Kai tėtis išvykes ilgam...

Tau išsiversti ką nors reikia ar kad kas pakalbėtų
Papildyta:

Nagi išduok kokiam tu čia egzaminui taip intensyviai ruošies

Aš neslėpiau Pati pasakiau Tiesiog taip išsirutuliojo. Kadangi dirbau po 20 valandų darbe, tas kolega nuveždavo, parveždavo. Niu ir metam bėgant peraugo bendravimas į nekolegiškus jausmus. Tiesiog pas mus ir motyvacija darbe buvo labai stipri, tai visokie baliai ištisai kartu. Nenormalu yra kai su darbo kolegomis būni beveik visą parą - tai ir veda į tai. Be to daug labai aplinkybių buvo. Mūsų gyvenimas tikrai buvo kaip serialas. Ir blogų veikėjų daug. Tėvai kiršino ir jo ir mano. Nė vieni nepadėjo, visaip išsidirbinėjo, tai labai įdomus gyvenimas buvo. Kaltinom vienas kitą, tavo tėvai tokie, o tavo anokie. Kažkada gyvenom 8 žmonės 2 kambarių bute ir dar su šuniu 3 šeimos, o vyro tėvai dėl to net galvos nesuko. Visko trūko, žiauriai sunku buvo. Kaip Gabiją auginau net prisimint nenoriu......Tik iš to išsirutuliojo vienas geras dalykas - tapau stipri, išmokau į daug ką žiūrėt iš įvairių bokštų, mokiausi, stengiausi, kad turėti gerą darbą, kad įrodyčiau, kad ir pati galiu daug. Dabar jau nebereaguoju į tas nesąmones, dėl kurių atverkiau kokių gerų 10 metų. Tik visada pamąstau, kad keista, kai tėvai nenori, kad jų vaikui būtų gerai. Negaliu pasakyt dabar viskas palyginus neblogai, bet skaudės iki gyvenimo galo prisiminus kaip vaikė, kaip negerbė... o viskas galėjo būt kitaip. Ir dar neaišku kaip bus ateityje.

Ačiū už temukę. Reikia eit namus tvarkyt, dar eisiu konservuot cukinijas, burokėlius. Kadangi labai bijau žiemos, to šildymo sezono.

paskaičius tavo istoriją pasidarė įdomu, o kaip tavo vyras sureagavo į visą tai, ar nekilo jam minčių atsilyginti tuo pačiu, ir aplamai jis labai geras ar taip tave stipriai myli kad tau atleido? Aš turbūt pati sau negalėčiau atleist už tokį poelgį o ką jau kalbėti apie MB, turbūt pas mus viskas tuom ir baigtūsi Aišku nepabuvus tavo kailyje sunku kažką ir spręsti, kaip matau iškentėjai tikrai daug, bet ar tau palengvėjo nuo visko pradėjus tarnybinį romaną?
Papildyta:
Tvarkausi šiandien ir aš, plušu kaip bitutė, prisėdau užkąsti ir užsukau pas jus Diena superinė, tai tik dirbk ir dirbk

Na tai buvo senokai iš tikrųjų. Aš galvojau ir tas vyriškis palikt savo šeimas ir gyvent kartu. Tiesiog man su juo buvo kaip iš romano. Aš ką nors pagalvoju - jis supranta iš pusės žodžio. Sėdžiu galvoju - noriu šokolado su jogurtu ir kava, o jis atneša Vieną vienintelį kartą taip buvo, kad žmogus suprastų be žodžių. Be to buvo labai protingas, baigęs daug mokslų, aukšto intelekto - įdomu buvo bendraut. Tikrai žmogus iš didžiosios raidės, tik va sutikau ne tada kada reikėjo Šiaip aš svetimų šeimų negriaunu. Bet kai myli būna taip nutinka.

Ne dėl vyro šeimos aš tą romaną pradėjau. Taip tiesiog išėjo savaime. Kartu labai daug dirbom, daug bendravom. Maniškis tuo metu toks nebrendyla buvo lakstė su draugais, kažkaip labai jam supratimo trūko, nemokėjo bendraut su moterim O man matyt dėmesio reikėjo, reikėjo, kad kažkas vertintų, supratų, gerbtų. Mano vyras kurį laiką buvo tarp savo tėvų ir manęs - tai ta situacija tokia įdomi buvo. Ir nutiko taip kaip nutiko. Pasakiau, kad noriu skirtis, jis pradėjo kovot už mane. Vyras mano. O paskutiniu momentu pagalvojau, kad nebūsiu laiminga sugriovus kažkieno šeimą. Ir nors draugelis šalia mano namų išnuomavo butą - išsiskyrėm.
B kurį laiką prikaišiojo, kad aš tipo apie jį galvoju, svajoju ir t.t. Bet pasakiau, kad arba tu pamiršti ir gyveni pamiršęs, arba mums nepakeliui. Ir daugiau aš nieko negirdėjau ta tema. Nepersekiojo, nekontroliavo, niekada nejaučiau, kad manim nepasitiki. Tiesiog žiūriu į SB dabar ir matau, kad jis dabar panašus daug kuo į tą draugą. Nes vistig mano draugui tada buvo 33, o man gal 24. Tai normalu, kad vyras jau mąsto kitaip. Per daug aš matyt iš saviškio norėjau.
Papildyta:

Žinai kažkaip galvoju, kad su metais mes abu turbūt mylim vienas kitą brandesne meile. Bent jau aš tai tikrai. Ne, jis ištikimas pas mane. Nors būna abu paflirtuojam, bet tik tiek. Žinai aš kažkada ir galvojau, kad niekada manęs tai nepalies.

joooo, Giedre, manom galva, kad turi gera vyra, kuris, vis delto, pakovojo uz tave ir faina, kad likot kartu.
nori nenori kartais ir as pagalvoju - kas but jeigu butu. pvz., ar as galeciau atleist???

