Aukštos moralinės normos

Na, ACTA dviprasmiškus jausmus kėlė. Tikrai esu prieš, kad mane fiksuotų ir baustų už tai, ką aš veikiu internete, siunčiuosi ar žiūriu.
Yra juk knygų, kurios nebeleidžiamos, ir kurias perskaityti gali tik bibliotekoje, nemokamai beje. Tai jas sukelti į internetą, manau, nėra jokia nuodėmė. Ir parsisiųsti.
Arba klasikinį filmą be reklamos pažiūrėti. Beje, reikėtų dar pasigilinti kaip su tomis senų / klasikinių kūrinių autorių teisėmis, gal vaikams ir anūkams persiduoda?
Manau, kad reguliuoti turėtų siūlančiuosius, jeigu siūlo pažeidžiant autorių teises, tai juos bausti. O ne eilinius vartotojus, kurie tų autorinių kūrinių sąlygų gali ir nežinoti.

Internetas praplėtė rinką. Ar esate atkreipę dėmesį, kad pasaulio naujosios pvz.: muzikos žvaigždutės uždirba ženkliai daugiau nei kad senesniųjų laikų? Kad išleisti platininį albumą tapo žymiai lengviau, tai pavyksta greičiau?

Kadangi yra tokie dideli mastai, tai netgi 1 Lt. kaina leistų uždirbti daug palyginus su nemokamu "dalinimusi". Daugelis taip jau daro, paleidžia labai pigiai, bet plačiai, kad "nesidalintų" nemokamai.

Taip, yra gerai, kad galima iškart gauti produktą, o ne laukti kaip kokia trečioji pasaulio šalis ir visai net nesulaukti (pvz.: filmų ar knygų gi net nematydavome, kol jų neatveždavo, nedubliuodavo, ar neišversdavo). Atsiradus amazon.com tapo įmanoma info gauti kartu su visais, jei supranti kalbą.

Aha, panaudotos knygos, kurios nebekaupiamos namuose, o jomis dalinamasi ar net parduodamos. Sendaikčių turgeliai po truputį tampa nauju verslu. Pasirodo komiso pagrindais jau veikia ne tik naujų, tik perskaitytų knygų, peržiūrėtų filmų, perklausytos muzikos, bet ir pvz.: išmaniųjų telefonų prekyba. Jie brangūs, mada greitai keičiasi, atsiradus naujam žaislui, senąjį galima parduoti, ir atsiranda perkančių naudotus, kad galėtų pasipuikuoti. T.y. nykstant turėjimo kultūrai, gana daug ką galima parduoti, o menkesnes pajamas gaunantis gali įsigyti netgi vadinamąsias prabangos prekes, tik dėvėtas... Graikijoje atsiskaitymas natūra atgimsta, o taupant pinigus - komisai...

Nenusipirkus JOKIŲ teisių. Ir NIEKAM nesumokėjus už platinimą. Taigi atsirasdavo, bet nelegaliai. Vien tik sau į kišenę uždirbant.

Nusipirkta yra SAU, o ne platinimui.
Manau, netrukus atsiras skirtingos kainos, kai perkama su "dalinimusi" ir kai perkama tik sau. Nes kai platinama už kainą, o ne dykai, tai imamas procentas nuo pelno. O platinimas dykai, tiesiog "dalinantis", kol kas niekaip nesureguliuotas. Kol kas tai legalu, bet neetiška. ACTA norėjo bausti / apmokestinti vartotojus. Aš siūlyčiau turėti skirtingas kainas ir tiek.

sutinku šimtu procentų, kad yra daug paprastesnių modelių užkardyti autorių teisių pažeidimus. ir be galimų žmogaus teisių pažeidimų. jau nekalbant apie pirmaplanę/antraplanę? GMO liniją.

gal tiesiog pasitaike toks draugas, kuriam pavojinga kazka skolint?

todėl, kad filmas/knyga/programinė įranga nėra batonas, kuris nusipirkus priklauso išskirtinai pirkėjui. Tai intelektinė nuosavybė, jos mechanizmas truputį kitoks nei materialių objektų.

Nesupraskit manęs neteisingai, aš pati labai intensyviai naudojuosi interneto lobynais ir labai džiaugiuosi galimybe gauti tiek daug įvairios informacijos, bet vis tik reikėtų vadinti daiktus tikraisiais jų vardais

Beje, tarkim, su muzikos pramone vyksta labai įdomūs dalykai. KAip jau kažkas minėjo, pradedamos gudrybės, kai albumas kainuoja labai pigiai, bet dėl tos priežasties jį nusiperka daug daugiau žmonių. Bet tarkim, CD leidyba miršta. Kada paskutinį kartą pirkote kokios nors grupės kompaktinį diską? Dabar viskas vyksta skaitmeninėje terpėje. Bet tai veda prie kito įdomaus dalyko - labai daug atlikėjų didžiausias pajamas gauna iš gyvų pasirodymų, koncertinių turų, o tam svarbu pritraukti daug publikos, t.y. padidinti muzikinio kūrinio sklaidą o tam internetinis piratavimas irgi labai padeda. Įrašą gal ir atsisųsi nemokamai iš torrento, bet va paklausius įrašo gal ir į konccertą norėsi nueiti Žodžiu, internetinis piratavimas irgi turi savų privalumų atlikėjams/kūrėjams.

