Nebent viską puikiai ir taip moki... Mes tai jau nuo vasario vidurio, berods, kartojam matematiką ir istoriją(tik penktadieniais).
MB atskristi sventem negalejo, tai si savaitgali laukiu 
o dar ligos vel kabinasi, jau sloguoju ir paciaudziu 
namie valgai, nueini kitur irgi valgai, pas močiutę dar pavalgai...beprotybė čia vadinasi tobulinu figūrą vasarai
ir po to viskas po truputį grįžo į savo vėžias. Esu dabar kaip ant debesų, vis labiau ir labiau jį pažįstu ir įsimyliu... 
Tos dienos su juo buvo pačios nuostabiausios, o ypač naktį, kai buvom namie tik mudu 
Susipažinau su jo šeima. Dabar įdomu, ką jie apie mane šnekės Taaaaaip džiaugiuosi visa šia kelione- kad ir tolima, kad ir brangi(visas išlaidas susumavus), kad ir pasipykdavom, kad ir liejau ašaras(dėl tam tikrų dalykų), bet viskas atsipirko su kaupu ir gavau tiiiieeeeek meilės.... Dabar nekantrauju sulaukti vasaros, kai tikėtina, kad būsim kartu ar bent jau daug arčiau, ir rudens, nuo kurio mokytis Vilniuje turėčiau, tad vis bent kiek arčiau būčiau Et, aš laiminga! O kaip jūs?
Guodzia tik tai, kad vel savaitgalis ateina 
Nors as ne namie buvau, pas drauge, tai stengiaus normuoti biski ta maista, bet sunkiai gavosi 
Rodos pavalgai ir vel prie stalo kviecia Net pavydu, as MB ilgiausiai matau 2-3 dienas 
Mane ta ziema uz lango ir vargina, jau depresija kraunasi nuo salciu ir saules stokos
Liko sakyti: "Okay" Per tą maždaug valandą kelionės gi galėjau prisigalvoti atseit 'baimių', jaudulio, bet net įvažiavus į kiemą nemačiau reikalo 'myžt į kelnes' Tądien susitikau su mama ir sese, tik kitądien su tėčiu, nes jis gyvena kaime. Per daug į draugus nelindau, tačiau dariau, ką reikėjo, mamikei tai padėdavau virtuvėj(aišku, man kaip pagalbininkei teko pirminio apdorojimo darbai ), stengiaus būti mandagi ir paprasta- tiesiog savimi. O ką jau pagalvojo, tai nežinau Nemanau, kad nepatikau, nes pavyzdžiui pas tėtį kaime teko gerokai pašeimininkauti ir virtuvėj, ir namus patvarkyti, mašinas nuvalyti nuo sniego, mylimojo mašiną iš vidaus išblizginti ir pan. Svarbu, buvo linksma. Su MB dažnai 'pasimušdavom', pasikybindavom, daug ir dažnai juokdavomės, vieną vakarą vienas kitą tušinukais paišėm besigrumdami, tad mano visos rankos ir veidas buvo išpaišyti, tačiau buvo verta, nes labai jau karštai bučiavo bepiešdamas Bet labai nesiparinu dėl įspūdžio, nes žinau, kad esu pati sau faina, gyvenčiau ne su jo tėvais, o su pačiu MB Na, išvažiuojant jo mama kvietė sugrįžti, nes atradom bendrų pomėgių MB net juokėsi, sakė, "oi oi, draugės atsirado" 
Kaip tik prieš valandėlę kalbėjom su MB, klausiau, ar mama nk apie mane nesakė. MB atskleidė, kad ji sakė, jog maniškis prisimena vaikystę su manim išdykaudamas
bala žino ką ir tų vaikinų tėvai galvoja, gi nepasakys į akis, kad tu tokia ir anokia ir netinki mūsų sūneliui kadangi esu be proto reikli ir pedantiška, o kulinarija ir buvimas virtuvėj ne man, tai šios mano savybės užkniso ne vieną žmogų gerai, kad vaikinas kulinaras,tai kai tekdavo vasarą pagyvent kartu tai aš namus kuopdavau o jis gamindavo bala žino ką ir tų vaikinų tėvai galvoja, gi nepasakys į akis, kad tu tokia ir anokia ir netinki mūsų sūneliui O tu, ką, apsimetinėji?
kaip man jam įkrėst į makaulę proto, kad jam pinigų reikia studentiškam gyvenimui ir mokslams, kad tėvam taip sunku nebūtų... o jis tik sako "nepavydėk, taigi ir tau duosiu pavažinėt" kaip mažas vaikas pirmą kart pinigus užsidirbantis..arba jam jau darbas susuko galvelę.. kaip man jam įkrėst į makaulę proto, kad jam pinigų reikia studentiškam gyvenimui ir mokslams, kad tėvam taip sunku nebūtų... Nenustebčiau, jei po kelių metų maniškis pasiryžtų pirkti mašiną, apie kurią labai svajoja, nors aš gal sakyčiau, kad vestuvėms, namams ar vaikeliui galėtume pataupyti... Juk jis tam ir dirba, juk jis apie tai ilgai svaigsta, o ir pačiai būtų malonu naujam automobily sėdėt, jam tai būtų didžiulis pasigėrėjimas, pasididžiavimas, tuo tarpu ir man, o man už tai, kad nepriekaištavau irgi būtų gerai 
O ir pati norėčiau vasarą dirbti brangiam dalykui, kurio seniai noriu, tačiau pastaruoju metu ypač užsigeidžiau. NORS ant nosies stojimas ir mokslai... Esmė tokia, kad nepatariu tau jo atkalbinėti Nebent tik nebūtų, kur juo važinėti, kur laikyti ar jis tiesiog bus apleistas Žodžiu, leisk jam spręsti
