Ar vaikinas jums padeda/padėdavo finansiškai?

Atsakant į temos klausimą - taip, padėdavo. Už pramogas mokėdavo jis: kuras, kinas, kavinė... Jei pasitaikydavo kartu apsipirkti - man neleisdavo mokėti.
Pažįstu vaikiną, kuris kol draugė mokėsi, visą laiką perpus su jos tėvais mokėjo už jos išlaikymą.
Manau, jei santykiai rimti, galėtų bedarbei draugei nors šimtą kitą bent jau pasiūlyti...

Į temą -mokėdavo ten, kur eidavome kartu, kinas, kavinės, pramogos. Taip pat mokėdavo už maistą, kai kartu apsipirkinėdavome, nes dažnai pas mane būdavo Šiaip pinigų neduodavo, bet turėdavau pati, manau, jei būtų trūkę - būtų davęs. Čia kai buvau studentė ir nedirbau Manau, jei mato, kad panelei sunku su pinigais, o jis pas ja praktiskai gyvena - tikrai turi prisidėti bent prie maisto pirkimo, jei ne prie komunalinių mokėjimo taip pat. Ir nepatiko man tas jo poelgis, kai susinervina atsidaręs šaldytuvą (ne savo!!!), nes jame nera ka valgyti Tai parnesk nors karta kazka, ir bus

Atsakau - niekada neprašiau pinigų pati ir esu tos nuomonės, kad duoti neprivalo, bet maniškis abosliučiai visada pasiteirauja ar netrūksta, tiesiog įkišą smulkiom išlaidom, jei vaikštom po parduotuves ir patinkantį rūbą susiruošiu pirkt, tai paima ir sumoka, kartais net susipykstam, aš sakau, kad nereikia, o jis vistiek savo, kad nupirksiu aš ir taškas. Na, manau nuo vaikino priklauso ir tiek

Tiesiog yra tokie vyrai, kurie nelabai suvokia ir nelabai stengiais gilintis i tai, kokios yra islaidos maistui, mokesciams ir siaip buiciai. Dazniaisiai tai vyrai, kurie gyvena pas tevus, o teveliai nevengiai dar suneliu ir palepinti.
Tiesiog jie ne specialiai neperka maisto, nepasiulo prisideti prie kazkokiu bendru islaidu, bet jie tiesiog apie tai nepagalvoja, nes jie to neprate daryti. jie gali ramia sazine per savaite isleisti visa atlyginima, nes jiems nereikia sukti galvos uz ka paskui pirks maista.
Mano nuomone, tai tevu auklejimo, ypac mamyciu, pasekme.
Aisku, gali daug kas saukti dabar man, kad yra protingu vyru, kurie viska supranta, tinkamai elgiasi ir t.t. Taip, bet tokiems vyrams matomai buvo auklejant skiepijamas savarankiskumo, atsakomybes, pareigos suvokimas.
Kalbu ne is oro, o is asmenines patirties
MB iki 30+ gyveno su vyresniais tevais, mama labai seimyniskai, tai tevu ir sunumis visada pasirupinta, maistas visada nupirkatas, patiektas. Kai pradejom draugauti, jis taip pat pas mane daznas svecias buvo, visada su malonumu prie arbatos vaisindavosi saldainiais ir pan. O, kad paciam atsinesti, nesuvokdavo iki tol, kol tiesiog tiesiai sviesiai pasakiau, kad butu malonu, jei kartais atsinestu kazko skanaus. Jei savaitgalius leisdavome kartu, tai ne viena pries tai pirkdavau maista, o mano iniciatyva eidavome kartu i parde, issirinkdavom, ka noresime pasigaminti ir bendrai pirkdavome.
O jo atlyginimas, kaip ir autores, kaip vejas greit isgaruodavo ant visokiu vyrisku niekuciu, pomegiu ir pan.
Dabar gyvenam kartu. Kad nebutu problemu del finansu, mes kas menesi sumetame po tam tikra suma i bendra banka, is kurio mokame mokescius perkame maista.
Bendraujant su jo mama tiesiog jauciaisi, kad ji ir dabar juo rupinasi kaip mazu vaiku Tai pagalvoju, is kur tiems vyrams buti savarankiskiems, jei mamos nenori net suaugusio paleisti is savo globos
Bet esme tokia, jei myli toki vyra ir jis myli, tai per laika tikrai imanoma ji supazindinti su savarnkiskumo ir atsakomybes dalykais

Savo pinigu skaiciuoti irgi neleisciau, ne tamstos riekalas visiskai.Kur noriu ten dedu, atsakyciau net grubiau, jei skaiciuotu.
O del maisto ir k,t tai sedat vakare ir pasakot, kad jam riekai prisideti. Ramiai..kazkaip naturalus pokalbis.

Taip padedavo. Kai apsigyvenom kartu,draugas pamates,jog esu taupi, tad visus pinygus perleido tvarkyti man. Turedavau sumoketi uz buta, pasirupinti,kad visada saldytuvas butu pilnas,kad netruktu higienos reikmenu. Nors buvau studente ir savu pinygu neturejau,niekad neimdavau is jo pinygu. Jei ko man reikedavo,paprasydavau mamos, nors jis nepriestaraudavo,kad ka nors sau nusipirkciau. Manau priklauso visa tai nuo vaikino, nuo santykiu,visiems skirtingai. Autores atveju,as rimtai pasikalbeciau su draugu,nereikia tyleti,issakyk savo nuomone,kas nepatinka,ko noretusi.

