Aukštos moralinės normos

Sakyciau ismalda ir labdara ne tas pats. Numetei kapeika pijokui, jis pragers, nu ir pofig. Bet kai remi kokia nors organizacija, reikia rimtai pasidometi kuo ji uzsiima. Pvz. Greenpeace arba Unicef yra dideles pinigu plovyklos.

čiua tas pats, kas būsimam pakaruokliui paskolinti muilo virvei...lai tik nelenda į akis ir garsiai neįvardina kad tas muilas (svaras 'bilietui")

heh, oi kokia tema... baisingai slidi. Man jautri, nes dabar dažnai susimąstau, kaip vaiką reikės geru žmogum išauklėti...

Išmaldos neduodu niekada. Gal žiaurus ir neteisingas požiūris, bet man čia kaip su kačių šėrimu kiemuose. Kai šeri - jos dauginasi ir dar kokiais tempais... gal nemoralu lyginti žmogų su gyvuliuku, bet esmė ta pati. Ai, bet nors ir neduodu, dažnai jaučiuosi biškį morališkai išprievartauta, nes nori nenori pasijunti kalta, kai išgirsti litaniją "nu prašau, padėkit, duokit litą, nu negi jums sunku". Velnias, nu bet sunku

mm.. užtat savo ir vyro du procentus kasmet pervedu gyvūnų globos organizacijoms. Vat čia yra biškį moralinių normų, na, matyt...eee, išsigimimas? na gaila man gyvūnų, dažnai labiau nei žmonių... (tik benamių kačių vis tiek tiek nešeriu). Tiesa, dabar dar ir beglobių vaikų būna žiauriai gaila gal dėl to, kad turiu savo ir matau, kiek meilės ir dėmesio tas mažas žmogus nori...

Ai, prisiskaičiuoju sau kelis karmos taškus, nes esu reguliari kraujo donorė, turiu organų donorystės kortelę ir įsirašiau į pasaulinę kaulų čiulpų donorų duomenų bazę (nors ten labai maža tikimybė, kad atitiks kada nors, bet o maža ką). Ateity planuoju eit duoti kraujo kartu su dukra, kad ji tai matytų, kad jos gyvenime tai būtų natūralus reiškinys. Apsisprendimas duoti ar ne, žinoma, bus jos pačios, bet bent neturės įsivaizduojamų baubų ta tema.

Su vyrų primygtinai nešiukšlinam ir renkam šuns kakus Tikiuosi, dukrai tai irgi bus normalus kasdienis reiškinys..

Išvis, vienu iš labai svarbių savo darbų laikau tikslą užauginti savo vaiką geru, užjaučiančiu, empatišku žmogumi.. norėčiau, kad ji būtų "sveika" visuomenės ląstelė... žiūrėsim, kaip seksis, bijau ir per didelių lūkesčių..

Vat dėl ko labai pavydžiu Montekristai - iniciatyvumo, nes šitoj vietoj tai turių tik krūvą mėmizmo ir trypčiojimo.. kol pamąstai, kol apsvarstai, ar verta, ar tikslinga, tai ir situacija pasibaigai. Yra nemažai dalykų, dėl kurių gailiuosi, kad nepasielgiau vienaip ar kitaip, nes dvejojau/bijojau, etc. Na, bent tokia paguoda, kad su amžium biškį naglumo daugėja.

Labai gaila, kad tingumo per daug turiu, kitaip gal galėčiau kažką daugiau pasaulyje pakeisti. Kažkada išmąsčiau, kad jei visi mūsų protėviai būtų buvę tokie kaip aš, tai iš medžių ir nebūtume išlipę...

