savo pirmagimį pakrikštijom, kai jam buvo 8 mėn., jaunėlį krikštysim sulaukusį lygiai 1-nerių (kai vardo diena sutaps su gimtadieniu

). Aš kažkodėl manau, kad vaiką reikia pakrikštyti kuo anksčiau - be jokių prietarų ir įsitikinimų ar galvojimų apie mirtis ar kt. siaubingus dalykus. Tiesiog man taip atrodo

Nors jeigu kapstysim giliau, tai pats Kristus pasikrikštijo tik būdamas 33-ejų (ar pan.). Gal tikrai svarbu, kad vaikas suvoktų krikšto esmę

, juk ir pirmosios išpažinties bei Komunijos dabar leidžiama prieiti ne bet kada, o tik sulaukus tam tikro amžiaus... Tiesą pasakius, pati nelabai sugebėčiau savo vaikui tą esmę išaiškinti, nes augau visai nereligingoje šeimoje. Pati buvau krikštijama tik dėl to, kad taip reikia ir taip pat tą darau, kaip turbūt ir nemaža dalis kitų, daugiau iš inercijos. Tikiu Dievą, bet esu pasyvi tikinčioji, jei taip galima pasakyti. Vis dėlto krikštas man tikrai yra kažkos svarbus aktas, kurį privalu atlikti.
Na, bet kol kas lieku prie savo nuomonės, čia buvo tik šiaip mano pamąstymai garsiai
The one who follows the crowd will usually get no further than the crowd. The one who walks alone, is likely to find himself in places no one has ever been. Albert Einstein