Mano buves taip pat gyveno su tevais, kai pradejom draugaut, buvo mamytes apsokinetas. Jis daznai pas mane nakvodavo, valgydavo, BET maistu pasirupindavo, pries atvaziuodamas visada uzsukdavo i parde, paskambindavo ir klausdavo ka nupirkt? Ka siandien valgysim? Tokio pokalbio, kad mazdaug tu nupirk maisto nes beveik gyveni cia nesu apturejus Paskui kai jis pradejo nakvoti vos ne kas nakt, tai prisidejo ir prie komunaliniu, manau cia normalu. Tik va su tais mamyciu suneliais yra kitu bedu, bet ne apie tai si tema

Kol dar negyvenom kartu mokėdavom kiekvienas už save, bet po kurio laiko pasidarė gana keista, kad net arbata vaikinas nepavaišina, pasikalbėjom kelis kartus visiškai normaliai ir išsiaiškinom, pasirodo, jam mokėti už merginą tiesiog nebuvo įprasta
Šiuo metu gyvenam kartu ir daugelį didesnių išlaidų, tokių kaip komunalinės, maistas per didelius apsipirkimus ir kt. apmoka jis, tačiau yra ir kitų aspektų, nes šiuo metu gyvenam mano šeimai priklausančiam bute, tai nuomos mokėti netenka kaip ir mano dėka:)) o šiaip, aš jo pinigų neskaičiuoju, bet ir jis mano neskaičiuoja, nenorėčiau atsiskaityti kokį kremą aš drabužėlį ir už kiek pirkau, kaip ir nenorėčiau jo versti nešti čekius:) Tačiau autorės atveju tai jau yra problema, bent jau maisto klausimu...

Mano ex, kol draugavom, net kavinėse nelabai siūlydavosi sumokėti, o aš, kai savarankiška, tai ir susimokėdavau visad už save. Kelis kartus kava pavaišino, bet po to kilo toks pyktis, kad noriu pasijausti dama, kai pasikviečia vakarienės, sumoka..ir ne dėl pinigų, o dėl jausmo. Ir nenorėjau dažnai, bet bent kartą.
Dabartinis MB nuo pat pirmų pasimatymų neleisdavo man už nieką mokėti. Pykomės netgi. Tada rasdavo kompromisą - jis sumoka tarkim už kino teatro bilietus, o aš už kavą. Nelygu, bet ant dūšios man ramiau buvo. Dabar kai apsigyvenom kartu, neturiu darbo kol kas, už viską moka jis, išlaiko pilnai, tik pati spyriodamasi sumoku už maistą kai viena einu į parduotuvę ar dar kur pasitaikius progai, bet retai.
Iš esmės nekenčiu skolos jausmo ir tikrai neliksiu jam skolinga. Kol perlipau per save ir leidau jam taip elgtis, žuvo ne viena nervų ląstelė, bet pasikalbėjom, sakė supranta mano tą "šiuolaikinės moters savarankiškumą" ir žavisi, bet dabar bus taip ir jokių kalbų.

Kol su MB negyvenom kartu, tik susitikinejom, kiekvienas susimokedavom uz save..pirmus pasimatymus zinoma jis mane vaisino, bet veliau kiekvienas uz save..po menesio pasimatymu trumpam apsigyvenome pas mane, nes tevai mano buvo isvyke, tai viska pirkome perpus...tikrai nebuciau leidusi, jog jis pas mane daznai nakvotu ir as is savo kisenes tureciau ji maitint kai apsigyvenome kartu, pinigai patapo bendri..nors jis visada uzdirbo daugiau uz mane, bet niekada nebuvo tokio dalyko kaip "as daugiau uzdirbu, as daugiau moku uz viska ir pan".
temos autorei siulau rimtai pasikalbeti su draugu...jei tikrai daznai leidzia laika pas tave, tikrai pasiulyciau jam ne tik maistu pasirupinti, bet ir kazkiek pinigu duoti komunaliniams mokesciams..na visgi vanduo, sik.popierius kainuoja

Me su sužadėtiniu tai kažkaip per pusę viską... Paskaičiuojam vienas kito pinigus, nes ruošiames ir vestuvėms ir vaikelio norime, tai reikia abiems taupyti, o ne vienam taškytis, o kitam užsispaudusiam būti Jeigu kur į kavinę einam, tai kartais Jis moka, kartais aš...Būna, kad nuperkam vienas kitam kokį megztinį ar pan. Kadangi gyvenam emigracijoje, tai bilietus į LT kažkada nupirko Jis, aš kartais duodu pinigų kurui, Jis dažnai papildo man tel. sąskaitą. Už namą ir visus mokesčius mokam per pusę, nes dar maniškio tėtis gyvena. Va, dabar skiepytį šunį reikės, Jis sumokės, nes aš dabar neturiu grynųjų, kai nusiimsiu- pasiūlysiu, ims/ neims Jo reikalas
Pinigai lyg ir bendri, lyg ir atskiri Jeigu paklausiu: kodėl neturi jokių santaupų, o aš turiu? Tai išvardina ką nupirko man )))

Padejo, kai nebeturejau darbo ir uzsimaniau persikvalifikuoti, pilnai islaike ne trumpa laika ir neburbejo, nors piniguose nesimaude. Iki siol dekinga, didesnio irodymo, kad i santykius ir i mane rimtai ziuri, nesugalvociau.