reikia nuomonės iš šalies

Sakai kaip neisproteti ... zinai ,tas periodas bjaurus ir slykstus iki begalybes , viska reikia isgyventi ,taciau tai nesites amzinai Turi pati sau padeti ,nuraminti save ,nekaltinti saves

nelengva.
Pradžiai, uždaryti rojaus vartus, po to po truputį skirti gyvenimą į dvi dalis pagal galimybes: atskiros lovos, kambariai, negaminti pietų, jo purvinus drabužius mesti į atskirą dėžę, nelyginti jo rūbų, nustoti jam skambinti, nustoti juo pasitikėti, nustoti iš jo ko nors tikėtis, kurti savo gyvenimą, pomėgius, susirasti užsiėmimą. Jei neatsipeikęs, imtis ieškoti kur išeiti su abiem vaikais. Viską daryti ramiai, lėtai, motyvuojant savo ramybe ir gerove. Kartoti, kad jokiu būdu nenori skirtis, kad nori išsaugoti šeimą, kad viską darau dėl savęs ir vaikų, kad norėtum, jog nustotų šlaistytis per mergas ir gerti ir t.t.
tokioje eigoje vyras pats pasirinks kas jam geriau, o jei rinksis skyrybas - nebus tokio didelio šoko nei jums nei vaikams.

Kaip manot grynai bobiškai-ar turėčiau apie tai informuot jos vyrą?
Arba bent jai kažką pasakyt, kad bent jau nesmagu jai būtų?
Ar čia būtų kerštas? Apie nusižeminimą gal net neverta kalbėt, nes jaučiuosi nužeminta maximaliai. Gal tiesiog jei puola, tai kandu.

Ne neturėtumet. Tai jų gyvenimas. Kaip jūs nesuprantat, kad kuo daugiau kapstysitės po tą visą š... tuo pačiai bus blogiau... Nu ar dar mažai dramų? Patikėkit, jei jau ji susitikinėjo su jūsų vyru, jai giliai dzin ant jūsų. Nieko nėra baisiau, kai bledūno žmona bėgioja keikdama vyro meilužes . Tvarkykitės pirma savo gyvenimą ir mažiau apie kerštus galvokit. Nu kas jum iš to, nuodyjat save tokiom mintim ir viskas.

Aukso zodziai, issisaugojau kompe, gal ir paciai kada reiks ant saldytuvo pasikabinti...
Burbanti daznai mane uzknisa su savo postais, bet sioje temoje, visiskai jai pritariu...
Temos autore puikiai suprantu, esu patyrusi ka reiskia, kai suvoki/ suzinai, kad vyras savo pimpala kaisiojo kitur. Slykstu ziauriai, kerta per pasitikejima savimi, saviverte ir t.t. O kur dar jausmas, kad tu tiek laiko nezinojai, miegojai su juo. Zodziu, tuo metu galvojant apie tai- vemdavau is nervu.
Rasai, jei "atsilyginciau jam- ar palengvetu?" Man- nepalengvejo, nors kad blogiau nepasidare- tai irgi tiesa. Bet jei netyciom taip pasisektu, kad neeilinis vyras tam reikalui pasitaikytu, gal ir palengvetu- velnias zino. Galima surizikuoti, juolab, kad jusu vyras jums zalia sviesa sitame reikale jau uzdege.
Siaip siulyciau (jei tik uztenka jegu)- nesusikoncentruoti ties jo neistikimybe, nes tai tera pasekme nepagarbos ir nemeiles jums. Turite kazkokiu budu isprievartauti save sita fakta nustumti i antraeili dalyka ir negalvoti kaip jis ten kokia salava birbino, cia jo problema ir dvasinis neigalumas.
Vienu aspektu Jums labai pasiseke, nes esate finansiskai nepriklausoma, o tai yra labai daug (suprasite aistroms aprimus). Jus galite rinktis, statyti savo salygas (drasiai, naglai, tikedama savo zodziais). Kai jau skaudes iki begalybes, vaziuokite i miska- issirekite, medi primuskite, sau i ranka kaskite... Bet pasistenkite neisterikuoti prie vaiku, jie neturi to matyti. Tie maiseliu krovimai- galimi tik viena karta. Kvailiausia butu, jei pati viska is ju, vel atgal i spintas sudetumete.
Raminanciu vaistu pacioje pradzioje tikrai verta pagerti, gal tik kokiu stipresniu, nes zoleles zolelemis, bet tokioje situacijoje galima ir kietesniais medicinos isradimais pasinaudoti/ Jei galite, paprasykite gydytojos "Lexotanil" ar "Rudotel", jie pades iskesti pirmini perioda, apsiraminti, pasikelti nuotaika, nuveikti su vaikais ka nors grazaus.
Ir butinai skirkite laiko sau: masazui, knygai, teatrui, isvykai.
Yra tiek graziu dalyku, kuriuos vyras savo egoismu is jusu buvo atemes. Susugrazinkite juos ir pamatysite, kad susigrazinti vyro- jus jau nebenorite. Tam tereikia laiko. Supratu ka isgyvenate ir nuosirdziai jums linkiu sekmes naujame gyvenime be sito menkystos, be stresu, be saves naikinimo.

