Sveikutės,
Vilciuk, nu super super

Labai labai sveikionu, oho, kokie skaičiukai
QUOTE(Afrodite69 @ 2012 10 09, 17:44)
Kitty,man irgi atliks ta pacia operacija Histero ir plius frakcine gimdos ermtes abrazija.Manau po ju tikrai liksime
O kodėl daro abraziją? Esu girdėjusi, kad nelabai gerai tas gleivinės gramdymas, bet galvoju, kadangi ji pas mane tokia jau negraži, gal gerai būtų

reikės dar pakalbėti su daktariuku, tikiuosi, turėsiu progą.
Tau daug
QUOTE(vilciukas11 @ 2012 10 09, 22:30)
Dar pries desimt metu mano mama nusipirko P. Kummer knygas "Nieko nera neimanoma", "Nuo siol gyvensiu geriau". As zinoma i tai neziurejau niekad rimtai, bet kai prarandi paskutine vilti, gali griebtis bet ko....ir as pabandziau...pradejau skaityti jo knygas ir ta pacia diena pradejau veikti:susirasiau teiginius kurie mane motyvuotu (cia kiekvienas pagal save) PVZ: as pasitikiu Dievu, noriu galiu ir pasieksiu, as tikiu savo kunu, kuris siekia mano tikslu.....ir juos kartojau pries veidrodi nezinau gal 5 kartus per diena, parktiskai bet kada, kada tik pradedavau negatyviai mastyti. Patikekit po savaites sau nebeatrodai idijote

o dabar svarbiausia- kiekviena diena (geriausia ryte ir vakare gulint ramybes busenoje lovoje) isivaizduoti vaizdinius ir kuo toliau tuo smulkiau. PVZ: as isivaizduodavau kaip pabundu 2-dienio ryta kai iseinu is meigamojo, pasidarau NT ir taip viska iki menkiausiu smulkmenu. Su kiekviena diena yra vis lengviau tai daryti. Po truputi pradedi ne tik isivaizduoti bet jausti, kaip paiiimti daigtus, isgyveni emocijas kai pranesi tevams kad laukiesi, zodziu viskas turi buti tikroviska. Ir jokiu butu nereikia apsisukus galvoti atvirksciai. Viso to esme, kad taip zmogus uzprogramuoja pasamone siekti sio tiklso.
Dabar pati skaitau ka parasiau ir suprantu, kad man gal pasiulysit ne konstruktyviuoju mastymu uzsiimti, bet pasigydyti

bet perskiacius jo knygas, su visomis zmoniu istorijomis negali nepabandyti, juolab kad cia pavojaus nera. Aisku naivu tiketis rezultato po menesio, bet jeigu padeda vienam, tai kodel negali padeti kitam

Tikriai siulau perskaityti sias knygutes, nes jos vertos vien tuo, jog tikrai vercia susimastyti, o be to skaitosi labai lengvai
Na, esu ir aš bandžiusi tai, gal tik kiek kitu būdu, ne kartojimais, bet tiksliniu mąstymu, kai reikia, nežinau, kaip pasakyti. Konkrečioj situacijoj naudojau vizualizacijos metodą, bet ne pagal knygas, o kaip pati tai suprantu. Tai dariau, kai reikėjo apversti dukrytę pilvelyje (pavyko), kai buvo problema su žindymu (pavyko), kai tenka patirti skausmą, irgi tam tikru būdu tvarkau sąmonę, kad mažiau skaudėtų. Bet va su pastojimu kažkaip nepavyksta, nors aš jau tiek vizualizavau viską, kad kartais baisu,kad prasidės psichologinis nėštumas , beje , yra taip ir buvę, kad požymiai pradeda atsirasti, nors nėštumo nėra. Aš jau, atrodo, tiek metų auginu du vaikus, kad kartais vos nepasakau kam nors, kad turiu du