Manau, jei myli atleidi. Viena kai tai yra tik fizinis kontaktas, kita - kai tie žmonės buvo neabejingi vienas kitam. Tai daug baisiau. Manau į tai reikia žiūrėti filosofiškai. Mes pvz buvom pirmi vienas kitam, apsiženijom 18. Kiek partnerių dabar visi pakeičia iki vestuvių. Tai manau esam vienuoliai O šiaip manau žmogų reikia priimti tokį koks jis yra. Svarbu, kad tai kairė netaptų gyvenimo norma. Tada tai jau gal ir neatleistina, bet visada prieš tai reikia pagalvoti, ar pats nepastūmėjai žmogaus į kito glėbį savo elgesiu.

O aš skaniai pavalgiau. Vakar prikepiau vištytės, vau kaip skanu ir svarbiausia, kad šiandien prie puodų stovėt nereikia

Gal vakare eisiu su sese susitikt. Matyt konservai liks rytojui.

Kaip bebutu ieskant kaltu neistikimybeje ,vieno kalto nebuna -niekada..O Giedres atveju,gerbiu labai tave uz tavo neslepima ,o vyra uz atleidima ..Cia tikra meile ir yra turbut kai sugebi atleist (aisku kai tai ne gyvenimo budu jau virsta) As vyrui irgi esu atleidusi po skaudzios isdavystes ..aisku kartais uzeina ,kad "smaugia"tas skaudulys gerkle,bet pabandyt verta suklijuot viska


Giedrut,kokius konservus darysi?Ar cia konservavima darzoviu taip pavadinai?

Noriu pirkti ir kai ko nerandu. Tai norėčiau, kad suprantantis paskaitinėtų Su tuo vertėju tai...

Giedre, va ir manasis toks buvo, jauni ir mes susituokėm, 19-iniai.
Ašarų upeliais išlieta, kad nesuprato, nepadėjo, o draugai rūpėjo. Man ir dabar skaudu prisiminus, nors jau širdis aprambėjus šiaip, neišmuši manęs taip lengvai.
Kai pradėjo važinėt, tai net savotiškai lengviau visom prasmėm patapo. Esi vienas, tai žinai, kad vienas ir finansiškai lengviau.
Aišku, jis su metais pradėjo keistis, gali atleisti, bet užmiršti
Ir ne visada tik neištikimybė skaudi...

Vat as irgi galvoju,kad atleist tai gal atleisciau,bet tas "skaudulys" mane tikrai uzsmaugtu,ir vistiek as kada nors jam prikisciau tai.
Mes jau is miesto,nusipirkom ceskes,einu slyvu pyraga kept.
sauluciuk,pas mus i darzeli irgi ateina is "Gracijos" trenere.Ten sportiniai sokiai ir sportine aerobika. Tai tegu raitos,kol noras yra

ai visokius: marinavau cukinijas vienas, burokėlius su obuolių sultimis, ir tokias maišytas, dumblainiai, paprika, svogūnai, cukinijos, pomidorai ir dar daug visko su aliejum. Visą balkoną prikroviau. Bijau žiemos, ir Norvegijos Iš tikrųjų šildymas labai daug suryja pinigėlių Anksčiau net minčių nebuvo apie konservavimą

Kad man neateis sildymo sask.bet as vistiek prisikroviau pilna sklepa ,nu nieko nera skaniau ziema karstos bulves ,stiklainis kokios misraines tavo ,o mesa buvus ne buvus

rinnan,davai siuda recepta greitai savo pyrago
beje siandien turejau su vyru dziaugtis,o pasirodo nei siandien nei rytoj nematysiu-kazkokie netiksos sumaise dazu kodus ,atsiunte ne tuos ,tai be pirmadienio vyras negali nupirkt dazu reikiamu ,ir priziuret tures kaip isdazo,tai geriausiu atveju antradieni isplauks ,o as turiu nuojauta ,kad ilgai netempsiu su saltais nervais ,bijau pratruksiu ir apklyksiu ji telefonu ,nors protu suvokiu ,kad is to valgom ...

Ech kaip liūdna skaityt. Kaip šeimas vargina tas ilgesys. Jis ir mane varė iš proto.
Taip mišrainės skanu, ale neišgelbės, jei vėl reiks tūkstančius už šildymą mokėt. Bet kažką galvoju, kad vis gal koks vienas kitas litukas liks. Labiausiai bijau, kad vėl po ar per šildymą nereiktų galvot apie tą patį. Man kažkaip dabar skauduliu Norvegija patapo Nors po jos tai žiūriu gal nė karto ir susipykę nebuvom. Buvo tokių gal dvi diskusijos ant ribos. Dabar būtų dar sunkiau laukt