Kartais tai būdinga ir filmų pramonei

Beje - dėl nemokamų knygų bibliotekose ir teiginio, kad tai irgi share'inimas - autoriai gauna tam tikrą honorarą už jų knygos perskaitymų skaičių bibliotekoje.

jei labai geranoriškai pasižiūrėsim, tai kažkas pirmas "išrado" prancūziško batono formą. kažkas kitas "išrado" specialos formos krepšį prancūziškam batonui.
nenoriu visko suniveliuoti. bet. man natūraliai nekyla mintis prašyti teisės elgtis kaip noriu, tarkim, su įsigyta knyga. išmesti. sudeginti. padovanoti. perskaitytą. ar neperskaitytą. duoti paskaityti draugui. priešui. etc.

skaitmeną klausau tik per radiją.

dėl sklaidos privalumų sutinku.

taip. berods, ne tik autoriai. bet ir p.a. vertėjai.

Butent. Pavogei batona - nera batono. Atsisiuntei filma - jis niekur nedingo. Nebutum siuntus - galbut butum nusipirkus. O galbut kad ne. Del to vadinti vagyste nera logiska.


CD pirkau praeita savaite.
O leidyba mirsta, nes pasikeite technologijos. Mp3 grotuvai zymiai patogesni.

paskutini karta pirkom 2005-gracy frog dainuškas

Kuo pavojinga? Tiesiog tuomet homo sovieticus susidūrė su turtingu vakariečiu pasauliu. Vienam atrodė, kad įprasta gauti dykai, o kitam, kad įprasta nusipirkti.
Dabar yra internetas, visokie P2P share, taigi - šiek tiek kitaip.

Sklaidą gali padidinti su dalies įrašo platinimu. Filmo ištraukomis ar knygos pirmos dalies platinimu. Užkabini, o jau jei nori visą kūrinį pamatyti / išgirsti / perskaityti, turi jį nusipirkti.
Tai ne privalumas, o tikra bėda pvz.: Rusijoje. Ten atlikėjai TIK koncertais gali uždirbti, nes išleidus albumą, jis iškart tampa piratiniu. Taip pajamos labai sumažėja.
Vieną kūrinį nemokamai gali išleisti reklamai, tačiau visą albumą jau norėtųsi, kad pirktų. O dabar ne tik albumus piratuoja, bet jau ir gyvus koncertus įrašo. Todėl apsauga ir tikrina, kad į koncertus nebūtų įsinešamos kameros. Nes tiek atrakcijų kokia Lady Gaga sugalvojo, o "pasidalintojas" ima ir paplatina vaizdus, visą siurprizą sugadindamas jos pasaulinio turo metu...

Bibliotekos moka autoriams honorarus? Iš kokių lėšų? Tuomet kiekvienas apsilankymas bibliotekose turėtų būti mokamas. Kiek žinau, yra mokamos būtent virtualios paslaugos - prisijungimai prie kokios nors EBSCO duomenų bazės ar pan. O kad knygų skaitymas bibliotekoje būtų apmokestintas? Gali kainuoti knygos išsinešimas namo, bet čia dėl to, kad tuomet reikia bibliotekai daugiau egzempliorių nusipirkti, todėl ir nori savo investicijas padengti. O ne tų konkrečių knygų autoriams kažkokį procentą sumokėti...

naujos technologijos išstumia senas. o naujas - dar naujesnės. tai natūralus procesas. kada nors neliks popierinių laikraščių. galimai ir pačių popierinių knygų.
Papildyta:


taip teko girdėti iš vienos rašytojo ir vertėjos šeimos.

http://www.rasytojai...s...=&archyve=1

Yra zmoniu, kuriems neskolini, nes arba negrazins, arba sugadins. Arba tiesiog tas daiktas reikalingas/brangus tau paciam, kad skolint negali. Ir sovietikai cia ne prie ko.

Nu neisizeiskite, bet tokie pasakymai privercia juoktis balsu.

O pasiteisinimai, kad jie ir taip uzdirba, arba kad is dvd pagrinde uzdirba ne kurejai o platintojai, arba kad ar taip ar taip jau filmas atsipirko, tai tiesiog kaltes neutralizavimai. Cia panasu kaip nueiti i maxima ir pavogti obuoliu- maxima ir taip daug pelno susidaro, augintojui ji pinigus jau sumokejo uz obuolius taigi nenukentes, isvis vieno pakelio obuoliu niekas nepastebes. Arba dar galima isvis pasakyti, jog kitu atveju nebutum obuoliu pirkes, taigi, jie maxima vienaip ar kitaip nebutu gavus pelno uz obuolius is taves. Ir isvis, vogdamas obuolius tu nusiziurejai maximoje brangu daikta, kuri kita karta nusipirksi, taigi maximai daugiau penlo, nebutum pirkes, jei nebutum atejes obuoliu vogti. Bet vagystes fakto niekas nepakeicia.



a) Kalba eina apie kurinius kuriuos galima nusipirkti. Nesakau, kad siuntimasis internetu visada yra blogis ir jo but neturi, daugeliu atveju jis gerai.
b)bet tai siuntimosi nepadaro mazesne vagyste.
Papildyta:

Butent!

o kaip manot, iš kokių lėšų bibliotekos išvis knygas perka? Čia juk visuomeninės įstaigos, žinoma, kad jas dotuoja valstybė. Nesu tikra, ar ne Kultūros ministerijos reikalas rūpintis visuomenės raštingumu ir kultūra, man rodos, bibliotekos prie tos misijos ir prisideda. Iš ten pat ir autorių honorarai.



paantrinu pavyzdys su Maximos obuoliais puikus