Nedaryk skubotu sprendimu. Nesnekek kuri laikas ir su savo vyru. Jei, klaus ko tyli, sakyk galvoju koki sprendima priimti. Jis turi bijoti, tave prarasti, kitaip nieko is to gero nebus. Nors si situacija ir savaime yra ne is geruju. Taip, kad, kiek gali atsiribok nuo jo, jei gali pasiimti atostogas ir su vaikais isvaziuok, kad ir i kaima. Suprantu, kad norisi kasti kai puola, bet nematau kas tave puola. Ta moteris ir jos vyras visai pasaliniai zmones. Jie nesuriso, ir neisprievartavo tavo vyro. Bet, jei taip ir butu, tai tada turetu teisininkai tuom uzssimti. Tu nesi atsakinga, uz savo suaugusio vyro pasirinkima. Neskaldyk malku, jei nori susigrazinti vyra ir islikti ori jo akyse. Kitaip, tik pratesi agonija ir vistiek issiskirsit.

neverta, tikrai. Jums dabar net neverta apie tai galvoti, kad ir kaip šiuo metu tai siurealiai skambėtų. turėtumėt maksimaliai skirti dėmesį į tai kaip atsiriboti emociškai nuo savo vyro, į tai kaip pradėsit tvarkytis savarankiškai, nes tikiu jog po šitiek kartu pragyventų metų tai bus sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jūsų vyras, kaip pati matėte, pats ėjo į kairę ir Jus siuntinėjo ant trijų raidžių. Ta moteris kalta tiek, kad ji su juo miegojo tuo pačiu išdavinėdama savo šeimą. Jūsų šeimą išdavė JIS ne JI, neužkraukit kitam žmogui atsakomybės už savo vyro neveiksnumą. Tame ir yra klaida, puikiui suprantu, kad imi nekęsti tos moters, kuri Jūsų manymu (kažkada ir pati taip galvojau) išardė šeimą. Neeikvokit jėgų kerštaudama jai, Jums dar jų prireiks atsitiesti po visko... Jam bus didžiausias kerštas ir pamoka, jei parodysite, kad kuo puikiausiai tvarkotės ir be jo, kad nėra jis toks Jums gyvybiškai svarbus, kad jam reikia stengtis jei dar nori priklausyti šeimai. Jei nukreipsit pyktį į tą moterį, padarysit dar vieną paslaugą savo vyrui...pateisindama jo veiksmus...
Papildyta:

Pats durniausias dalykas kerstas O tokiu budu tai isvis. Nzn, as matyt visiskai tureciau prarast savigarba, kad eiciau i kita seima ir pasakociau, ka ten MB dare.

Nusipirkau šiandien knygą ,,Jo norai. Jos norai", baigiu perskaityt. Ten siūlo informuot visus-na kaip spintą atidaryt ir išvėdint.

Iš streso įmanoma 12 dienų nesusirgt? Negaliu būti būtų virš visko, bet negi iš streso taip?
Skauda visur, nurimstu valandai ir vėl.

Gerumas tame, kad pamačiau kiek turių draugų, skambina, palaiko, kviečia arbatos, siūlo vaikus pažiūrėt.

Aš vis dar kažkodėl nedrįstu visiems pasakyt priežasčių iki galo-kažkokią gėda jaučiu lyg asmeniškai

Gali veluoti kai sitoks stresas ,tikrai gali - pasidaryk testa ,bus ramiau

Tikrai gali būt iš streso, gali taip ir ištisą mėnesį būt...

Labai gerai, kad yra su kuo pasišnekučiuot, bus lengviau. Šaunuolė, kad neužsidarei .

jei nenori, tai ir nesakyk... tikrai nebūtina aplinkiniams pasakot kiekvieną santykių vingį... jau ir taip per save perlipai. Bet su tuo gėdos jausmu turi susitvarkyt. Atsimink - ne tau turi būt gėda, kad sėdėjai namie, rūpinaisi vaikais ir laukei palaidūno vyro. Jam turi būti gėda, kad jis negarbingai elgėsi
Iš tiesų taip jau yra, kad moterys vien tik sau prisiima tos židinio kurstytojos vaidmenį, ir paskui jaučiasi kaltos, kad tas židinys užgeso...

o kaip ten viskas su pačiu dabar vyksta?

Susikaupsiu, parašysiu.
Nei blogiau, nei geriau. Tik didysis mano vaikas kenčia, akivaizdžiai.
Gavau raminančių vaistų, pusdienį ramiau buvo, ant vakaro vėl....
Vis dar negaliu patikėt, kad jis taip....