Kuo daugiau pasisakymu temoje, tuo labiau tenka susimastyti Matyt yra kazkoks poreikis ne tik tureti kazkokius moralinius isitikinimus, bet jais vadovaujantis pavyzdi kitiems rodyti. Neneigsiu, kad ir pasitenkinimo is to gaunu Aisku, tose situacijose kai lieki nesuprastas, nes laikaisi taisykliu buti menkas malonumas, bet stengiuosi laikytis. Su amzium, ar tiksliau su patirtim, paziuros pasikeite i daug dalyku, kartais pagaunu save su tokiom davatkiskom, senamadiskom mintim Kadangi seimos pagausejimas 5mecio planuose, morale darosi dar aktualiau, kaip ir Iriz rase Va, pasiskaitau cia ir galvoju kiek isivaizduoju esanti morali ir kiek is tikruju esu? Gal as lygiai tokia pati kaip ir zmones, kurie mane erzina savo bumbejimais ir nieko nedarymu? Juk gyvenu ju tarpe

Roadkill, o kaip zinot ar plauna pinigus ar ne? As pvz remiu RSPCA padalini, NSPCC, kitiem kartais imetu centuku i dezeles, vat dabar raudonos aguonos prasidejo (remia karo veteranus) tai tikrai paaukosiu. Yra musu stoty vyriskis grieziantis smuiku, jis invalido vezimelyje tai butinai imetu keleta monetu, taip pat akliesiems. Na cia gal daugiausia remiamos iniciatyvos, kurios kazkiek paliete asmeniskai

Subjektyvi, kaip manote, jei taisykles neatitinka poreikiu, gal jas reiketu keisti? Cia nebutinai apie eisma kalbant, bet jei visvien taisykles lauzo pakankamai didele dalis interesantu, tai jos neatlieka savo funkcijos

Reikėtų išskirti būtent paminėtą ribojamą greitį ir teisingą važiavimą tuo greičiu, kai kitiems trukdoma, t.y. antrąja juosta. Greičio apribojimas tam tikruose ruožuose yra bendra taisyklė (automagistralė, gyvenvietė, kelias), o dar yra bendram saugumui, kai tam tikru metu yra prasta kelio danga (lietus, ledas), tuose ruožuose reikalingas papildomas ribojimas. Tai gi, kai kelio danga sausa, palanki, tas nedidelis nukrypimas arba didesnis, kaip kas jaučia ir sugeba valdyti, nėra pavojingas gyvybei. Ir kiekvienas trukdantis teisuolis yra paprasčiausiai nesiorientuojantis situacijoje. Jis nesuvokia, kad greičio ribojimas esant blogoms eismo sąlygoms ir geroms - tai skirtingi dalykai. Negali sakyti, kad tie greičio apribojimai skirti dundukams, bet liaudiškai kalbant jie skirti tiems, kurie nesupranta, kas yra saugus ir atsakingas greitis, jie vairuoja ir nesuvokia apie dangos pokyčius. Jiems ar žiema, ar vasara, ar saulė, ar ledas, ar lietus, net neturi reikšmės. Jie mato ženklus ir tik jais vadovaujasi, tas labai gerai, tokiems vairuotojams reikia pirštu pabaksnoti ir parodyti, iš esmės.

Ajste, žinoma, kad yra man tai šitoj vietoj atrodo, kad tas elementariai susiję su noru bandyti kreipti pasaulį savo įsivaizduojamu "teisingu" keliu. "Aš taip darau, ir dafaj tegul kiti taip daro, nes taip teisinga" žmogiška juk. Aš tarkim, dažnai stengiuosi įsijausti į kito žmogaus kailį ir elgtis taip, kad niekam nesukelčiau nemalonių emocijų. Bet pati pykstu labai dažnai kai žmonės lenda be eilės, kai vaikšto per dviračių taką, kai palieka savo auto mirksintį avarinėmis vidury Gedo prospekto (ir dar ANT dviračių tako) ir išdidžiai nusvyruoja iki kokio restorano ar pan. Nu biesina iki negalėjimo, valgo nervines ląsteles. Kaip taip galima? Bet va drąsos pasiardyt tai trūksta nu bent vaiką -(us) stengsiuosi auklėt gyvent TEISINGAI ir į stalą kumPščiu trankysiu, jei anie savaip norės!!!! ;D
juokauju, žinoma, labai tikiuosi, kad užteks tiesiog tėvų pavyzdžio


Ai, ir jo, dar su vyru esam iš tų durnelių, kur stovi prie perėjos iki žalia užsidega, nors iki to laiko dažniausiai jau liekam stovėti vieni. Ai, man dzin, čia vėlgi su vaikais susiję - nu negaliu aš aiškinti kaip svarbu gatvėje elgtis atsargiai, o tada šliopinti degant raudonai šviesai. Nemanau, kad turėtų poveikį toks auklėjimas.

