Savo abiems vaikučiams kerpam nagučius be ašarų. Galiu tik patarti, kad geriau kirpti, kai vaikutis nepavargęs, nesuirzęs, nukreipti jo dėmesį nuo to "nemalonaus proceso". Man atrodo, jeigu lialius pradeda verkti, geriau nutraukti tą kankinimą ir pratęsti vėliau, kai pamiršta. Čia gal panašu, kaip su maudymu - svarbu, kad neišsigąstų iš pirmų kartų

ir tai netaptų refleksu
Mes tai darom mažiukui dviese: vienas kerpa, o kitas - ploja, mojuoja šūkauja, dainuoja, mostaguoja rankomis ir t.t. - nukreipia dėmesį. Jokių problemų-tai trunka kelias minutes ir nė vienos ašarėlės, tik nustebusios akutės stebeilija į išprotėjusį tėtį ar mamą. Galima ir teliką ijungti, jei vaikas užsižiūri.
Pasitelkit fantaziją ir sėkmės