Tik vat kita teorija sako, kad irgi negerai,akd reikia "paleisti", neužsiciklinti..va ir rask vidurį.
Tik man nepatinka primityvios teorijos, na nežinau, bandžiau skaityti "Paslaptį", ištvėriau gal trečdalį, perskaičiau apie kavos puoduko pritraukimą mintimis ir apie tai, kaip norėdamas namo, žmogus išsiuntė begalę laiškų to namo atgaliniu adresu..na, šitoj vietoj man buvo gana. Esu gana skeptiška ir racionali ir tikiu tik racionalesniais dalykais, vat kuo tikiu, tai žmogaus galimybe valdyti savo kūną, tarp jų ir ligas, tikrai tikiu. Mano kosmonautė man surašė gal 10 knygų, kurias aš turiu nusipirkti, nusipirkau kol kas vieną - "Pamilk savo ligą", bandysiu skaityti.
Tikiu, kad įmanoma užsiprogramuoti, bet deja,tai ne panacėja,ir kažkaip pastaruoju metu man kažkodėl vyksta atvirkščiai negu aš tikiuosi. Per pirmąjį IVF buvau tiek užtrikrinta, mačiau sėkmę, mačiau, kaip vasarą jau esu

, net iš darbo gi lengva ranka išėjau, ai, lauksiuos, reikės ramybės. Net neįvyko tas IVF. Per antrą bijojau, kad nesistimuliuos, tai turėjau daug folių, paskui buvau visiškai užtikrinta, kad turim daug embrioniukų, kiekvieną dieną kalbėjau mintyse su jais, kaip du įdėsim, kiti pamiegos iki kito karto, kaip turėsim daug šaldytų, su vyru juokavom, kad iš 13 embrionių išeina 6 dvynukų poros

, važiavau su mintim, kad tikrai tikrai dabar jau bus gerai, tai ne, nė vieno gero, grįžtu tuščia.. Bijojau, kad blastukių nebus- buvo, tada jau galutinai patikėjau, visos čia sakė- dvi puikios blastukės yra super, pamatysi, bus gerai. Glosčiau pilvą, kalbėjau su jais, mačiau save nėščią su dvynukais, vaikščiojau po namus, pasakojau, kur jie gyvens, bandžiau įsivaizduoti implantaciją, 3 dpį ryte labai skaudėjo pilvą, taip aštriai, tai gulėjau lovoj ir įsivaizdavau, kaip jie ten rausiasi

, visos mintys buvo tiek programuojančios. Deja. O po to tokio užsiprogramavimo va jau mėnesį negaliu patikėt, kad jų nėra, sunku išeiti iš tos programos, taip viskas sukelta buvo. Tada jau pradeda atrodyti, kad geriau mažiau to probgramavimosi, bet programuojuosi toliau:)
Išsiplėčiau
Papildyta:
QUOTE(Beta1 @ 2012 10 10, 09:24)
As savo laiku irgi rydavau visas Karnegio knygas, tokias kaip "Nustok jaudintis ir pradek gyventi", Merfio "Pasamones galia" ir t.t.Su didziule aistra imdavausi nauju samones ir pasamones projektu, o po IVF fiasko buvo tik dar skaudziau

Supratau, kad svarbus yra ir kiti dalykai, tokie kaip embriono kokybe, mano organizmo bukle, o ne vien konstruktyvaus mastymo popsas

Soriukas, uz tokia nuomone, nesu pesimiste, mano genuose yra uzprogramuotas optimizmas, bet as esu uz sveika prota

Kai suvoki realijas, jas vertini/ivertini ir zinai ko gali tiketis.Pasvertas optimizmas daug geriau nei fanatiskas kartojimas i veidrodi "Man pavyks".Zinutes siuntimo i kosmosa (apie tai kalba visos sios klygos), gali gal buti viena sudedamuju daliu.Bet ir tai......Man atrodo, kad is to jau isaugau

Cia mano tokia baisiai griezta nuomone
Tu mano akupunktūristę nužudytum

aš pradėjau, tu pabaigtum

Aš tokia pati, sveikas protas - jėga

, Karnegis man iš viso bullshit, sorry, neištveriama, kaip pigūs kokių nors platintojų kursai, sorry, aišku, sorry, sakau, save paveikti galima išmokti, žiūrėk kokie jogai iš viso skausmo nejaučia, daro bele ką, savo skausmą tikrai galima išmokti valdyti, bet kasryt šnekėdama su veidrožiu nepagerinsiu vyro spermiukų, ne viskas taip paprasta, jei būtų paprasta, visi vaikščiotų užsisvaigę ir visų gyvenimai būtų tobuli, deja. Bet be fanatizmo pabandyti tieisog nors kiek įtikinti savo kūną, manau, galima..