Kažkada mačiau atvejį - drūtas tėveli su drūta mamyte ir atitinkamai drūtu vaikioku per kokius 150 metrų nuo perėjos bandė praskuosti per gatvę, kuri šiaip jau tikrai judri buvo toj vietoj. Nu praskuodė jie, ir vaikį pertysė kartu už rankos, bet man tai vaizduotė staigiai sužaidė - nu sorry, bet šerniukų šeimynėlė prakvykė nežinau, kur ten jie taip skubėjo, kad net savo vaiką pertįsė tarp mašinų, bet vargu ar ta skuba buvo verta tiek pavojaus...

tas narkaša, nušlavęs kelis žmones nuo šaligatvio - irgi taip manė - taisyklės dudndukams.
taisyklės - visiems. Šiuo atžvilgiu man patinka Vokietija.

Tas narkaša yra debilas, o kalba eina apie protaujančius. Taip kad prašom nepainioti skirtingų dalykų.

Taisyklės yra visiems. Visa kita - tik sau patogūs išvedžiojimai. Ženklai pastatomi ir apribojimai sugalvoti remiantis tam tikra statistika, kelio danga, matomumu tame kelio ruože ir dar n+k kitų dalykų, kurie žinomi specams, ne man. Bet kokiu atveju, vadovautis jais turime visi.

Kožnas iki kažkas nenutinka dėl "mokėjimo pasvert" laiko save itin protaujančiu ir "man taip nenutiks". ;] Gebėjimas laikytis taisyklių beje kaip tik ir yra vienas proto požymių. O kai viršų ima noras maištaut ten, kur tam realiai jokios būtinybės nėra tiesiog vadinama paauglyste arba nebrandumu. ;]
O apie moralines normas - tai kad ir kaip ten kalbėt, tai kas teisinga ir neteisinga kiekvienas protaujantis itin gerai jaučia, čia prigimtins dalykas skirti gera nuo blogo. Ypač gerai, kai tai paliečia mus pačius. Jei patys dar kažką darom ir galim sakyti"nieko čia tokio", tai tegu tik pabando su mumis pačiais kas nors neteisingai pasielgt, žaibiškai neteisingumo paliestas pasijausi.
"Jei mano vaikas kažką ne taip padarė - kartais gal ir nieko tokio. Jei maniškiui - ohoho... Jei aš truputį su kuom paflirtavau, tai gal nieko , jei su mano vyru - toji anoji būma nusakoma ir keiksmažodžiais". Ir t.t. ir pan. Visi iki vieno norim, kad jų būtų laikomasi. Tik dažniau norim, kad tai darytų kiti. Tik aplinkybių klausimas ar kitus apšaukiam kažkokiais neišsipildžiusiais moralizuotojais (kai tai liečia mūsų elgesį) ar patys jais tampam (kai tai liečia kitus).

jis manė, kad mašiną valdo gerai, kad nėra priežasties nevažiuoti tuo patogiu jam greičiu - 130 km/h vidury miesto....

Kiek tenka važinėti tomis Vilniaus gatvėmis, kur greitis didesnis nei standartinis, tiek galima sakyti visi važiuoja žymiai greičiau, nei leistinas. Pavieniai važiuoja "lėtai". Nes yra leistinas greitis, yra saugus greitis ir yra saugus greitis - bendras ritmas. Jei žmogus nejaučia automobilio, dangos, nemoka vairuoti, jam nereikia lįsti į antrąją juostą ir trikdyti viso ritmo, nes tokiu būdu jis tik sukelia avarines situacijas ir savo teisingu vairavimu kelia pavojų savo bei kitų saugumui.
Papildyta:


Tau nesuprantamas ankstesnis komentaras? Ar nori pasidraskyti lygioj vietoj?