sitaip spresti seimos krize. Tu turi irgi pilna teise pasirinkti. Likti ar iseiti, jei nesugebesi atleisti.

Niekas čia nepasakys, atleist ar ne, pati turit nuspręst... Nors šiaip manau, kad labai jau daug š.... pas jus pastaruoju metu, kad taip paprastai atleist, pamiršt, patikėt... Tai net nebuvo vienkartinis nuotykis, tai nuolatiniai susitikimai - laukiami, planuojami... Ar sugebėsit atleidusi gyvent normalų gyvenimą? Nes anksčiau pati minėjot, kad neištikimybė kaip ir būtų paskutinis lašas...
Šiuo metu jūs tiesiog verdat emocijomis, todėl vis dėlto geriausia būtų kurį laiką stengtis išlaikyt tą atstumą nuo vyro ir atvėst... Pasistenkit atrast savy stiprybės.

Ačiū

Virga, kiek laiko Jūs jau po TO įvykio. Ar vyras kitoks? Ar manote, kad viskas bus gerai?


Kaip neišprotėt. Jaučiu, kad į mane slenka kažkokia depresija, nuolat mintyse analizuoju kada ko nepastebėjau, kaip jis lietė ją.
Bet nejaugi įmanoma, kad tai tik nuotykis, jei tai tęsėsi netrumpai. Beje, ji ištekėjusi.....

Ar jum palengvės, jei iškapstysit viską - kas, kada, kur, kaip ten vyko? Nemanau...Pasistenkit nukreipt kur nors tas mintis... Nu kaip nors... Gal turit kokių įdomių užsiėmimų, padedančių atsipalaiduot... Gal yra kitam LT gale kokia seniai matyta draugė, kurią galima aplankyt... Išeikit pasižmonėt, išvalykit galvą nuo galvojimo apie JĮ. Juk jums dar liko jūsų gyvenimas, jūsų draugai, jūsų darbas, jūsų pomėgiai, VAIKAI.

Barbora , manau, kad is manes bloga patareja bus. Musu(beje ne bendri) vaikai suauge. Mes, abu esam irgi nebe jauni. Mano vyras yra labai rupestingas, darbstus, geras, ramus, nekonfliktinis. Vienu zodziu turi visas geras savybes ir viena "bloga".
Praejo daugiau kaip du metai. Tiksliai ir neprisimenu, nes niekada apie tai nekalbam. Mano vyro meiluze issiskyre su savo sugyventiniu per ta laika, nes ji apie mane nezinojo nieko. Tai, teko man ir ja dar guosti, kai mano vyras ja paliko. Tai, tiek.
Pasistenk nepriimti sito ivykio, kaip izeidimo. Nes, taip ir isproteti galima. Suimk visus valios likucius, negalvok apie ji dabar visai. Ir apie ja.
P.s. Gal, neuzigauk, bet pasakysiu, as su savo vaiku tevu issiskyriau vien del alkoholio. Tai, mano nuomone yra didesne beda seimoj, ypac, kai yra vaikai. Va, apie tai, tu turi galvoti, jei zadi atlesti.

Jei nusprestumet atleisti-siulyciau kartu su vyru palankyt seimos terapija .
O siaip,sioje situacijoje, jums abiems reiktu stengtis,kad kuo maziau nukentetu vaikai.Nepilstyti purvo vienam ant kito,nekerstauti.Tevu skirybos ir taip ines i ju gyvenima daug sumaisties.

Ojojoj ...


Po sitiek visko ,gal tikrai geriau jums pagyventi atskirai ,kol pati susivoksi savyje ,kol nuspresi ar nori likti su tuo zmogum ar nebenori ...
Nes kazin ar dabar priimtas sprendimas butu teisingas

Ir kažkodėl galvoju, kad pagyvenus bent jau porą mėnesių be šito vyro autorė net nebenorės pas jį grįžt arba grįš su labai rimtom sąlygom