Ką gi... šiandien grįžom iš VGN, taigi kol įspūdžiai neišblėso bandau rašyt

Ketvirtadienį važiavom į VGN su mintim gult į patologinį ir laukt skatinimo (iki pirmadienio). Taip buvo pasakyta VGN konsultaciniame savaitę prieš tai. Priėmime užrašė tonus, atėjo gyd. Razumas... Sako reikalo gulti nėra, tonai geri, o vaikelis geriau žino kada jam gimti. Paliepia lipt apžiūrai. Tai sako "Jo, vaikelis pats geriau žino, kada jam gimti - keliaujam į gimdyklą, atsidarymas 5 cm". Man šokas, nes paskutinėm savaitėm net paruošiamieji dingo. Tądien tiesa buvo, bet labai jau menkučiai. Gydytojas tiesiog nerealus. Ne tik kaip specialistas, bet ir kaip žmogus - vis drąsino, kalbino, viską aiškino. Per apžiūrą matė, kad buvo nemenkų plyšimų, tai pažadėjo, kad stengsimės kad šį kart taip nebūtų. Pasiklausė ar reikės epiduro, bet kadangi tuo metu nieko neskaudėjo, pasakiau bandysim be, o paskui pagal situaciją

Gimdykloje padėjo akušerė Kačanovska(ja?), nepamenu tiksliai pavardės. Irgi neišpasakytai dėmesinga. Užeidavo gan dažnai, bet ne tiek, kad įkyrėtų. Kai reikėjo nuskausminimo, suleido vaistus, nes anesteziologas operacinėje buvo (paskui jau buvo vėlu, tai gimdžiau be epiduro). Bet visaip kaip bandė padėt - jungė ventiliatorių, siūlė gimnastinį kamuolį... Tiesą prieš tai ir gimdyklą su vonia siūlė, bet sakau neišsipurvinus esu, tai nereik
Baisiai sunku buvo vykdyt gydytojo ir akušėrės paliepimus. Kaklelis dar nepilnai buvo atsivėręs, o atsirado begalinis noras stumt. Bet dėl puikaus gydytoju darbo ir vadovavimo išvengiau sunkesnių plyšimų (tik išorėje truputį plyšau, bet ir tai todėl, kad jau nebegalėjau išlaikyt) ir po 4 val. jau galėjau gana laisvai judėti.
Gimus vaikeliui jį iš karto padėjo man ant krūtinės. Palaukė kol virkštelė nustos pulsuoti, pakvietė tėtį įsitikinti ir nukirpti virkštelę (nors MB to daryti neketino, bet paskui labai džiaugės ir dar dabar yra pakylėtas, kad tai padarė

). Tuo tarpu leido man išgimdyt placentą, paskui siuvo. Kiek tas užtruko laiko nežinau, bet pamaitinti tuo metu nesigavo... labai verkė lialia

paskui ją pamatavo, pasvėrė, įvyniojo ir vėl padavė man. Tada jau ilgesnį laiką visi buvom gimdykloj.

Tiesa, nenuvalė to varškinio tepalo, kurio gan gausiai buvo. Sakė jis pats turi įsigerti. Su pirmu pamenu apvalė... Bet tikrai - po paros jau viskas buvo įsigėrę, o odelės švelnumas...
Po gimdymo pasiūlė mokamą palatą, bet atsisakiau (vis tiek MB negalėjo su manim likti ir jam reikėjo vaikščiot į darbą). Tačiau ir paprastoje palatoje visas dienas gulėjau viena. Tai nepanašu, kad būtų perpildyti GN... bent jau tuo metu. Sesutės užeidavo po kelis kartus, klausdavo ar ko reik. Vaikutį ir mamą apžiūri kiekvieną rytą. Palatas irgi valo kasdien. Mes gulėjom karštom dienom, pietinėje pusėje, tai dieną buvo palatoje 26 laipsniai. Bet utraukus žaliuzes su maikute man visai gerai buvo. Maistas nelabai koks, bet kai nebuvo kas atvežtų geresnio, valgiau - badu nenumiriau

nors po vakarienės ir norėdavosi dar užkąst

kas dar...

niekam nemokėjom, bet gavom maksimalu rūpestį ir priežiūrą. Žinokit net abiems su MB kilo noras gydytojui ir akušėrei atsidėkot, nors esam priešininkai "padėkų"... Bet neišėjo jų paskui rasti, tai taip ir išvažiavom. Taigi apie visus ir viską tik gerai galiu atsiliept. O personalui didelis ir begalinis
AČIŪŪŪŪ! Šypsena ir nuoširdumas tikrai neįeina į jų darbą, bet viską paverčia mažu stebuklu